Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Karalienės mokytojų seminarija mokytojų seminarija speciali vidurinė mokykla rengusi pedagogus lietuviškoms mokykloms 18
Karalienės mokytojų seminarija
Karalienės mokytojų seminarija – mokytojų seminarija, speciali vidurinė mokykla, rengusi pedagogus lietuviškoms mokykloms, 1811–1926 m. veikusi Karalienėje (vok. Karalene, nuo 1938 m. Luisenberg, Įsruties apskritis, nuo 1946 m. rus. Зелёный Бор – Zelionyj Bor, Kaliningrado sritis).
Istorija
Seminarija įsteigta 1811 m. rugpjūčio 5 d. Šveicarų pedagogo mokinys K. A. Celeris ją įsteigė Prūsijos karalienės Luizės lėšomis. Iki 1882 m. tai buvo vienintelė specialioji vidurinė mokykla, rengusi pedagogus Mažosios Lietuvos mokykloms. 1819 m. seminarijai suteiktos valdinės mokyklos teisės. Į ją buvo priimami tik vyrai, po 25-30 kasmet, baigusieji parapines mokyklas ir 2 m. (vėliau 3 ar 4 m.) mokęsi parapijose veikiančiuose parengiamuosiuose kursuose. Mokslas truko 3-4 metus. Dauguma seminaristų buvo lietuvininkai, iki 1818 m. daugiausia našlaičiai ir neturtingų tėvų vaikai, valstybės lėšomis išlaikomi internate.
XIX a. pirmoje pusėje buvo mokoma remiantis J. H. Pestalocio pradinio ugdymo metodikomis ir pedagogų rengimo idėjomis. Vėliau įsigalėjo ir Prūsijos vokiečių nacionalistinė ideologija. Buvo mokoma vokiečių kalba, iki 1882 m. kaip dalykas dėstyta ir lietuvių kalba. Rektoriais dirbo ir lietuvininkai J. Romeikis (1891–1898 m.) ir Valteris Tomušaitis (1898–1904 m.). Iki 1911 m. seminarija parengė 2208 mokytojus, iki 1926 m. ją baigė 2 385 absolventai.
Karalienės mokytojų seminarija turėjo bažnyčią, biblioteką (1875 m.apie 31 000 tomų), mokomąjį sodą ir bityną. Jos auklėtiniai daug nuveikė puoselėdami Mažosios Lietuvos sodininkystę ir bitininkystę. Pedagoginę praktiką būsimieji mokytojai atlikdavo Povyliškių kaimo pavyzdinėje triklasėje mokykloje. 1882 m. įsteigus ir , o 1900 m. ir Klaipėdos mokytojų seminarijas, Karalienės mokytojų seminarijos reikšmė sumažėjo.
Auklėtiniai
Seminariją baigė žymūs Mažosios Lietuvos lietuvių raštijos ir spaudos darbuotojai: Fridrichas Bajoraitis, , , , Johanas Ferdinandas Kelkis, , , , , , , Erdmonas Šesnakas, Jonas Urbonas, , , , , , , , Mauras Pucas, , , ,, ir kiti.
Šaltiniai
- Albertas Juška. Mažosios Lietuvos mokykla, Klaipėda. 2003 m.
- Domas Kaunas. Karalienės mokytojų seminarija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 393 psl.
- Domas Kaunas. Donelaičio žemės knygiai. Vilnius, 1993 m.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Karalienės mokytojų seminarija, Kas yra Karalienės mokytojų seminarija? Ką reiškia Karalienės mokytojų seminarija?
Karalienes mokytoju seminarija mokytoju seminarija speciali vidurine mokykla rengusi pedagogus lietuviskoms mokykloms 1811 1926 m veikusi Karalieneje vok Karalene nuo 1938 m Luisenberg Įsruties apskritis nuo 1946 m rus Zelyonyj Bor Zelionyj Bor Kaliningrado sritis IstorijaSeminarija įsteigta 1811 m rugpjucio 5 d Sveicaru pedagogo mokinys K A Celeris ja įsteige Prusijos karalienes Luizes lesomis Iki 1882 m tai buvo vienintele specialioji vidurine mokykla rengusi pedagogus Mazosios Lietuvos mokykloms 1819 m seminarijai suteiktos valdines mokyklos teises Į ja buvo priimami tik vyrai po 25 30 kasmet baigusieji parapines mokyklas ir 2 m veliau 3 ar 4 m mokesi parapijose veikianciuose parengiamuosiuose kursuose Mokslas truko 3 4 metus Dauguma seminaristu buvo lietuvininkai iki 1818 m daugiausia naslaiciai ir neturtingu tevu vaikai valstybes lesomis islaikomi internate XIX a pirmoje puseje buvo mokoma remiantis J H Pestalocio pradinio ugdymo metodikomis ir pedagogu rengimo idejomis Veliau įsigalejo ir Prusijos vokieciu nacionalistine ideologija Buvo mokoma vokieciu kalba iki 1882 m kaip dalykas destyta ir lietuviu kalba Rektoriais dirbo ir lietuvininkai J Romeikis 1891 1898 m ir Valteris Tomusaitis 1898 1904 m Iki 1911 m seminarija parenge 2208 mokytojus iki 1926 m ja baige 2 385 absolventai Karalienes mokytoju seminarija turejo baznycia biblioteka 1875 m apie 31 000 tomu mokomajį soda ir bityna Jos aukletiniai daug nuveike puoseledami Mazosios Lietuvos sodininkyste ir bitininkyste Pedagogine praktika busimieji mokytojai atlikdavo Povyliskiu kaimo pavyzdineje triklaseje mokykloje 1882 m įsteigus ir o 1900 m ir Klaipedos mokytoju seminarijas Karalienes mokytoju seminarijos reiksme sumazejo AukletiniaiSeminarija baige zymus Mazosios Lietuvos lietuviu rastijos ir spaudos darbuotojai Fridrichas Bajoraitis Johanas Ferdinandas Kelkis Erdmonas Sesnakas Jonas Urbonas Mauras Pucas ir kiti SaltiniaiAlbertas Juska Mazosios Lietuvos mokykla Klaipeda 2003 m Domas Kaunas Karalienes mokytoju seminarija Visuotine lietuviu enciklopedija T IX Juocevicius Khiva Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2006 393 psl Domas Kaunas Donelaicio zemes knygiai Vilnius 1993 m