Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Senoji rusų kalba Pѹсьскъ ѩзыкъKalbamaRytų EuropaKalbančiųjų skaičius0Vieta pagal kalbančiųjų skaičių Kalbos išnykimas X
Senoji rusų kalba
| Senoji rusų kalba Pѹсьскъ ѩзыкъ | |
| Kalbama | Rytų Europa |
|---|---|
| Kalbančiųjų skaičius | 0 |
| Vieta pagal kalbančiųjų skaičių | - |
| Kalbos išnykimas | ~ XIV a. |
| Kilmė | Indoeuropiečių prokalbė Baltų-slavų prokalbė?(hipotezė) |
| Oficialus statusas | |
| Oficiali kalba | - |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-1 | - |
| ISO 639-3 | orv |
| - | |
Senoji rusų kalba, arba senoji rytų slavų kalba (sen. rus. рѹсьскъ ѩзыкъ, rusĭskŭ językŭ) – bendroji rytų slavų kalba, kuria buvo šnekama nuo VI a. iki XIII a.–XIV a. Kijevo Rusioje. Šiai valstybei žlugus, iš senosios rusų kalbos išsirutuliojo baltarusių, rusų, rusinų ir ukrainiečių kalbos. Buvo užrašoma kirilica.
Kalbos bruožai
Linksniuojamieji žodžiai turėjo tris gimines (vyriškąją, moteriškąją ir bevardę), tris skaičius (vienaskaitą, dviskaitą ir daugiskaitą) ir septynis linksnius (vardininką, kilmininką, naudininką, galininką, įnagininką, vietininką ir šauksmininką).
Veiksmažodis turėjo tris asmenis (pirmąjį, antrąjį ir trečiąjį), tris skaičius (vienaskaitą, dviskaitą ir daugiskaitą), šešis laikus: esamąjį, būtąjį nebaigtinį (imperfektą), aoristą, perfektą (sudėtinė forma), pliuskvamperfektą – ankstesnį už perfektu reiškiamą laiką (sudėtinė forma) ir būsimąjį (sudėtinė forma arba įvykio veikslo esamojo laiko veiksmažodis). Visi sudėtiniai laikai nėra paveldėti iš indoeuropiečių prokalbės, jie yra naujesni dariniai, taip pat ir imperfektas susidarė jau slavų kalbose. Veiksmažodis turėjo du veikslus: įvykio (veiksmas baigtas) ir eigos (veiksmas tebetrunka, nėra baigtas). Įvykio veikslas reikštas priešdėliais. Turėtos trys nuosakos: tiesioginė, liepiamoji ir tariamoji.
Iš neasmenuojamųjų veiksmažodžio formų minėtini dalyviai (veikiamieji ir neveikiamieji), turėję esamąjį ir būtąjį laiką, taip pat su pagalbiniu veiksmažodžiu galėję sudaryti sudėtinį būsimąjį. Vartotas siekinys, turėjęs baigmenį -tъ (kietas priebalsis t su labai trumpu neaiškios kokybės balsio atspalviu, likusiu iš u). Bendratis baigėsi -ti, -či.
Būdinga pleofonija, rytų slavų kalbas skirianti nuo vakarų ir pietų slavų kalbų.
Dukterinės kalbos
Dabartinėse rytų slavų kalbose išnyko linksniuojamųjų žodžių ir veiksmažodžių dviskaita, šauksmininkas gerai išlaikytas tik ukrainiečių kalboje, baltarusių kalboje jis nyksta; rusų kalboje šauksmininkas vartojamas tik su keliais religiniais žodžiais (pvz., rus. vard. Бог (Bog) – šauksm. Боже (Bože)! 'Dieve!'; vard. Господь (Gospodj) – šauksm. Господи (Gospodi)! 'Viešpatie!'; vard. Иисус (Ijisus) – šauksm. Иисусе (Ijisuse)! 'Jėzau!').
Supaprastėjo linksniavimo sistema, išnyko kai kurie priebalsiniai kamienai.
Išnyko siekinys. Veikiamieji būtojo laiko dalyviai su priesaga -l-, vartoti sudėtiniams laikams sudaryti, ilgainiui dukterinėse rytų slavų kalbose įsigalėjo kaip būtojo laiko formos ir išstūmė kitokios darybos praeitį reiškiančius laikus (visai nebeliko imperfekto ir aoristo, o naujoviškas pliuskvamperfektas gyviau vartojamas ukrainiečių kalboje; perfekto formų išlikę ukrainiečių Karpatų tarmėse, pvz., робилисьмо < робили єсьмо 'esame darę', tačiau jomis reiškiamas paprastas būtasis laikas). Kadangi vadinamąjį būtąjį laiką sudaro ne veiksmažodžiai, o dalyviai, šios formos turi giminę ir skaičių, bet ne asmens galūnes; asmenį nurodo įvardis: pvz., tiesiogiai verčiant rus. я был / была (ja byl / byla) 'aš buvęs / buvusi', ты был / была (ty byl, byla) 'tu buvęs / buvusi', он был (on byl) 'jis buvęs', онa была (ona byla) 'ji buvusi', оно было (ono bylo) 'tatai buvę (vns. bev. g.)', dgs. мы, вы, они были (my, vy, oni byli) 'mes, jūs, jie/tatai/jos buvę/buvusios'.
Fonetikoje ir fonologijoje atsirado kai kurių naujovių, įvairiai atsiskleidžiančių atskirose kalbose ir bendrų visoms šiuolaikinėms rytų slavų kalboms: pavyzdžiui, redukuotas (itin sutrumpintas) neaiškios kokybės iš trumpojo u kilęs balsio palaikas ъ žodžio gale dabartinėse rytų slavų kalbose išnyko (plg. sen. rus. домъ (domъ) – rus. дом (dom)) ir kita.
Teksto pavyzdys
Ištrauka iš „Sakmės apie Igorio žygį” (parašyta apie XII a.; čia XV a. nuorašas iš Pskovo rankraščio). Šioje transliteracijoje y = kietoji i (= rus. ы, lenk. y), ŭ = vos tariamas u ar o tipo balsis.
| Kirilica | Не лѣпо ли ны бяшетъ, братые, начати старыми словесы трудныхъ повѣстій о полку Игоревѣ, Игоря Святъ славича? Начатижеся тъ пѣсни по былинамъ сего времени, а не по замышленію Бояню. Боянъ бо вѣщій, аще кому хотяше пѣснѣ творити, то растекашется мыслію по древу, сѣрымъ волкомъ по земли, шизымъ орломъ подъ облакы. |
|---|---|
| Lotyniškais rašmenimis | Nie lepo li ny biašietŭ, bratye, načati starymi sloviesy trudnychŭ povestij o polku Igorieve, Igoria Sviatŭ slaviča? Načatižiesia tŭ pesni po bylinamŭ siego vriemieni, a nie po zamyšlieniju Bojaniu. Bojanŭ bo veščij, aščie komu chotiašie pesne tvoriti, to rastiekašietsia mysliju po drievu, serymŭ volkomŭ po ziemli, šizymŭ orlomŭ podŭ oblaky. |
| Vertimas | Ar ne geriau mums, broliai, pradėti gailią senovinę sakmę apie Igorio žygį, Igorio Sviatoslavičiaus? Arba teprasidedie jam giesmė pagal šių dienų pasakojimus – ne pagal Bojano sumanymą. Juk Bojanas aiškiaregis, kai giesmę kam sudėti norėdavęs, mintimis – medžiais, vilku pilkuoju – žeme, ereliu melsvuoju – palei debesis skriedavęs. |
Nuorodos
- Senąja rusų kalba klausytis „Sakmės apie Igorio žygį” ištraukų
Literatūra
- А. И. Соболевский. Очерки из истории русского языка. Киев, 1884.
- Елизаровский И. А. Русский язык XI—XVII веков. — Архангельск, 1935. — 108 с.
Šaltiniai
- „Old Russian“. University of Texas at Austin. Nuoroda tikrinta 31 May 2017.
- Н. С. Токарська. „Отецьке слово, слово золоте...“. Suarchyvuotas originalas 2017-10-04.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Senoji rusų kalba, Kas yra Senoji rusų kalba? Ką reiškia Senoji rusų kalba?
Senoji rusu kalba Pѹssk ѩzykKalbamaRytu EuropaKalbanciuju skaicius0Vieta pagal kalbanciuju skaiciu Kalbos isnykimas XIV a KilmeIndoeuropieciu prokalbe Baltu slavu prokalbe hipoteze Rytu slavu kalbos Senoji rusu kalba Dukterines kalbos baltarusiu rusu ukrainieciu rusinuOficialus statusasOficiali kalba Kalbos kodaiISO 639 1 ISO 639 3orv Senoji rusu kalba arba senoji rytu slavu kalba sen rus rѹssk ѩzyk rusĭskŭ jezykŭ bendroji rytu slavu kalba kuria buvo snekama nuo VI a iki XIII a XIV a Kijevo Rusioje Siai valstybei zlugus is senosios rusu kalbos issirutuliojo baltarusiu rusu rusinu ir ukrainieciu kalbos Buvo uzrasoma kirilica Kalbos bruozaiLinksniuojamieji zodziai turejo tris gimines vyriskaja moteriskaja ir bevarde tris skaicius vienaskaita dviskaita ir daugiskaita ir septynis linksnius vardininka kilmininka naudininka galininka įnagininka vietininka ir sauksmininka Veiksmazodis turejo tris asmenis pirmajį antrajį ir treciajį tris skaicius vienaskaita dviskaita ir daugiskaita sesis laikus esamajį butajį nebaigtinį imperfekta aorista perfekta sudetine forma pliuskvamperfekta ankstesnį uz perfektu reiskiama laika sudetine forma ir busimajį sudetine forma arba įvykio veikslo esamojo laiko veiksmazodis Visi sudetiniai laikai nera paveldeti is indoeuropieciu prokalbes jie yra naujesni dariniai taip pat ir imperfektas susidare jau slavu kalbose Veiksmazodis turejo du veikslus įvykio veiksmas baigtas ir eigos veiksmas tebetrunka nera baigtas Įvykio veikslas reikstas priesdeliais Turetos trys nuosakos tiesiogine liepiamoji ir tariamoji Didziojo kunigaikscio Sviatoslavo Jaroslaviciaus laikais senaja rusu kalba parasyta knyga 1073 m Is neasmenuojamuju veiksmazodzio formu minetini dalyviai veikiamieji ir neveikiamieji tureje esamajį ir butajį laika taip pat su pagalbiniu veiksmazodziu galeje sudaryti sudetinį busimajį Vartotas siekinys turejes baigmenį t kietas priebalsis t su labai trumpu neaiskios kokybes balsio atspalviu likusiu is u Bendratis baigesi ti ci Budinga pleofonija rytu slavu kalbas skirianti nuo vakaru ir pietu slavu kalbu Dukterines kalbosDabartinese rytu slavu kalbose isnyko linksniuojamuju zodziu ir veiksmazodziu dviskaita sauksmininkas gerai islaikytas tik ukrainieciu kalboje baltarusiu kalboje jis nyksta rusu kalboje sauksmininkas vartojamas tik su keliais religiniais zodziais pvz rus vard Bog Bog sauksm Bozhe Boze Dieve vard Gospod Gospodj sauksm Gospodi Gospodi Viespatie vard Iisus Ijisus sauksm Iisuse Ijisuse Jezau Supaprastejo linksniavimo sistema isnyko kai kurie priebalsiniai kamienai Isnyko siekinys Veikiamieji butojo laiko dalyviai su priesaga l vartoti sudetiniams laikams sudaryti ilgainiui dukterinese rytu slavu kalbose įsigalejo kaip butojo laiko formos ir isstume kitokios darybos praeitį reiskiancius laikus visai nebeliko imperfekto ir aoristo o naujoviskas pliuskvamperfektas gyviau vartojamas ukrainieciu kalboje perfekto formu islike ukrainieciu Karpatu tarmese pvz robilismo lt robili yesmo esame dare taciau jomis reiskiamas paprastas butasis laikas Kadangi vadinamajį butajį laika sudaro ne veiksmazodziai o dalyviai sios formos turi gimine ir skaiciu bet ne asmens galunes asmenį nurodo įvardis pvz tiesiogiai verciant rus ya byl byla ja byl byla as buves buvusi ty byl byla ty byl byla tu buves buvusi on byl on byl jis buves ona byla ona byla ji buvusi ono bylo ono bylo tatai buve vns bev g dgs my vy oni byli my vy oni byli mes jus jie tatai jos buve buvusios Fonetikoje ir fonologijoje atsirado kai kuriu naujoviu įvairiai atsiskleidzianciu atskirose kalbose ir bendru visoms siuolaikinems rytu slavu kalboms pavyzdziui redukuotas itin sutrumpintas neaiskios kokybes is trumpojo u kiles balsio palaikas zodzio gale dabartinese rytu slavu kalbose isnyko plg sen rus dom dom rus dom dom ir kita Teksto pavyzdysIstrauka is Sakmes apie Igorio zygį parasyta apie XII a cia XV a nuorasas is Pskovo rankrascio Sioje transliteracijoje y kietoji i rus y lenk y ŭ vos tariamas u ar o tipo balsis Kirilica Ne lѣpo li ny byashet bratye nachati starymi slovesy trudnyh povѣstij o polku Igorevѣ Igorya Svyat slavicha Nachatizhesya t pѣsni po bylinam sego vremeni a ne po zamyshleniyu Boyanyu Boyan bo vѣshij ashe komu hotyashe pѣsnѣ tvoriti to rastekashetsya mysliyu po drevu sѣrym volkom po zemli shizym orlom pod oblaky Lotyniskais rasmenimis Nie lepo li ny biasietŭ bratye nacati starymi sloviesy trudnychŭ povestij o polku Igorieve Igoria Sviatŭ slavica Nacatiziesia tŭ pesni po bylinamŭ siego vriemieni a nie po zamyslieniju Bojaniu Bojanŭ bo vescij ascie komu chotiasie pesne tvoriti to rastiekasietsia mysliju po drievu serymŭ volkomŭ po ziemli sizymŭ orlomŭ podŭ oblaky Vertimas Ar ne geriau mums broliai pradeti gailia senovine sakme apie Igorio zygį Igorio Sviatoslaviciaus Arba teprasidedie jam giesme pagal siu dienu pasakojimus ne pagal Bojano sumanyma Juk Bojanas aiskiaregis kai giesme kam sudeti noredaves mintimis medziais vilku pilkuoju zeme ereliu melsvuoju palei debesis skriedaves NuorodosSenaja rusu kalba klausytis Sakmes apie Igorio zygį istraukuLiteraturaA I Sobolevskij Ocherki iz istorii russkogo yazyka Kiev 1884 Elizarovskij I A Russkij yazyk XI XVII vekov Arhangelsk 1935 108 s Saltiniai Old Russian University of Texas at Austin Nuoroda tikrinta 31 May 2017 N S Tokarska Otecke slovo slovo zolote Suarchyvuotas originalas 2017 10 04 Sis straipsnis apie kalbas yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį