Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Pietinės Afrikos istorija
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Pietinės Afrikos istorija – Pietinėje Afrikoje klestėjusi daugiatautė istorija. Šis straipsnis apima istoriją teritorijos, kur dabar yra Pietų Afrikos Respublika, Namibija, Botsvana, Lesotas, Svazilandas ir pietinis Mozambikas.
| Pietinės Afrikos istorija |
| PAR, Namibijos, , Lesoto, Svazilendo |
| Choisanai, Bantu migracija |
| Kapo kolonija |
| Mfekanė |
| , Anglų-zulų karas: |
| , , Transvalis, , Bečuanalendas, Basutolendas, Vokietijos Pietvakarių Afrika |
| Pietų Afrikos Sąjunga |
| Nepriklausomybė: |
| PAR, (Bantustanai), Svazilendas, Lesotas, Namibija, Botsvana |
Geografija
Senieji gyventojai
Pietų Afrika yra viena iš seniausiai žmonių apgyvendintų pasaulio teritorijų. Senaisiais laikais Pietų Afrikos teritorija buvo apgyvendinta choisanų rasės atstovų, kalbančių choisanų kalbomis, o nuo I tūkst. vidurio pradėjo skverbtis ir bantų gentys, kurios atnešė į kraštą žemdirbystės, geležies lydymo, gyvulininkystės tradicijas. Bantai beveik visiškai asimiliavo vietos gyventojus rytinėje Pietų Afrikos dalyje, tuo tarpu vakarinėje, dykumingoje ir mažiau tinkamoje žemdirbystei, jie išliko. Dalis choisanų (pietiniai) perėmė iš bantų civilizacijos pasiekimus (gyvulininkystę, žemdirbystę) ir yra vadinami chojais (hotentotais), tuo tarpu likusioji dalis (šiaurinė) išlaikė tradicinį medžiotojų-rinkėjų gyvenimo būdą, ir yra vadinami sanais (bušmėnais). Patys bantai irgi dalinasi į dvi kultūrines grupes: rytinėse pajūrio lygumose gyvenantieji yra vadinami , o krašto gilumos aukštikalnių bantai įvardinami kaip soto-tsvana.
Nors 1487 m. Bartolomėjas Diazas atrado Gerosios vilties kyšulį, europiečių kolonizacija regione vėlavo. Portugalų nedomino palyginus neturtingas regionas, kur nebuvo nei vertingų iškasenų, nei vietinių valstybių. Tik XVII a. Olandų kolonistai, vadinami būrais (tiesiogiai išvertus – valstiečiais), ėmė kurtis chojų gyvenamose teritorijose aplink Gerosios vilties kyšulį, ir vėliau plėsti teritorijas į krašto gilumą. Tarp Kapo kolonistų formavosi atskira etninė grupė - afrikaneriai.
Mfekanė
Rytinėje regiono dalyje, t. y. ngunių tarpe, XVIII a. pabaigoje -XIX a. pirmoje pusėje prasidėjo gentinės konsolidacijos procesai, žinomi kaip mfekane. Svarbiausia ngunių valstybė buvo sukarinta , iš kurios karo vadai vedė savo karius į šiaurę ir vakarus. Mfekanės metu ngunių gentys nukariavo Rozvių imperiją toliau šiaurėje, manjikų, ndau teritorijas, o vėliau įsiveržė į savanų valstybes.
Mfekanės procesai ir nuolatinė ngunių grėsmė skatino konsoliduotis ir soto-tsvanus, kurie sukūrė savo gentines konfederacijas. Tarp jų buvo basotų valstybė Lesote, bapedi valstybė šiaurės PAR ir bamangvatų valstybė Botsvanoje.
XIX a. kolonizacija
Kuomet rytinėje Pietų Afrikoje vyko mfekanės procesai, vakarinėje dalyje iš afrikanerių valdžią paveržė Britų imperija, kuri perėmė kontrolę Kapo kolonijoje. Kapo kolonijos būrai, nepatenkinti jiems primesta valdžia, sukilo į „didįjį žygį“ ir ėmė migruoti į žemyno gilumą šiaurės rytų kryptimi, t. y. į juodaodžių gyvenamas vietoves. To žygio dalyviai vadinami vūrtrekeriais. Čia būrai ėmė steigti valstybes, kurios ilgainiui konsolidavosi į bei Transvalį. Dar būrai bandė steigti rytiniame pajūryje, bet iš ten anglai juos išvijo (įsteigė Natalio koloniją) ir taip būrai neteko išėjimo į jūrą, anglai apsupo juos kolonijų žiedu iš visų pusių.
Tiek būrų, tiek anglų santykiai su juodaisiais iki „didžiojo žygio“ buvo menki, nes pastarieji prie Gerosios vilties kyšulio negyveno, tuo tarpu hotentotai ir bušmėnai buvo klajokliai, gyveno retai, nebuvo susiorganizavę į valstybes, tad baltiesiems įtakos iš esmės nedarė. Žygio metu būrams atsikrausčius į juodaodžių gyvenamas žemes prasidėjo konfliktai su jais, ypač su zulusais, nors dėl įsikūrimo kai kuriose teritorijose ir buvo sudaryti susitarimai; nepaisant to, būrai, būdami mažumoje, sugebėjo įtvirtinti savo valstybes.
Anglų santykiai su zulais buvo dar įtemptesni. Zulai, nors ir neturėdami jokių modernių ginklų, neretai sugebėdavo laimėti susirėmimus prieš europiečius dėl savo gausumo. Tačiau vis dėlto atsiradus kulkosvaidžiams nedidelėms anglų įguloms tapo lengviau įveikti didžiules zulų armijas. Po 1879 m. Anglų-zulų karo zulai prarado savo nepriklausomą statusą.
Pietų Afrikos Sąjunga
1884-1885 m. buvo sprendžiamas visos Afrikos padalinimo klausimas. Šiuo metu beveik visą Pietinę Afriką gavo Britų imperija, kuri čia suformavo Pietų Afrikos Sąjungą, sudaryta iš keturių kraštų: Kapo, Transvalio, Oranžijos bei Natalio. Jau seniau britų teritorijoje įkurtos kolonijos - Bečuanalandas, Basutolandas ir į Sąjungos sudėtį integruotos nebuvo, nors buvo numatyta tai padaryti artimiausioje ateityje. Tik dalis regiono buvo pripažinta Vokietijos imperijai, kuri gavo sanų gyvenamą vakarinę pakrantę ir suformavo čia Vokietijos Pietvakarių Afriką (dabartinė Namibija). Tačiau po Pirmojo pasaulinio karo Vokietijai pralaimėjus, ši kolonija irgi atiteko britams: ji inkorporuota į Pietų Afrikos Sąjungą kaip mandatinė teritorija.
Į šalį masiškai vyko anglų kolonistai, taip pat imti vežti darbininkai iš kitų Anglijos kolonijų, ypač Indijos ir Malaizijos. Vietiniai negrai imti priiminėti dirbti į įvairius darbus, ypač kasyklose.
Apartheidas ir jo panaikinimas
Pietų Afrikos Sąjungoje regiono pagrindinis konfliktas tarp anglų ir būrų pasikeitė į rasinį konfliktą tarp juodaodžių ir baltųjų (anglų bei būrų). Britų kolonijose juodaodžiai jautėsi diskriminuojami: būdami prasto išsimokslinimo jie gaudavo menkus atlyginimus kasyklose ir kitur. Kaip sprendimas suderinti interesus, nuo 1948 m. visame regione pradėta vykdyti apartheido politika. Apartheidas afrikanų kalba reiškia „atskiras gyvenimas“, tai yra, rasės gyveno vienoje valstybėje, bet atskirai, kiekviena turėjo atskiras tik jai skirtas teritorijas, net ir ištisus miestus. Tokia politika buvo naudinga labiau išsimokslinusiems ir turtingesniems baltiesiems, bet nenaudinga juodiesiems, nes daugelis jų skurdo, todėl ir jų miestai bei teritorijos buvo skurdžios.
Apartheido įtakoje buvo steigiami bantustanai, kuriuose juodaodžiai formaliai turėjo visas teises ir visišką laisvę ar autonomiją. Tačiau realybėje šios kvazi-valstybės negalėjo pilnavertiškai vystytis, skurdo ir marginalizavosi. Tai stiprino tarptautinį spaudimą PAS atžvilgiu, ypač iš kaimyninių Afrikos valstybių pusės. Apartheido politika galiausiai lėmė Bečuanalando, Basutolando ir Svazilendo neprijungimą prie Pietų Afrikos Sąjungos. Šiose valstybėse juodaodžiai išlaikė daugiau teisių, ir jos gavo nepriklausomybę iš Britanijos 1966-68 m. Taip gimė Botsvana, Lesotas ir Svazilendas.
Po ilgos juodųjų daugumos kovos, prie kurios prisidėjo ir daug baltųjų, spalvotųjų ir Pietų Afrikos indų, valdant prezidentui de Klerkui (F.W. de Klerk), nuo 1990 m. imtas naikinti apartheidas, jis galutinai panaikintas po referendumo ir per pirmus rinkimus į bendrą, vienų rūmų parlamentą, atėjus Afrikos Nacionalinio Kongreso pagrinde negrų partijai. 1994 m. nepriklausomi bantustanai buvo grąžintos į PAR sudėtį. Tuo pat metu kaip atskira valstybė nepriklausoma tapo Namibija.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Pietinės Afrikos istorija, Kas yra Pietinės Afrikos istorija? Ką reiškia Pietinės Afrikos istorija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Pietines Afrikos istorija Pietineje Afrikoje klestejusi daugiataute istorija Sis straipsnis apima istorija teritorijos kur dabar yra Pietu Afrikos Respublika Namibija Botsvana Lesotas Svazilandas ir pietinis Mozambikas Pietines Afrikos istorijaPAR Namibijos Lesoto SvazilendoChoisanai Bantu migracijaKapo kolonijaMfekane Anglu zulu karas Transvalis Becuanalendas Basutolendas Vokietijos Pietvakariu AfrikaPietu Afrikos SajungaNepriklausomybe PAR Bantustanai Svazilendas Lesotas Namibija BotsvanaGeografijaSenieji gyventojaiPietu Afrika yra viena is seniausiai zmoniu apgyvendintu pasaulio teritoriju Senaisiais laikais Pietu Afrikos teritorija buvo apgyvendinta choisanu rases atstovu kalbanciu choisanu kalbomis o nuo I tukst vidurio pradejo skverbtis ir bantu gentys kurios atnese į krasta zemdirbystes gelezies lydymo gyvulininkystes tradicijas Bantai beveik visiskai asimiliavo vietos gyventojus rytineje Pietu Afrikos dalyje tuo tarpu vakarineje dykumingoje ir maziau tinkamoje zemdirbystei jie isliko Dalis choisanu pietiniai pereme is bantu civilizacijos pasiekimus gyvulininkyste zemdirbyste ir yra vadinami chojais hotentotais tuo tarpu likusioji dalis siaurine islaike tradicinį medziotoju rinkeju gyvenimo buda ir yra vadinami sanais busmenais Patys bantai irgi dalinasi į dvi kulturines grupes rytinese pajurio lygumose gyvenantieji yra vadinami o krasto gilumos aukstikalniu bantai įvardinami kaip soto tsvana Nors 1487 m Bartolomejas Diazas atrado Gerosios vilties kysulį europieciu kolonizacija regione velavo Portugalu nedomino palyginus neturtingas regionas kur nebuvo nei vertingu iskasenu nei vietiniu valstybiu Tik XVII a Olandu kolonistai vadinami burais tiesiogiai isvertus valstieciais eme kurtis choju gyvenamose teritorijose aplink Gerosios vilties kysulį ir veliau plesti teritorijas į krasto giluma Tarp Kapo kolonistu formavosi atskira etnine grupe afrikaneriai MfekaneZulu karalius Saka vienas svarbiausiu Mfekanes lyderiuPagrindinis straipsnis Mfekane Rytineje regiono dalyje t y nguniu tarpe XVIII a pabaigoje XIX a pirmoje puseje prasidejo gentines konsolidacijos procesai zinomi kaip mfekane Svarbiausia nguniu valstybe buvo sukarinta is kurios karo vadai vede savo karius į siaure ir vakarus Mfekanes metu nguniu gentys nukariavo Rozviu imperija toliau siaureje manjiku ndau teritorijas o veliau įsiverze į savanu valstybes Mfekanes procesai ir nuolatine nguniu gresme skatino konsoliduotis ir soto tsvanus kurie sukure savo gentines konfederacijas Tarp ju buvo basotu valstybe Lesote bapedi valstybe siaures PAR ir bamangvatu valstybe Botsvanoje XIX a kolonizacijaKuomet rytineje Pietu Afrikoje vyko mfekanes procesai vakarineje dalyje is afrikaneriu valdzia paverze Britu imperija kuri pereme kontrole Kapo kolonijoje Kapo kolonijos burai nepatenkinti jiems primesta valdzia sukilo į didįjį zygį ir eme migruoti į zemyno giluma siaures rytu kryptimi t y į juodaodziu gyvenamas vietoves To zygio dalyviai vadinami vurtrekeriais Cia burai eme steigti valstybes kurios ilgainiui konsolidavosi į bei Transvalį Dar burai bande steigti rytiniame pajuryje bet is ten anglai juos isvijo įsteige Natalio kolonija ir taip burai neteko isejimo į jura anglai apsupo juos koloniju ziedu is visu pusiu Tiek buru tiek anglu santykiai su juodaisiais iki didziojo zygio buvo menki nes pastarieji prie Gerosios vilties kysulio negyveno tuo tarpu hotentotai ir busmenai buvo klajokliai gyveno retai nebuvo susiorganizave į valstybes tad baltiesiems įtakos is esmes nedare Zygio metu burams atsikrauscius į juodaodziu gyvenamas zemes prasidejo konfliktai su jais ypac su zulusais nors del įsikurimo kai kuriose teritorijose ir buvo sudaryti susitarimai nepaisant to burai budami mazumoje sugebejo įtvirtinti savo valstybes Anglu santykiai su zulais buvo dar įtemptesni Zulai nors ir neturedami jokiu moderniu ginklu neretai sugebedavo laimeti susiremimus pries europiecius del savo gausumo Taciau vis delto atsiradus kulkosvaidziams nedidelems anglu įguloms tapo lengviau įveikti didziules zulu armijas Po 1879 m Anglu zulu karo zulai prarado savo nepriklausoma statusa Pietu Afrikos SajungaPietines Afrikos padalinimas 1905 m 1884 1885 m buvo sprendziamas visos Afrikos padalinimo klausimas Siuo metu beveik visa Pietine Afrika gavo Britu imperija kuri cia suformavo Pietu Afrikos Sajunga sudaryta is keturiu krastu Kapo Transvalio Oranzijos bei Natalio Jau seniau britu teritorijoje įkurtos kolonijos Becuanalandas Basutolandas ir į Sajungos sudetį integruotos nebuvo nors buvo numatyta tai padaryti artimiausioje ateityje Tik dalis regiono buvo pripazinta Vokietijos imperijai kuri gavo sanu gyvenama vakarine pakrante ir suformavo cia Vokietijos Pietvakariu Afrika dabartine Namibija Taciau po Pirmojo pasaulinio karo Vokietijai pralaimejus si kolonija irgi atiteko britams ji inkorporuota į Pietu Afrikos Sajunga kaip mandatine teritorija Į salį masiskai vyko anglu kolonistai taip pat imti vezti darbininkai is kitu Anglijos koloniju ypac Indijos ir Malaizijos Vietiniai negrai imti priimineti dirbti į įvairius darbus ypac kasyklose Apartheidas ir jo panaikinimasNamibijos bantustanaiPietu Afrikos ir bantustanu zemelapisPagrindinis straipsnis Apartheidas Pietu Afrikos Sajungoje regiono pagrindinis konfliktas tarp anglu ir buru pasikeite į rasinį konflikta tarp juodaodziu ir baltuju anglu bei buru Britu kolonijose juodaodziai jautesi diskriminuojami budami prasto issimokslinimo jie gaudavo menkus atlyginimus kasyklose ir kitur Kaip sprendimas suderinti interesus nuo 1948 m visame regione pradeta vykdyti apartheido politika Apartheidas afrikanu kalba reiskia atskiras gyvenimas tai yra rases gyveno vienoje valstybeje bet atskirai kiekviena turejo atskiras tik jai skirtas teritorijas net ir istisus miestus Tokia politika buvo naudinga labiau issimokslinusiems ir turtingesniems baltiesiems bet nenaudinga juodiesiems nes daugelis ju skurdo todel ir ju miestai bei teritorijos buvo skurdzios Apartheido įtakoje buvo steigiami bantustanai kuriuose juodaodziai formaliai turejo visas teises ir visiska laisve ar autonomija Taciau realybeje sios kvazi valstybes negalejo pilnavertiskai vystytis skurdo ir marginalizavosi Tai stiprino tarptautinį spaudima PAS atzvilgiu ypac is kaimyniniu Afrikos valstybiu puses Apartheido politika galiausiai leme Becuanalando Basutolando ir Svazilendo neprijungima prie Pietu Afrikos Sajungos Siose valstybese juodaodziai islaike daugiau teisiu ir jos gavo nepriklausomybe is Britanijos 1966 68 m Taip gime Botsvana Lesotas ir Svazilendas Po ilgos juoduju daugumos kovos prie kurios prisidejo ir daug baltuju spalvotuju ir Pietu Afrikos indu valdant prezidentui de Klerkui F W de Klerk nuo 1990 m imtas naikinti apartheidas jis galutinai panaikintas po referendumo ir per pirmus rinkimus į bendra vienu rumu parlamenta atejus Afrikos Nacionalinio Kongreso pagrinde negru partijai 1994 m nepriklausomi bantustanai buvo grazintos į PAR sudetį Tuo pat metu kaip atskira valstybe nepriklausoma tapo Namibija Sis straipsnis apie istorija yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį