Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
54 6 š pl 24 22 r ilg 54 100 š pl 24 367 r ilg 54 100 24 367 Tipiškas Dainavos girios pušynas Latežerio apylinkės Dainav
Dainavos giria
54°6′ š. pl. 24°22′ r. ilg. / 54.100°š. pl. 24.367°r. ilg.
Dainavos giria, Druskininkų-Varėnos miškai, Gudų giria – tai didžiausias Lietuvos miškų masyvas, plytintis Dzūkijoje, Varėnos rajono ir Druskininkų savivaldybės teritorijose. Girios plotas yra 1450 km², mišku apaugę 1145 km². Yra išskiriama ~250 girios miškų. Didelė miško dalis įeina į Dzūkijos nacionalinį parką. Girios pietinėje dalyje yra Čepkelių rezervatas. Miškai nusidriekę iš šiaurės rytų į pietvakarius apie 70 km. Vakaruose siekia Nemuną, pietuose – Baltarusijos–Lietuvos valstybinę sieną, šiaurės vakaruose – Merkinę, šiaurės rytuose – Valkininkus. Girią kerta keliai A4 Vilnius–Varėna–Gardinas , 127 Babriškės–Varėna–Eišiškės ir 128 Naujieji Valkininkai–Daugai–Alytus , taip pat Vilniaus–Gardino geležinkelis. Didžiausi ir vieninteliai miestai – Druskininkai (jos pietvakariuose) ir Varėna (jos šiaurės rytuose).
Hidrografija
Giria priklauso Nemuno baseinui. Šiaurine Dainavos girios dalimi teka Merkys, o per girią jo intakai – Ūla, Grūda, Verseka, Varėnė, Spengla, Duobupis, Skroblus, Nočia, Beržupis; pietryčiuose teka Nemuno intakas Ratnyčia, o pietiniu pakraščiu – Katra. Dainavos girioje gausu ežerų – Glėbas, Glynas, Ešerinis, Burokaraisčio ežeras, Ilgis, Glūkas, Varėnis, Lavysas, Latežeris, Lynežeris. Vien Čepkelių raiste yra 23 ežerai, kurių plotas svyruoja nuo 0,4 iki 5,1 ha.
Paviršius
Geomorfologiniu požiūriu Dainavos giria beveik sutampa su Merkio žemupio lygumos parajoniu, kuriame į fliuvioglacialinės lygumos plotus įsiterpę kopinių plokštumų ruožai (Latežerio-Randamonių ir Zervynų). Būdingos mažo banguotumo lygumos ir žemyninių kopų kalvynai. Į pietryčius nuo kopų juostos plyti zandrinis, senųjų deltų lygumų reljefas, kurio didelę dalį užima pelkės: Čepkelių raistas, Grybaulios, Grūdos, Kaniavėlės pelkės. 87 % girios teritorijos sudaro jauriniai ir silpnai sujaurėję smėlio dirvožemiai. Likusią dalį užima pelkiniai durpžemiai, taip pat yra nedideli velėninių jaurinių priesmėlio ir priemolio dirvožemių plotai. Iškirstų miškų plotose pastebima vėjo erozija. Daug dirvų degradavo dėl gaisrų.
Gyvoji gamta
Pušynai sudaro 90 % girios ploto. Taip pat yra beržynų (4 %), eglynų (3 %), juodalksnynų (3 %). Pusamžiai medynai sudaro beveik pusę medžių, daug jaunuolynų (~40 %), pribręstančių ir brandžių medynų nedaug. Nuo gaisrų nukentėjusiose vietose, buvusiuose kirtimuose vyrauja gryni ir skurdūs pušynai. Mišresni ir brandesni miškai yra girios pietinėje dalyje.
Dainavos girioje yra įkurta keletas draustinių, Čepkelių rezervatas ir Dzūkijos nacionalinis parkas. Yra keliasdešimt paminklinių medžių (daugiausia drevėtosios pušys, keli seni ąžuolai). Girioje auga virš 30 retųjų ir saugomų augalų, labai gausu uogų (mėlynių, žemuogių, bruknių, spanguolių) ir grybų (ypač voveraičių, žaliuokių, baravykų). Girioje dėl skurdžios augmenijos nedaug stambių kanopinių žvėrių, tačiau dėl didelių ir retai gyvenamų plotų čia prieglobstį randa reti paukščiai (kurtinys, didysis apuokas, erelis žuvininkas, jūrinis erelis, tetervinas, pilkoji gervė, žalvarnis, kukutis ir kt.). Taip pat yra vilkų, baltųjų kiškių, ūdrų, šermuonėlių, žalčių, angių. Gyvena 36 retos vabzdžių rūšys, gyveno ir dabar Lietuvoje išnykę vabalai – didysis ąžuolinis ūsuotis, elniavabalis.
Istorija
Senovėje Dainavos giria buvo jotvingių žemės Dainavos dalimi. XIV–XVI a. girią valdė Lietuvos didieji kunigaikščiai, čia buvo jų medžioklės plotai. Gyventojų buvo mažai. Jie buvo susitelkę Merkio ir jo intakų pakrantėse ir vertėsi medžiokle, drevine bitininkyste, grybų ir uogų rinkimu. Vėliau gyventojų pradėjo daugėti, pradėta vystyti lydiminė žemdirbystė, dideli girios plotai buvo iškirsti. Kaimai ir viensėdžiai ėmė kurtis girios glūdumoje. Intensyviausiai miškas kirstas XVII–XVIII a. dėl medienos eksporto. XIX a. daug gerų medžių eksportuota Merkiu ir Nemunu. Dėl nestabdomo kirtimo ir gaisrų miškas nuniokotas Antrojo pasaulinio karo metais. Tarybiniais metais pradėtas Dainavos girios atkūrimas. 1863 m. girioje veikė sukilėliai, Antrojo pasaulinio karo metais – tarybiniai partizanai, o pokariu – Lietuvos partizanai.
Gyventojai
Dainavos giria – rečiausiai gyvenama Lietuvos vieta. Vidutinis gyventojų tankumas siekia 2–3 žm./km². Tankiau gyvenami vakariniai (apie Merkinę, Druskininkus) ir šiauriniai (apie Varėną, Perloją) pakraščiai. Centrinė ir pietinė Dainavos girios dalys gyvenamos labai retai, kaimus skiria keletas kilometrų, dalį gyvenviečių jungia tik siauri miško keliukai. Regiono atokumas lėmė autentišką kaimų formavimąsi – išlikę daug etnografinių XIX a. pab. – XX a. pr. dzūkų sodybų. Dėl skurdžių dirvožemių praktiškai nevystoma žemdirbystė. Gyventojai verčiasi miško gėrybių rinkimu, kaimo turizmu.
Šaltiniai
- Dainavos giria. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 374
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Dainavos giria, Kas yra Dainavos giria? Ką reiškia Dainavos giria?
54 6 s pl 24 22 r ilg 54 100 s pl 24 367 r ilg 54 100 24 367 Tipiskas Dainavos girios pusynas Latezerio apylinkes Dainavos girios kerpsilisPelketas pusynas su viksvu ir gailiu pomiskiu Musteikos apylinkeseDainavos giria ir ulos upeGirioje gausu melyniu Dainavos giria Druskininku Varenos miskai Gudu giria tai didziausias Lietuvos misku masyvas plytintis Dzukijoje Varenos rajono ir Druskininku savivaldybes teritorijose Girios plotas yra 1450 km misku apauge 1145 km Yra isskiriama 250 girios misku Didele misko dalis įeina į Dzukijos nacionalinį parka Girios pietineje dalyje yra Cepkeliu rezervatas Miskai nusidrieke is siaures rytu į pietvakarius apie 70 km Vakaruose siekia Nemuna pietuose Baltarusijos Lietuvos valstybine siena siaures vakaruose Merkine siaures rytuose Valkininkus Giria kerta keliai A4 Vilnius Varena Gardinas 127 Babriskes Varena Eisiskes ir 128 Naujieji Valkininkai Daugai Alytus taip pat Vilniaus Gardino gelezinkelis Didziausi ir vieninteliai miestai Druskininkai jos pietvakariuose ir Varena jos siaures rytuose HidrografijaGiria priklauso Nemuno baseinui Siaurine Dainavos girios dalimi teka Merkys o per giria jo intakai ula Gruda Verseka Varene Spengla Duobupis Skroblus Nocia Berzupis pietryciuose teka Nemuno intakas Ratnycia o pietiniu pakrasciu Katra Dainavos girioje gausu ezeru Glebas Glynas Eserinis Burokaraiscio ezeras Ilgis Glukas Varenis Lavysas Latezeris Lynezeris Vien Cepkeliu raiste yra 23 ezerai kuriu plotas svyruoja nuo 0 4 iki 5 1 ha PavirsiusGeomorfologiniu poziuriu Dainavos giria beveik sutampa su Merkio zemupio lygumos parajoniu kuriame į fliuvioglacialines lygumos plotus įsiterpe kopiniu plokstumu ruozai Latezerio Randamoniu ir Zervynu Budingos mazo banguotumo lygumos ir zemyniniu kopu kalvynai Į pietrycius nuo kopu juostos plyti zandrinis senuju deltu lygumu reljefas kurio didele dalį uzima pelkes Cepkeliu raistas Grybaulios Grudos Kaniaveles pelkes 87 girios teritorijos sudaro jauriniai ir silpnai sujaureje smelio dirvozemiai Likusia dalį uzima pelkiniai durpzemiai taip pat yra nedideli veleniniu jauriniu priesmelio ir priemolio dirvozemiu plotai Iskirstu misku plotose pastebima vejo erozija Daug dirvu degradavo del gaisru Gyvoji gamtaPusynai sudaro 90 girios ploto Taip pat yra berzynu 4 eglynu 3 juodalksnynu 3 Pusamziai medynai sudaro beveik puse medziu daug jaunuolynu 40 pribrestanciu ir brandziu medynu nedaug Nuo gaisru nukentejusiose vietose buvusiuose kirtimuose vyrauja gryni ir skurdus pusynai Misresni ir brandesni miskai yra girios pietineje dalyje Dainavos girioje yra įkurta keletas draustiniu Cepkeliu rezervatas ir Dzukijos nacionalinis parkas Yra keliasdesimt paminkliniu medziu daugiausia drevetosios pusys keli seni azuolai Girioje auga virs 30 retuju ir saugomu augalu labai gausu uogu melyniu zemuogiu brukniu spanguoliu ir grybu ypac voveraiciu zaliuokiu baravyku Girioje del skurdzios augmenijos nedaug stambiu kanopiniu zveriu taciau del dideliu ir retai gyvenamu plotu cia prieglobstį randa reti pauksciai kurtinys didysis apuokas erelis zuvininkas jurinis erelis tetervinas pilkoji gerve zalvarnis kukutis ir kt Taip pat yra vilku baltuju kiskiu udru sermuoneliu zalciu angiu Gyvena 36 retos vabzdziu rusys gyveno ir dabar Lietuvoje isnyke vabalai didysis azuolinis usuotis elniavabalis IstorijaSenoveje Dainavos giria buvo jotvingiu zemes Dainavos dalimi XIV XVI a giria valde Lietuvos didieji kunigaiksciai cia buvo ju medziokles plotai Gyventoju buvo mazai Jie buvo susitelke Merkio ir jo intaku pakrantese ir vertesi medziokle drevine bitininkyste grybu ir uogu rinkimu Veliau gyventoju pradejo daugeti pradeta vystyti lydimine zemdirbyste dideli girios plotai buvo iskirsti Kaimai ir viensedziai eme kurtis girios gludumoje Intensyviausiai miskas kirstas XVII XVIII a del medienos eksporto XIX a daug geru medziu eksportuota Merkiu ir Nemunu Del nestabdomo kirtimo ir gaisru miskas nuniokotas Antrojo pasaulinio karo metais Tarybiniais metais pradetas Dainavos girios atkurimas 1863 m girioje veike sukileliai Antrojo pasaulinio karo metais tarybiniai partizanai o pokariu Lietuvos partizanai GyventojaiLynezerio kaimas girios apsuptyje Dainavos giria reciausiai gyvenama Lietuvos vieta Vidutinis gyventoju tankumas siekia 2 3 zm km Tankiau gyvenami vakariniai apie Merkine Druskininkus ir siauriniai apie Varena Perloja pakrasciai Centrine ir pietine Dainavos girios dalys gyvenamos labai retai kaimus skiria keletas kilometru dalį gyvenvieciu jungia tik siauri misko keliukai Regiono atokumas leme autentiska kaimu formavimasi islike daug etnografiniu XIX a pab XX a pr dzuku sodybu Del skurdziu dirvozemiu praktiskai nevystoma zemdirbyste Gyventojai verciasi misko gerybiu rinkimu kaimo turizmu SaltiniaiDainavos giria Tarybu Lietuvos enciklopedija T 1 A Grudas Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1985 psl 374