Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
54 41 10 š pl 25 17 20 r ilg 54 68611 š pl 25 28889 r ilg 54 68611 25 28889 Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai Vilniau
Valdovų rūmai
54°41′10″ š. pl. 25°17′20″ r. ilg. / 54.68611°š. pl. 25.28889°r. ilg.
| Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai (Vilniaus Žemutinė pilis) | |
|---|---|
Atkurti Valdovų rūmai 2023 m. | |
| Vieta | Vilnius |
| Rūmų stilius | Renesansas, Barokas |
| Bajorų giminės | Gediminaičiai |
| Pastatų būklė | Atstatyti, veikia muziejus |
| Savininkas | |
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai – buvusi Vilniaus Žemutinės pilies komplekso dalis. Pastatas priklauso Vilniaus pilių kultūriniam rezervatui, jame įsikūręs Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai.
2009 m. liepos 6 d. dar nebaigtuose rūmuose atidarytas muziejus. 2018 m. liepos 6 d. Lietuvos valstybės šimtmečio proga iškilmingai atidaryti visiškai atstatyti rūmai. Statybos atsiėjo per 100 mln. eurų. Prieš 200 metų nugriauti Vilniaus žemutinės pilies Valdovų rūmai atkurti iš 1987–2001 m. atkastų rūmų liekanų.
Istorija
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai XV–XIX a. pr.
XV a. pab. – XVI a. pr. Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras pagrindinę savo rezidenciją iš Aukštutinės pilies greičiausiai perkėlė į Žemutinę, čia pastatydamas vėlyvosios gotikos rūmus.
Vienas iš Žemutinės pilies rekonstrukcijos autorių – olandas Petras Nonhartas (ol. Peter Nonhart)
XVI a. profesionalūs vietiniai, taip pat italų, lenkų bei kitų šalių architektai, kiti menininkai ir meistrai Valdovų rūmus pavertė į renesanso stiliaus rezidenciją, kuri vėliau įgijo ankstyvojo baroko bruožų. Rūmuose rezidavo Abiejų Tautų Respublikos valstybės valdovai.
XVI a. ir XVII a. vadinami rūmų „aukso laikais“. Vilnius tuo metu buvo svarbus Vidurio Rytų Europos centras, o Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Lenkijos Karalystė (ATR), kurią valdė Gediminaičių-Jogailaičių ir Vazų dinastijų monarchai – įtakinga šio regiono valstybė. Rūmuose vyko daugelis visai Europai svarbių istorinių įvykių. Buvo priimami užsienio šalių pasiuntiniai, vyko seimai, buvo prisiekiama Lietuvos didžiajam kunigaikščiui, pasirašomos tarptautinės sutartys, vykdomi teismai, redaguojamas Lietuvos Statutas, saugomas valstybės iždas ir archyvas. Čia buvo sukaupta viena turtingiausių Europoje bibliotekų, saugomos neeilinės šarvų bei medžioklės trofėjų kolekcijos, gobelenai, paveikslai, kitos brangenybės.
1655 m. rugpjūčio mėn. Rusijos kariuomenė užėmė Vilniaus miestą; Žemutinę ir Aukštutinę pilį. 1661 m., vaduojant Vilnių, per kelis mėnesius trukusią kovą Valdovų rūmai buvo smarkiai apgriauti ir išgrobstyti.
XVIII a. rūmuose apsigyveno neturtingi miestiečiai ir čia įsikūrė įvairios dirbtuvės. XVIII a. pab. buvo nuspręsta rūmus rekonstruoti ir juos pritaikyti reprezentacijai, bet žlugus ATR šie planai nebuvo įgyvendinti.
XIX a. pradžioje rūmų griuvėsiai buvo visiškai nugriauti. 1801 m. griaunant rūmus, pirklys Abraomas Šliosbergas gavo teisę pastatyti savo namus virš rytų korpuso naudojant šio korpuso mūrus. Šio namo viduje išliko dalis pirmojo aukšto rūmų sienų ir rūsiai.
- Rūmai 1581 m. miesto plane Brauno atlase
- Rūmai miesto fone 1600 m., Tomašas Makovskis
- Rūmų fragmentas 1604 m., Tomašas Makovskis
- Vilniaus panorama XVII a. olandų dailininko graviūroje
- Rūmų fragmentas 1684 m.
- Rūmai XVIII a.
- Griuvantys rūmai XVIII a., Pranciškus Smuglevičius, 1785–1786 m.
- Pietinė rūmų pusė, Pranciškus Smuglevičius, 1785–1786 m.
- Rūmai iš pietų pusės, Pranciškus Smuglevičius, 1785–1786 m.
- Rūmai 1796 m., Pjetras De Rosis
- Rūmai 1797 m., Pjetras De Rosis
- Rūmai miesto fone XVIII a. pabaigoje, Pjetras De Rosis
- Rūmai XVIII a. pabaigos miesto plane
- Karolio Račinskio litografija Vilniaus Žemutinės pilies rūmai, 1832 m.
- Rūmai XIX a., Marcelis Januškevičius
- Rūmų griuvėsiai apie 1865 m., Ivanas Trutnevas
- Napoleono Ordos rūmų vaizdas pagal Pjetrą De Rosį, apie 1872 m
- Rūmai imaginaciniame 1890 m. piešinyje
Šliosbergo namas ir rūmų atstatymas
1831 m. buvusių rūmų teritorijoje buvo įrengta Rusijos kariuomenės tvirtovė su grioviais ir pylimais, o A. Šliosbergo namas tapo kariuomenės štabu. 1840 m. pastatas įvardijamas kareivinėmis (lenk. koszary). 1854 m. pastatas buvo rekonstruotas ir jame įsikūrė Vilniaus karinės apygardos Inžinerijos valdyba. XIX a. antroje pusėje tvirtovė panaikinta, o jos vietoje įrengtas parkas. XX a. pradžioje A. Šliosbergo namas buvo rekonstruotas stiliumi. XX a. pirmojoje pusėje pastatas buvo naudotas karinei administracijai.
1941 m. ir 1944–1987 m. pastate veikė Pionierių rūmai. 1964 m. tiesiant šilumos trasą į A. Šliosbergo namą buvo atrasti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų rūsiai. 1976 m. namo rūsiuose atlikti pirmieji architektūriniai tyrimai. 1983 m. buvo pasiūlytas Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų Vilniaus Žemutinėje pilyje atkūrimo projektas, siekiant pritaikyti juos Nacionalinei dailės galerijai.
1987 m. nusprendus A. Šliosbergo name įkurti „Tautų draugystės muziejų“, buvo pradėti archeologiniai tyrimai, kurie buvo tęsiami iki 2009 m. Jų metu rasta apie 0,5 milijono unikalių radinių, kurie tapo rūmų atkūrimo pagrindu. 1988–2005 m. A. Šliosbergo name buvo įsikūręs Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“. Atkuriant Valdovų rūmus, A. Šliosbergo namas buvo į juos įjungtas. Buvo paliktos dvi antro aukšto salės, dalis eksterjero, langų, frizų, detalių.
Idėją atstatyti Lietuvos valdovų rūmus 1988 m. pasiūlė Lietuvos kultūros fondas, jų atkūrimui lėšas rinko Valdovų rūmų paramos fondas. Vienas pagrindinių rūmų atkūrimo rėmėjų, lėšas skyręs per Valdovų rūmų paramos fondą – JAV lietuvis Juozas Kazickas.
2009 m. nebaigtuose rūmuose įkurtas Nacionalinis muziejus LDK Valdovų rūmai, įvyko LDK rūmų simbolinis atidarymas.
2013 m. liepos 6 d. atidarytas rūmų A korpusas, o 2018 m. liepos 6 d. – B korpusas.
Rūmai ir jų atstatymas
- 2002 m. sklypas
- 2004 m. maketas
- 2006 m. kiemo rūsių statyba
- 2006 m. rytų ir šiaurės korpusai
- 2006 m. pietų korpuso rytinė dalis
- 2006 m. pietų korpuso vakarinė dalis
- 2006 m. kiemas
- 2009 m.
- 2010 m.
- 2010 m.
- 2012 m. įrengtas vertikalus saulės laikrodis
- 2013 m. atidarymas
- 2017 m.
- 2019 m. pietinis korpusas
Šaltiniai
- Valdovų rūmai. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2023-07-15).
- „Penktadienį iškilmingai atidaromi pabaigti Valdovų rūmai“. 15min. BNS. Nuoroda tikrinta 2022-07-15.
- „Valdovų rūmai“. Keliauk Lietuvoje. Suarchyvuota iš originalo 2018-09-25. Nuoroda tikrinta 2022-07-15.
{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link) - „Plan miasta Wilna“ (Žemėlapis) (lenkų). 1840. Nuoroda tikrinta 2022-07-15.
- Kitkauskas, Napaleonas. „Šliosbergo namo neliko jau XIX amžiuje“. Literatūra ir menas. Suarchyvuotas originalas 2016-03-05. Nuoroda tikrinta 2022-07-15.
- Kauklys, Eduardas. „Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-07-15.
Nuorodos
- Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai
- Valdovų rūmų paramos fondas Archyvuota kopija 2007-02-06 iš Wayback Machine projekto.
- Jaunieji piliečiai rūpinasi Valdovų rūmų projektu
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Valdovų rūmai, Kas yra Valdovų rūmai? Ką reiškia Valdovų rūmai?
54 41 10 s pl 25 17 20 r ilg 54 68611 s pl 25 28889 r ilg 54 68611 25 28889 Lietuvos didziuju kunigaiksciu rumai Vilniaus Zemutine pilis Atkurti Valdovu rumai 2023 m Vieta VilniusRumu stilius Renesansas BarokasBajoru gimines GediminaiciaiPastatu bukle Atstatyti veikia muziejusSavininkas Lietuvos didziuju kunigaiksciu rumai buvusi Vilniaus Zemutines pilies komplekso dalis Pastatas priklauso Vilniaus piliu kulturiniam rezervatui jame įsikures Nacionalinis muziejus Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes valdovu rumai 2009 m liepos 6 d dar nebaigtuose rumuose atidarytas muziejus 2018 m liepos 6 d Lietuvos valstybes simtmecio proga iskilmingai atidaryti visiskai atstatyti rumai Statybos atsiejo per 100 mln euru Pries 200 metu nugriauti Vilniaus zemutines pilies Valdovu rumai atkurti is 1987 2001 m atkastu rumu liekanu IstorijaLietuvos didziuju kunigaiksciu rumai XV XIX a pr XV a pab XVI a pr Lietuvos didysis kunigaikstis Aleksandras pagrindine savo rezidencija is Aukstutines pilies greiciausiai perkele į Zemutine cia pastatydamas velyvosios gotikos rumus Vienas is Zemutines pilies rekonstrukcijos autoriu olandas Petras Nonhartas ol Peter Nonhart XVI a profesionalus vietiniai taip pat italu lenku bei kitu saliu architektai kiti menininkai ir meistrai Valdovu rumus paverte į renesanso stiliaus rezidencija kuri veliau įgijo ankstyvojo baroko bruozu Rumuose rezidavo Abieju Tautu Respublikos valstybes valdovai XVI a ir XVII a vadinami rumu aukso laikais Vilnius tuo metu buvo svarbus Vidurio Rytu Europos centras o Lietuvos Didzioji Kunigaikstyste ir Lenkijos Karalyste ATR kuria valde Gediminaiciu Jogailaiciu ir Vazu dinastiju monarchai įtakinga sio regiono valstybe Rumuose vyko daugelis visai Europai svarbiu istoriniu įvykiu Buvo priimami uzsienio saliu pasiuntiniai vyko seimai buvo prisiekiama Lietuvos didziajam kunigaiksciui pasirasomos tarptautines sutartys vykdomi teismai redaguojamas Lietuvos Statutas saugomas valstybes izdas ir archyvas Cia buvo sukaupta viena turtingiausiu Europoje biblioteku saugomos neeilines sarvu bei medziokles trofeju kolekcijos gobelenai paveikslai kitos brangenybes 1655 m rugpjucio men Rusijos kariuomene uzeme Vilniaus miesta Zemutine ir Aukstutine pilį 1661 m vaduojant Vilniu per kelis menesius trukusia kova Valdovu rumai buvo smarkiai apgriauti ir isgrobstyti XVIII a rumuose apsigyveno neturtingi miestieciai ir cia įsikure įvairios dirbtuves XVIII a pab buvo nuspresta rumus rekonstruoti ir juos pritaikyti reprezentacijai bet zlugus ATR sie planai nebuvo įgyvendinti XIX a pradzioje rumu griuvesiai buvo visiskai nugriauti 1801 m griaunant rumus pirklys Abraomas Sliosbergas gavo teise pastatyti savo namus virs rytu korpuso naudojant sio korpuso murus Sio namo viduje isliko dalis pirmojo auksto rumu sienu ir rusiai Rumai 1581 m miesto plane Brauno atlase Rumai miesto fone 1600 m Tomasas Makovskis Rumu fragmentas 1604 m Tomasas Makovskis Vilniaus panorama XVII a olandu dailininko graviuroje Rumu fragmentas 1684 m Rumai XVIII a Griuvantys rumai XVIII a Pranciskus Smuglevicius 1785 1786 m Pietine rumu puse Pranciskus Smuglevicius 1785 1786 m Rumai is pietu puses Pranciskus Smuglevicius 1785 1786 m Rumai 1796 m Pjetras De Rosis Rumai 1797 m Pjetras De Rosis Rumai miesto fone XVIII a pabaigoje Pjetras De Rosis Rumai XVIII a pabaigos miesto plane Karolio Racinskio litografija Vilniaus Zemutines pilies rumai 1832 m Rumai XIX a Marcelis Januskevicius Rumu griuvesiai apie 1865 m Ivanas Trutnevas Napoleono Ordos rumu vaizdas pagal Pjetra De Rosį apie 1872 m Rumai imaginaciniame 1890 m piesinyjeSliosbergo namas ir rumu atstatymas 2015 m Sliosbergo namo fragmentai 1831 m buvusiu rumu teritorijoje buvo įrengta Rusijos kariuomenes tvirtove su grioviais ir pylimais o A Sliosbergo namas tapo kariuomenes stabu 1840 m pastatas įvardijamas kareivinemis lenk koszary 1854 m pastatas buvo rekonstruotas ir jame įsikure Vilniaus karines apygardos Inzinerijos valdyba XIX a antroje puseje tvirtove panaikinta o jos vietoje įrengtas parkas XX a pradzioje A Sliosbergo namas buvo rekonstruotas stiliumi XX a pirmojoje puseje pastatas buvo naudotas karinei administracijai 1941 m ir 1944 1987 m pastate veike Pionieriu rumai 1964 m tiesiant silumos trasa į A Sliosbergo nama buvo atrasti Lietuvos didziuju kunigaiksciu rumu rusiai 1976 m namo rusiuose atlikti pirmieji architekturiniai tyrimai 1983 m buvo pasiulytas Lietuvos didziuju kunigaiksciu rumu Vilniaus Zemutineje pilyje atkurimo projektas siekiant pritaikyti juos Nacionalinei dailes galerijai 1987 m nusprendus A Sliosbergo name įkurti Tautu draugystes muzieju buvo pradeti archeologiniai tyrimai kurie buvo tesiami iki 2009 m Ju metu rasta apie 0 5 milijono unikaliu radiniu kurie tapo rumu atkurimo pagrindu 1988 2005 m A Sliosbergo name buvo įsikures Piliu tyrimo centras Lietuvos pilys Atkuriant Valdovu rumus A Sliosbergo namas buvo į juos įjungtas Buvo paliktos dvi antro auksto sales dalis eksterjero langu frizu detaliu Ideja atstatyti Lietuvos valdovu rumus 1988 m pasiule Lietuvos kulturos fondas ju atkurimui lesas rinko Valdovu rumu paramos fondas Vienas pagrindiniu rumu atkurimo remeju lesas skyres per Valdovu rumu paramos fonda JAV lietuvis Juozas Kazickas 2009 m nebaigtuose rumuose įkurtas Nacionalinis muziejus LDK Valdovu rumai įvyko LDK rumu simbolinis atidarymas 2013 m liepos 6 d atidarytas rumu A korpusas o 2018 m liepos 6 d B korpusas Rumai ir ju atstatymas2002 m sklypas 2004 m maketas 2006 m kiemo rusiu statyba 2006 m rytu ir siaures korpusai 2006 m pietu korpuso rytine dalis 2006 m pietu korpuso vakarine dalis 2006 m kiemas 2009 m 2010 m 2010 m 2012 m įrengtas vertikalus saules laikrodis 2013 m atidarymas 2017 m 2019 m pietinis korpusasSaltiniaiValdovu rumai Visuotine lietuviu enciklopedija tikrinta 2023 07 15 Penktadienį iskilmingai atidaromi pabaigti Valdovu rumai 15min BNS Nuoroda tikrinta 2022 07 15 Valdovu rumai Keliauk Lietuvoje Suarchyvuota is originalo 2018 09 25 Nuoroda tikrinta 2022 07 15 a href wiki C5 A0ablonas Cite web title Sablonas Cite web cite web a CS1 prieziura netinkamas URL link Plan miasta Wilna Zemelapis lenku 1840 Nuoroda tikrinta 2022 07 15 Kitkauskas Napaleonas Sliosbergo namo neliko jau XIX amziuje Literatura ir menas Suarchyvuotas originalas 2016 03 05 Nuoroda tikrinta 2022 07 15 Kauklys Eduardas Piliu tyrimo centras Lietuvos pilys Visuotine lietuviu enciklopedija Nuoroda tikrinta 2022 07 15 NuorodosNacionalinis muziejus Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes valdovu rumai Valdovu rumu paramos fondas Archyvuota kopija 2007 02 06 is Wayback Machine projekto Jaunieji pilieciai rupinasi Valdovu rumu projektu