Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinka
Šiaurės Amerika
| Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
Šiaurės Amerika – trečias pagal plotą žemynas, esantis šiaurės pusrutulyje, supamas Ramiojo, Atlanto ir Arkties vandenynų. Plotas 24 709 000 km². Žemynas šiaurėje driekiasi iki Šiaurės poliaračio, pietuose Panamos sąsmauka jungiasi su Pietų Amerika. Riba tarp Šiaurės ir Pietų Amerikos laikoma Panamos ir Kolumbijos siena, rečiau – Panamos kanalas.
| Šiaurės Amerika | |
| Plotas | 24 709 000 km² |
|---|---|
| Gyventojų | 579 024 000 (2016) |
| Tankumas | 22,9 žm./km² |
| Valstybės | 23 |
| BVP (PPP) | 26,03 trln. JAV dol. (2019) |
| BVP (nominalus) | 24,43 trln. JAV dol. (2019) |
| BVP gyventojui | 49 240 JAV dol. |
| Kalbos | anglų ispanų prancūzų |
| Laiko juostos | nuo UTC-2 iki UTC-10 |
Gamtinė aplinka
Beveik visa Šiaurės Amerika yra ant , nedidelė dalis ant Ramiojo vandenyno plokštės. Ant Ramiojo vandenyno plokštės yra Žemutinės Kalifornijos pusiasalis Meksikoje bei Kalifornijos pakrantė nuo San Diego iki San Francisko. Lūžis tarp Ramiojo vandenyno ir Šiaurės Amerikos plokščių vadinamas San Andreaso lūžiu. Abi plokštės juda į šiaurę, tačiau Ramiojo vandenyno plokštė juda greičiau. Plokštės slysta viena kita, o kadangi susidaro trintis, čia dažni žemės drebėjimai.
Vakarine žemyno puse, kurią suformavo tektoninių plokščių sandūros, driekiasi jauni raukšliniai kalnai su keletu ugnikalnių. Tai Aliaskos kalnų grandinė, Uolėtieji kalnai, vakariniai Kordiljerai ir Vakarų Siera Madrė, kurie didžiąja dalimi susidarė prieš maždaug 80 mln. metų dėl Ramiojo vandenyno plokštės spaudimo į Šiaurės Amerikos plokštę. Aukščiausias Šiaurės Amerikos taškas yra Denalio kalnas (6194 m).
Žemyno šiaurėje yra Grenlandija, kurią dengia ledynas, o piečiau tarp Kanados ir JAV yra Didieji ežerai, likę po paskutiniojo ledynmečio. Čia yra didžiausias po Kaspijos jūros pasaulio ežeras, Aukštutinis ežeras, kurio plotas 82 tūkst. kv.km. Rytinėje dalyje yra Apalačai, kurie priklauso seniausiems pasaulio kalnams (susidarė prieš maždaug 400 mln. metų). Tarp Apalačų ir Uolėtųjų kalnų yra lygumų regionas, kuriuo teka Misūris ir Misisipė. Misisipės slėnis dar vadinamas Tornadų alėja, nes čia dažnai susidaro tornadai.
Didelė Šiaurės Amerikos dalis negyvenama, ypač žemės tolimoje šiaurėje, o dauguma žemyno gyventojų įsikūrę dideliuose miestuose.
Nuo 1931 m. oficialiu geografiniu Šiaurės Amerikos centru laikomas miestelis Šiaurės Dakotoje. Vietą žymi 4,5 m aukščio obeliskas.
Ekonomika
Visoje Šiaurės Amerikoje netrūksta derlingos žemės, mineralų bei iškastinio kuro. Ekonomiškai stipriausia žemyno valstybė yra JAV – turtingiausia ir galingiausia pasaulio šalis. Centrinės Amerikos valstybės silpnos ir priklauso nuo prekybos su JAV (iš dalies ir su Kanada bei Meksika) bei pastarosios teikiamos pagalbos.
Regioninis ir politinis suskirstymas
Daugiau nei 90 % ploto užima trys didžiausios šalys (iš šiaurės į pietus): Kanada, JAV ir Meksika, o Centrinę Ameriką – daug mažų valstybių: Belizas, Gvatemala, Hondūras, Salvadoras, Nikaragva, Kosta Rika ir Panama.
Kitos valstybės patenka į pietinėje Šiaurės Amerikos žemyno dalyje išskiriamus Centrinės Amerikos ir Karibų jūros regionus.
Dalis Karibų jūros regiono salų priklauso Europos valstybėms (buvusioms ). Grenlandija priklauso Danijai autonominės teritorijos teisėmis.
Šaltiniai
- „GDP PPP, current prices“. International Monetary Fund. Nuoroda tikrinta 2019-04-20.
- „GDP Nominal, current prices“. International Monetary Fund. Nuoroda tikrinta 2019-04-20.
- „Nominal GDP per capita“. International Monetary Fund. Nuoroda tikrinta 2019-04-20.
Nuorodos
Žemėlapiai:
- Šiaurės Amerikos fizinis žemėlapis
- Šiaurės Amerikos politinis žemėlapis
- Šiaurės Amerikos googlemaps žemėlapis
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Šiaurės Amerika, Kas yra Šiaurės Amerika? Ką reiškia Šiaurės Amerika?
Siam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai įrasydami tinkamas isnasas ar nuorodas į patikimus saltinius Siaures Amerika trecias pagal plota zemynas esantis siaures pusrutulyje supamas Ramiojo Atlanto ir Arkties vandenynu Plotas 24 709 000 km Zemynas siaureje driekiasi iki Siaures poliaracio pietuose Panamos sasmauka jungiasi su Pietu Amerika Riba tarp Siaures ir Pietu Amerikos laikoma Panamos ir Kolumbijos siena reciau Panamos kanalas Siaures AmerikaPlotas24 709 000 km Gyventoju579 024 000 2016 Tankumas22 9 zm km Valstybes23BVP PPP 26 03 trln JAV dol 2019 BVP nominalus 24 43 trln JAV dol 2019 BVP gyventojui49 240 JAV dol Kalbosanglu ispanu prancuzuLaiko juostosnuo UTC 2 iki UTC 10Gamtine aplinkaSiaures Amerika is palydovo Beveik visa Siaures Amerika yra ant nedidele dalis ant Ramiojo vandenyno plokstes Ant Ramiojo vandenyno plokstes yra Zemutines Kalifornijos pusiasalis Meksikoje bei Kalifornijos pakrante nuo San Diego iki San Francisko Luzis tarp Ramiojo vandenyno ir Siaures Amerikos ploksciu vadinamas San Andreaso luziu Abi plokstes juda į siaure taciau Ramiojo vandenyno plokste juda greiciau Plokstes slysta viena kita o kadangi susidaro trintis cia dazni zemes drebejimai Vakarine zemyno puse kuria suformavo tektoniniu ploksciu sanduros driekiasi jauni rauksliniai kalnai su keletu ugnikalniu Tai Aliaskos kalnu grandine Uoletieji kalnai vakariniai Kordiljerai ir Vakaru Siera Madre kurie didziaja dalimi susidare pries mazdaug 80 mln metu del Ramiojo vandenyno plokstes spaudimo į Siaures Amerikos plokste Auksciausias Siaures Amerikos taskas yra Denalio kalnas 6194 m Zemyno siaureje yra Grenlandija kuria dengia ledynas o pieciau tarp Kanados ir JAV yra Didieji ezerai like po paskutiniojo ledynmecio Cia yra didziausias po Kaspijos juros pasaulio ezeras Aukstutinis ezeras kurio plotas 82 tukst kv km Rytineje dalyje yra Apalacai kurie priklauso seniausiems pasaulio kalnams susidare pries mazdaug 400 mln metu Tarp Apalacu ir Uoletuju kalnu yra lygumu regionas kuriuo teka Misuris ir Misisipe Misisipes slenis dar vadinamas Tornadu aleja nes cia daznai susidaro tornadai Didele Siaures Amerikos dalis negyvenama ypac zemes tolimoje siaureje o dauguma zemyno gyventoju įsikure dideliuose miestuose Nuo 1931 m oficialiu geografiniu Siaures Amerikos centru laikomas miestelis Siaures Dakotoje Vieta zymi 4 5 m aukscio obeliskas EkonomikaVisoje Siaures Amerikoje netruksta derlingos zemes mineralu bei iskastinio kuro Ekonomiskai stipriausia zemyno valstybe yra JAV turtingiausia ir galingiausia pasaulio salis Centrines Amerikos valstybes silpnos ir priklauso nuo prekybos su JAV is dalies ir su Kanada bei Meksika bei pastarosios teikiamos pagalbos Regioninis ir politinis suskirstymasDaugiau nei 90 ploto uzima trys didziausios salys is siaures į pietus Kanada JAV ir Meksika o Centrine Amerika daug mazu valstybiu Belizas Gvatemala Honduras Salvadoras Nikaragva Kosta Rika ir Panama Kitos valstybes patenka į pietineje Siaures Amerikos zemyno dalyje isskiriamus Centrines Amerikos ir Karibu juros regionus Dalis Karibu juros regiono salu priklauso Europos valstybems buvusioms Grenlandija priklauso Danijai autonomines teritorijos teisemis Saltiniai GDP PPP current prices International Monetary Fund Nuoroda tikrinta 2019 04 20 GDP Nominal current prices International Monetary Fund Nuoroda tikrinta 2019 04 20 Nominal GDP per capita International Monetary Fund Nuoroda tikrinta 2019 04 20 NuorodosVikiteka Siaures Amerika vaizdine ir garsine medziagaVikizodynas Laisvajame zodyne yra terminas Siaures Amerika Zemelapiai Siaures Amerikos fizinis zemelapis Siaures Amerikos politinis zemelapis Siaures Amerikos googlemaps zemelapis