Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Mažosios Lietuvos švietimas švietimas Mažojoje Lietuvoje Prūsijos kunigaikštystės dalyje nuo Alnos upės ir Aismarių į ry
Mažosios Lietuvos švietimas
Mažosios Lietuvos švietimas – švietimas Mažojoje Lietuvoje – Prūsijos kunigaikštystės dalyje nuo Alnos upės ir Aismarių į rytus su Priegliaus upynu Prūsoje.
Istorija
1525 m. Vokiečių ordino valstybės dalis, kunigaikščiui Albrechtui Brandenburgiečiui valstybine religija paskelbus liuteronybę, tapo pasaulietine protestantiška kunigaikštyste. Mažąją Lietuvą ir visą Prūsiją paveikė 1525–1528 m. , kuriame dalyvavo ir vietos gyventojai prūsai, lietuvininkai, lenkai. Nors XVI a. pietryčių Prūsijoje pasikeitė politinė santvarka, socialinė ekonominė sankloda ir gyventojų konfesija, po sukilimo vietos gyventojų tautinė ir socialinė padėtis mažai pagerėjo. Stiprėjo baudžiava, visuotinai plito lažas, Vokiečių ordino valstybėje prūsams ir vakariniams lietuviams drausta verstis prekyba, amatais, apsigyventi miestuose, tad susikūrus Prūsijos kunigaikštystei juose telkėsi daugiausia vokiečiai. Tik Mažosios Lietuvos kaimai buvo ištisai lietuviški. Tačiau kartu Mažojoje Lietuvoje kūrėsi ir plėtojosi prūsų ir lietuvių raštija, tautinė kultūra.
Mažojoje Lietuvoje ne tik ūkį, bet ir kultūrą veikė įsigalėjusi reformacija. Jau XVI a. Mažojoje Lietuvoje veikė keliolika lietuvių parapinių mokyklų, netgi Karaliaučiuje dvi lietuvių pradžios mokyklos veikė iki XVIII a. pab. Liuteronybės nuostata viešajame gyvenime vartoti vietos žmonių kalbą galiojo ir bažnytinėse mokyklose. Prasidėjus reformacijai jau nuo XVI a. pirmosios pusės pamaldos evangelikų liuteronų bažnyčiose laikytos ir lietuvių kalba, o Semboje – ir prūsų, ir lietuvių kalbomis. XVIII a. mokyklas į savo žinią perėmė pasaulietinė valdžia.
Visuotinis pradžios mokslas
Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas I (1713–1740 m.) įvykdė švietimo reformą, priimti , šalis viena pirmųjų Europoje bandė įgyvendinti visuotinį pradžios mokymą. 1736–1741 m. senovės Prūsijoje (be Brandenburgo), be jau veikiančių 320 bažnytinių mokyklų, pastatyta net 1160 kaimo (žemininkų) mokyklų, iš jų 275 – Lietuvos provincijoje.
XVIII a. viduryje iš 1700 Prūsijoje veikusių parapinių mokyklų vien vokiškų tebuvo apie 400; kitose mokyta lietuviškai, lenkiškai (arba mozūrų tarme) arba keliomis kalbomis. 1864 m. spartėjant asimiliacijai Gumbinės ir Karaliaučiaus apygardose kaimo mokyklas lankė apie 17 160 mokinių lietuvių; iš jų apie 12 240 kalbėjo lietuviškai, 4920 mokėjo ir vokiškai, tik 7360 mokinių mokyti vien vokiečių kalba.
Bet jau 1875 m. Gumbinės apygardoje veikė 352 mišrios vokiečių ir lietuvių mokyklos bei 388 vokiečių ir mozūrų mokyklos – 46 % visų apygardos pradžios mokyklų. Lietuvių vaikų nutautėjimą spartino mišrios mokyklos, nes jas imta versti vokiškomis. Kurta vokiečių švietimo sistema klusniam Prūsijos piliečiui vokiečiui ugdyti.
Vidurinis ir aukštasis mokslas
Lietuvybei svarbios buvo , veikusi 1586–1944 m., joje buvo lietuvių kalbos pamokų, skiriamos stipendijos lietuviams. Karalienės mokytojų seminarija prie Įsruties, veikusi 1811–1926 m., iki 1911 m. Mažosios Lietuvos pradžios mokykloms parengė 2208 pedagogus. Seminarijoje iki 1882 m. dėstyta lietuvių kalba. Tokių gimnazijų, seminarijų XIX a. pab. įkurta Ragainėje, Įsrutyje, Klaipėdoje, Vėluvoje. ir Karaliaučiaus universitetas, veikę 1544–1944 m., kurių vieni kūrėjų buvo Abraomas Kulvietis ir Stanislovas Rapolionis, buvo svarbus prūsistikos ir lituanistikos židinys, vienas svarbiausių lietuvių kultūros ir mokslo centrų. Universitete studijavo šimtai lietuvių iš Mažosios ir Didžiosios Lietuvos. 1718–1944 m. veikė Karaliaučiaus universiteto Lietuvių kalbos seminaras, jį baigusieji tapo Mažosios Lietuvos inteligentijos branduoliu, leido pirmuosius lietuviškus laikraščius ir knygas. Prie universiteto veikusios Karaliaučiaus spaustuvės spausdino knygas bei vadovėlius ir lietuvių kalba. 1542–1944 m. veikė viena seniausių ir didžiausių Vidurio Europoje , kuri turėjo prūsistikos leidinių, vertingą lietuvių ir lituanistinių leidinių rinkinį, beveik visus M. Mažvydo, B. Vilento, J. Bretkūno kūrinius.
1727–1740 m. Halės universitete veikė Halės lietuvių kalbos seminaras. Mažojoje Lietuvoje buvo daug išsimokslinusių žmonių, gausu bibliotekų, spaustuvių. Nuo 1810 m. vienu iš švietimo židinių tapo ir Berlyno Humboldtų universitetas.
Germanizacija
Vokietijos suvienytojo kanclerio O. fon Bismarko (1871–1898 m.) iniciatyva, Prūsijos kulto ir švietimo ministro potvarkiais lietuvių kalba 1872–1876 m. pašalinta iš Mažosios Lietuvos viešojo gyvenimo, ji liko pamaldų kalba bažnyčiose. Tai įteisinta (Seimo) ir Vokietijos Reichstago įstatymais. Buvo įgyvendinta Bismarko agresyvios tautinės politikos koncepcija: viena valstybė, viena tauta, viena kalba. Vietos gyventojams, taip pat vokiečiams inteligentams protestuojant, 1873 m. Rytų Prūsijos oberprezidentas leido tautinių mažumų (lietuvių, lenkų bei mozūrų) kalbomis mokyti vaikus tikybos pradžios mokyklų žemesnėse klasėse, grąžintos pamokos lietuvių kalba konfirmantams. Vien Mažajai Lietuvai skirtu 1881 m. specialiuoju potvarkiu leista tikybos mokyti lietuvių kalba ir vyresnėse klasėse. Visose imperijos valstybinėse, mokslo, kultūros įstaigose, viešojo gyvenimo srityse įvesta viena valstybinė kalba – vokiečių. Stiprėjant prievartinei germanizacijai gimtoji lietuvių kalba tebevartota buityje kaip namų kalba ir bažnyčiose, kaip fakultatyvas Tilžės gimnazijoje.
Mažosios Lietuvos šiaurinėse – Klaipėdos, Šilutės ir Tilžės bei vidurinėse – Ragainės, Pilkalnio, Pakalnės ir Labguvos apskrityse 1897 lietuviškai kalbančiųjų liko apie 40 %, 1910–1912 m. – apie 28 % gyventojų. Tilžės apskrityje nuo XVIII a. vidurio iki XIX a. vidurio, t. y. per 100 m. (per 3 žmonių kartas), lietuviakalbių sumažėjo apie 33 %, o 1861–1910 m. (per 50 m.) – 17,5 %, iš jų 1890–1910 m. (per 20 m.) – iki 10 %. Mažosios Lietuvos švietimo sistema, išskyrus Klaipėdos kraštą 1923–1939 m. galutinai buvo sunaikinta į valdžią Vokietijoje atėjus naciams ir 1945 m. prasidėjus TSRS okupacija.
Literatūra
- Erich E. Geissler; Allgemeinbildung in einer freien Gesellschaft: Standpunkte, Konzepte, Ideen, Kritik, 1977
- Wolfgang Klafki: Neue Studien zur Bildungstheorie und Didaktik: Zeitgemässe Allgemeinbildung und kritisch-konstruktive Didaktik. Beltz, Weinheim 1991, ISBN 3-407-34056-7
- Allgemeinbildung, Das ganze Grundwissen von heute in Frage und Antwort. Compact, München 2007, ISBN 978-3-8174-6081-6
Šaltiniai
- Mažosios Lietuvos švietimas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 508 psl.
- Mažosios Lietuvos švietimas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 511 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Mažosios Lietuvos švietimas, Kas yra Mažosios Lietuvos švietimas? Ką reiškia Mažosios Lietuvos švietimas?
Mazosios Lietuvos svietimas svietimas Mazojoje Lietuvoje Prusijos kunigaikstystes dalyje nuo Alnos upes ir Aismariu į rytus su Priegliaus upynu Prusoje Prusijos mokyklaTipine mokykla JuodkrantejeKnypuvos gimnazijaIstorija1525 m Vokieciu ordino valstybes dalis kunigaiksciui Albrechtui Brandenburgieciui valstybine religija paskelbus liuteronybe tapo pasaulietine protestantiska kunigaikstyste Mazaja Lietuva ir visa Prusija paveike 1525 1528 m kuriame dalyvavo ir vietos gyventojai prusai lietuvininkai lenkai Nors XVI a pietryciu Prusijoje pasikeite politine santvarka socialine ekonomine sankloda ir gyventoju konfesija po sukilimo vietos gyventoju tautine ir socialine padetis mazai pagerejo Stiprejo baudziava visuotinai plito lazas Vokieciu ordino valstybeje prusams ir vakariniams lietuviams drausta verstis prekyba amatais apsigyventi miestuose tad susikurus Prusijos kunigaikstystei juose telkesi daugiausia vokieciai Tik Mazosios Lietuvos kaimai buvo istisai lietuviski Taciau kartu Mazojoje Lietuvoje kuresi ir pletojosi prusu ir lietuviu rastija tautine kultura Mazojoje Lietuvoje ne tik ukį bet ir kultura veike įsigalejusi reformacija Jau XVI a Mazojoje Lietuvoje veike keliolika lietuviu parapiniu mokyklu netgi Karaliauciuje dvi lietuviu pradzios mokyklos veike iki XVIII a pab Liuteronybes nuostata viesajame gyvenime vartoti vietos zmoniu kalba galiojo ir baznytinese mokyklose Prasidejus reformacijai jau nuo XVI a pirmosios puses pamaldos evangeliku liuteronu baznyciose laikytos ir lietuviu kalba o Semboje ir prusu ir lietuviu kalbomis XVIII a mokyklas į savo zinia pereme pasaulietine valdzia Visuotinis pradzios mokslasPrusijos karalius Frydrichas Vilhelmas I 1713 1740 m įvykde svietimo reforma priimti salis viena pirmuju Europoje bande įgyvendinti visuotinį pradzios mokyma 1736 1741 m senoves Prusijoje be Brandenburgo be jau veikianciu 320 baznytiniu mokyklu pastatyta net 1160 kaimo zemininku mokyklu is ju 275 Lietuvos provincijoje XVIII a viduryje is 1700 Prusijoje veikusiu parapiniu mokyklu vien vokisku tebuvo apie 400 kitose mokyta lietuviskai lenkiskai arba mozuru tarme arba keliomis kalbomis 1864 m spartejant asimiliacijai Gumbines ir Karaliauciaus apygardose kaimo mokyklas lanke apie 17 160 mokiniu lietuviu is ju apie 12 240 kalbejo lietuviskai 4920 mokejo ir vokiskai tik 7360 mokiniu mokyti vien vokieciu kalba Bet jau 1875 m Gumbines apygardoje veike 352 misrios vokieciu ir lietuviu mokyklos bei 388 vokieciu ir mozuru mokyklos 46 visu apygardos pradzios mokyklu Lietuviu vaiku nutautejima spartino misrios mokyklos nes jas imta versti vokiskomis Kurta vokieciu svietimo sistema klusniam Prusijos pilieciui vokieciui ugdyti Vidurinis ir aukstasis mokslasLietuvybei svarbios buvo veikusi 1586 1944 m joje buvo lietuviu kalbos pamoku skiriamos stipendijos lietuviams Karalienes mokytoju seminarija prie Įsruties veikusi 1811 1926 m iki 1911 m Mazosios Lietuvos pradzios mokykloms parenge 2208 pedagogus Seminarijoje iki 1882 m destyta lietuviu kalba Tokiu gimnaziju seminariju XIX a pab įkurta Ragaineje Įsrutyje Klaipedoje Veluvoje ir Karaliauciaus universitetas veike 1544 1944 m kuriu vieni kureju buvo Abraomas Kulvietis ir Stanislovas Rapolionis buvo svarbus prusistikos ir lituanistikos zidinys vienas svarbiausiu lietuviu kulturos ir mokslo centru Universitete studijavo simtai lietuviu is Mazosios ir Didziosios Lietuvos 1718 1944 m veike Karaliauciaus universiteto Lietuviu kalbos seminaras jį baigusieji tapo Mazosios Lietuvos inteligentijos branduoliu leido pirmuosius lietuviskus laikrascius ir knygas Prie universiteto veikusios Karaliauciaus spaustuves spausdino knygas bei vadovelius ir lietuviu kalba 1542 1944 m veike viena seniausiu ir didziausiu Vidurio Europoje kuri turejo prusistikos leidiniu vertinga lietuviu ir lituanistiniu leidiniu rinkinį beveik visus M Mazvydo B Vilento J Bretkuno kurinius 1727 1740 m Hales universitete veike Hales lietuviu kalbos seminaras Mazojoje Lietuvoje buvo daug issimokslinusiu zmoniu gausu biblioteku spaustuviu Nuo 1810 m vienu is svietimo zidiniu tapo ir Berlyno Humboldtu universitetas GermanizacijaVokietijos suvienytojo kanclerio O fon Bismarko 1871 1898 m iniciatyva Prusijos kulto ir svietimo ministro potvarkiais lietuviu kalba 1872 1876 m pasalinta is Mazosios Lietuvos viesojo gyvenimo ji liko pamaldu kalba baznyciose Tai įteisinta Seimo ir Vokietijos Reichstago įstatymais Buvo įgyvendinta Bismarko agresyvios tautines politikos koncepcija viena valstybe viena tauta viena kalba Vietos gyventojams taip pat vokieciams inteligentams protestuojant 1873 m Rytu Prusijos oberprezidentas leido tautiniu mazumu lietuviu lenku bei mozuru kalbomis mokyti vaikus tikybos pradzios mokyklu zemesnese klasese grazintos pamokos lietuviu kalba konfirmantams Vien Mazajai Lietuvai skirtu 1881 m specialiuoju potvarkiu leista tikybos mokyti lietuviu kalba ir vyresnese klasese Visose imperijos valstybinese mokslo kulturos įstaigose viesojo gyvenimo srityse įvesta viena valstybine kalba vokieciu Stiprejant prievartinei germanizacijai gimtoji lietuviu kalba tebevartota buityje kaip namu kalba ir baznyciose kaip fakultatyvas Tilzes gimnazijoje Mazosios Lietuvos siaurinese Klaipedos Silutes ir Tilzes bei vidurinese Ragaines Pilkalnio Pakalnes ir Labguvos apskrityse 1897 lietuviskai kalbanciuju liko apie 40 1910 1912 m apie 28 gyventoju Tilzes apskrityje nuo XVIII a vidurio iki XIX a vidurio t y per 100 m per 3 zmoniu kartas lietuviakalbiu sumazejo apie 33 o 1861 1910 m per 50 m 17 5 is ju 1890 1910 m per 20 m iki 10 Mazosios Lietuvos svietimo sistema isskyrus Klaipedos krasta 1923 1939 m galutinai buvo sunaikinta į valdzia Vokietijoje atejus naciams ir 1945 m prasidejus TSRS okupacija LiteraturaErich E Geissler Allgemeinbildung in einer freien Gesellschaft Standpunkte Konzepte Ideen Kritik 1977 Wolfgang Klafki Neue Studien zur Bildungstheorie und Didaktik Zeitgemasse Allgemeinbildung und kritisch konstruktive Didaktik Beltz Weinheim 1991 ISBN 3 407 34056 7 Allgemeinbildung Das ganze Grundwissen von heute in Frage und Antwort Compact Munchen 2007 ISBN 978 3 8174 6081 6SaltiniaiMazosios Lietuvos svietimas Visuotine lietuviu enciklopedija T XIV Magdalena Mexico Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2008 508 psl Mazosios Lietuvos svietimas Visuotine lietuviu enciklopedija T XIV Magdalena Mexico Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2008 511 psl