Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Baltijos šalių dainų šventėsNematerialusis pasaulio paveldasLietuvos dainų šventė 2014 m Vieta Lietuva Latvija EstijaReg
Dainų šventė
| Baltijos šalių dainų šventės | |
|---|---|
| Nematerialusis pasaulio paveldas | |
| Lietuvos dainų šventė 2014 m. | |
| Vieta | Lietuva, Latvija, Estija |
| Regionas** | ENA |
| Įrašas | 2003/2008 |
| Nuorodos | |
| Nuoroda | |
| Vikiteka: | Baltijos šalių dainų ir šokių šventėsVikiteka |
| * Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą. | |
Baltijos šalių dainų ir šokių šventės (est. Laulupidu, latv. Dziesmu svētki, liet. Dainų šventės) – tradicinis tautinio meno (daugiausia dainų ir šokių) festivalis, organizuojamas Baltijos šalyse.
Nors istoriškai dainų šventės buvo didelėje Europos dalyje paplitęs reiškinys, šiuo metu yra išlikęs tik Baltijos šalyse. 2003 m. lapkričio 7 d. UNESCO pripažino Estijos, Latvijos ir Lietuvos dainų ir šokių švenčių tradiciją ir simboliką Žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevru.
Kilmė
Dainų ir šokių šventės tradicijos ištakos – XIX a. vidurio Vakarų Europoje. Pirmoji dainų šventė (vok. Sängerfest) surengta 1843 m. birželio 25 d. Šveicarijoje, Ciuricho miesto aikštėje. Joje dalyvavo 80 chorų, 2100 dainininkų. Tai buvo pirmasis renginys, davęs pradžią masiškam mėgėjų chorų, muzikinių kolektyvų pasireiškimui. 1845 m. tokia pat šventė surengta Vokietijoje, Viurcburge.
Vokiečių dainų šventės pasižymėjo monumentalumu, didingumu, vykdavo ant didžiulių bažnyčių laiptų, aikštėse, vėliau – stadionuose. Pati didžiausia pasaulyje dainų šventė įvyko 1928 m. Austrijoje, Franco Šuberto 100-ųjų mirties metinių proga, kai į Vieną suvažiavo 200 tūkst. vokiečių chorų dainininkų iš įvairių pasaulio valstybių.
Ilgainiui dainų švenčių tradicija Vakarų Europoje išblėso.
Tradicija Baltijos šalyse
Į Baltijos šalis dainų švenčių tradicija atėjo per Baltijos vokiečius, – pirmiausia į Estiją (1869 m., Tartu), Latviją (1873 m., Ryga), Mažąją Lietuvą. Masiniai tautų susibūrimai per dainų ir šokių šventės renginius Baltijos šalyse ne tik leido demonstruoti tautinę kultūrą, bet skatino tautų bendrumo ir vienybės jausmą, kūrė prielaidas ateityje tautoms atsiskirti nuo Rusijos imperijos ir sukurti savarankiškas valstybes.
Į Lietuvą tradicija atėjo vėliausiai, jau tarpukario nepriklausomybės laikotarpiu. Tik 1924 m. Kaune suorganizuota pirmoji dainų šventė. Tai lėmė, jog Lietuvoje (skirtingai nei Latvijoje ar Estijoje) gyveno nedaug vokiečių. Be to, Lietuvoje 50-čia metų ilgiau nei Estijoje ir Latvijoje tęsėsi baudžiava, panaikinta tik 1861 m. Po Lietuvoje ir Lenkijoje įvykusio 1863 m. sukilimo carinės Rusijos valdžia ėmėsi ypač žiaurių represijų: Lietuvoje uždrausta nacionalinė spauda lotynų rašmenimis, uždarytos visos katalikų parapijų mokyklos, kultūrinės draugijos, didelė dalis sukilėlių buvo nužudyta arba su visomis šeimomis ištremta į Sibirą.
Nors po Antrojo pasaulinio karo dainų švenčių tradicija likusioje Europoje sunyko, Baltijos šalyse ji buvo tęsiama. TSRS okupacijos laikais joms galiojo visi cenzūros suvaržymai, tačiau net ir šiame kontekste dainų šventės tapo svarbiu įrankiu išlaikyti ir demonstruoti tautinę vienybę. Kelias į Baltijos šalių nepriklausomybės atkūrimą dažnai vadinamas „dainuojančia revoliucija”.
Be tradicinių dainų ir šokių švenčių, Estija, Latvija ir Lietuva rengia bendras studentų dainų ir šokių šventes „Gaudeamus” ir tarptautinį folkloro festivalį „Baltica”.
Estija
Seną liuteroniškų (vokiškų) ir estiškų giesmių tradiciją turinčioje Estijoje pirmoji Estijos dainų šventė surengta 1869 m. Tartu. Joje dalyvavo beveik 900 dainininkų ir apie 15 tūkst. žiūrovų. Tradicija buvo tęsiama toliau. Nuo 6-ojo karto dainų šventės perkeltos į Taliną.
Septynios šventės suorganizuotos Rusijos imperijoje, keturios – tarpukario Estijoje, dešimt – TSRS laikotarpiu ir 6 po Estijos nepriklausomybės. Nuo 1950 m. šventės organizuojamos beveik reguliariai, kas 5 metus suburia apie 30 tūkst. dainininkų/šokėjų. Artimiausios šventės planuojamos 2025 m. (XXVIII) ir 2029 m. (XXIX).
Be pagrindinių, visuotinių švenčių (est. Üldlaulupidu) taip pat rengiamos Jaunimo dainų šventės (est. Noorte laulupidu).
Latvija
Pirmoji Dainų šventė vyko 1873 m. Rygoje. Nuo to laiko iš viso šventė vyko 27 kartus (paskutinįjį 2023 m.), tiek Rusijos imperijoje, tiek tiek SSRS, tiek . 1948 m. pirmąkart šventėje dalyvavo ir šokių kolektyvai. Nuo 1960 m. kas 5 metai vyksta ir Latvijos mokyklų jaunimo dainų ir šokių šventė.
Ši šventė yra vienas reikšmingiausių įvykių Latvijos kultūroje, beveik reguliariai vyksta kartą per 5 metus Rygoje. Šventėje dalyvauja apie 30 000 dalyvių, tarp kurių chorai, šokių kolektyvai, pučiamųjų orkestrai, folkloro grupės, etnografiniai ansambliai, liaudies muzikos ansambliai, kaimo kapelos, kanklininkų ansambliai, taikomojo ir vaizduojamojo meno studijos, vokaliniai ansambliai, saviveikliniai teatrai ir užsienio kolektyvai.
Mažoji Lietuva
Vokietijai priklausančioje Mažojoje Lietuvoje esantis Rambyno kalnas tapo mėgstama masinio dainavimo ir žmonių susibūrimo vieta. 1895 m. vasario 17 d. čia pirmą kartą lietuviškas choras uždainavo draugijos „Birutė“ dešimtmečio proga. 1895 m. gruodžio 2 d. įsteigta „Tilžės“ lietuvių giedotojų draugija“, kuriai vadovavo Vydūnas. Draugija Tilžėje, Klaipėdoje, Gumbinėje, Verdainėje, Rusnėje, Ragainėje, Juodkrantėje, Smalininkuose rengė vaidinimus, koncertus, vakarus, Jonines. Į šventes susirinkdavo iki 1000 žmonių. 1902 m. jos pavadintos dainų šventėmis.
1927 m. birželio 6 d. įvyko pirmoji Klaipėdos krašto lietuvių dainų šventė (12 chorų, 800 dainininkų ir 100 žmonių orkestras). Jungtiniam chorui dirigavo Antanas Vaičiūnas ir Vydūnas. 1928 m. Klaipėdos krašto dainų šventė surengta Šilutėje. Analogiškos šio krašto dainos mėgėjų šventės įvyko 1933 m. birželio 4–5 d. (800 dainininkų) ir 1938 m. liepos 9–10 d. (2000 dainininkų).
Lietuva
Lietuvoje pirmą kartą Dainų šventė surengta 1924 m. rugpjūčio 23 ir 25 d. Kaune, Petro Vileišio aikštėje, Žemės ūkio ir pramonės parodos metu. Tada ji buvo vadinama „Dainų diena“, dainavo tik chorai. Pirmojoje Dainų dienoje dalyvavo 77 chorai (3000 dainininkų), 50 tūkst. klausytojų.
Dainų dienai tapus tradicine, tarpukario Lietuvoje buvo surengtos dar dvi dainų šventės (1928 ir 1930). 1937 m. birželio 29 d. surengta pirmoji lietuvių šokių šventė, 1920–1944 m. buvo surengta nemažai regioninių, miestų ir kitų vietinių dainų švenčių.
Dainų švenčių tradicija pratęsta ir sovietmečiu. 1946 m. Dainų šventėje dalyvavo 188 chorai (11 778 dainininkai). Nuo 1950 m. renginiai buvo organizuojami reguliariai kas 5-eri metai Vilniuje, ir 1960 m. Vingio parke specialiai šiam tikslui pastatyta estrada. Šventės tradicijai, kaip ir kitiems menams, galiojo sovietinės estetikos ir politikos dogma – Lietuvos menas turėjo būti tautinės formos, bet socialistinio turinio.
Moksleivių dainų šventė pradėta periodiškai rengti kaip savarankiškas renginys nuo 1964 m. Dainų šventes rengė ir išeivijos lietuviai.
Nuo 1990 m. renginys organizuojamas kas ketveri metai liepos pradžioje. Iš viso po nepriklausomybės suroganizuotos 5 šventės (paskutinioji 2018 m.). 2024 m. planuojama šventė pažymės tradicijos šimtmečio jubiliejų.
Šaltiniai
- Gudelis, Regimantas (2012). „Dainų švenčių ištakos ir liuteroniškoji muzikinė tradicija“. Res humanitariae (in Lithuanian). 11: 116. ISSN 1822-7708
- Kasekamp, Andres (2010). A History of the Baltic States. Palgrave Macmillan. p. 95. ISBN 9780230364516.
- Smidchens, Guntis (2014). The Power of Song: Nonviolent National Culture in the Baltic Singing Revolution. University of Washington Press. p. 156. ISBN 9780295804897.
- 130 years of Estonian song festivals , 2002. ISBN 9985-813-24-3
- J. Strimaitis. Dainų Diena ir jos bendrieji įspūdžiai // Lietuva, 1924-08-27, Nr. 192 (1693), 4 psl. [1]
- Jaunalietuviai baigė savo sąskrydį // Lietuvos žinios, 1937-06-30, Nr. 144 (5413), 2 psl. [2]
- „Dainų šventės Lietuvoje vyks kas 4 metus“. delfi.lt. Delfi. BNS. 2000-10-26. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
Nuorodos
- Lietuvos dainų šventės oficiali svetainė
- Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Dainų šventė, Kas yra Dainų šventė? Ką reiškia Dainų šventė?
Baltijos saliu dainu sventesNematerialusis pasaulio paveldasLietuvos dainu svente 2014 m Vieta Lietuva Latvija EstijaRegionas ENAĮrasas 2003 2008NuorodosNuorodaVikiteka Baltijos saliu dainu ir sokiu sventesVikiteka Pavadinimas koks nurodytas UNESCO sarase Regionas pagal UNESCO skirstyma Baltijos saliu dainu ir sokiu sventes est Laulupidu latv Dziesmu svetki liet Dainu sventes tradicinis tautinio meno daugiausia dainu ir sokiu festivalis organizuojamas Baltijos salyse Nors istoriskai dainu sventes buvo dideleje Europos dalyje paplites reiskinys siuo metu yra islikes tik Baltijos salyse 2003 m lapkricio 7 d UNESCO pripazino Estijos Latvijos ir Lietuvos dainu ir sokiu svenciu tradicija ir simbolika Zmonijos zodinio ir nematerialaus kulturos paveldo sedevru KilmeDainu ir sokiu sventes tradicijos istakos XIX a vidurio Vakaru Europoje Pirmoji dainu svente vok Sangerfest surengta 1843 m birzelio 25 d Sveicarijoje Ciuricho miesto aiksteje Joje dalyvavo 80 choru 2100 dainininku Tai buvo pirmasis renginys daves pradzia masiskam megeju choru muzikiniu kolektyvu pasireiskimui 1845 m tokia pat svente surengta Vokietijoje Viurcburge Vokieciu dainu sventes pasizymejo monumentalumu didingumu vykdavo ant didziuliu baznyciu laiptu aikstese veliau stadionuose Pati didziausia pasaulyje dainu svente įvyko 1928 m Austrijoje Franco Suberto 100 uju mirties metiniu proga kai į Viena suvaziavo 200 tukst vokieciu choru dainininku is įvairiu pasaulio valstybiu Ilgainiui dainu svenciu tradicija Vakaru Europoje isbleso Tradicija Baltijos salyse1896 m dainu svente TalineDevintoji dainu svente Rygoje 1938 m Į Baltijos salis dainu svenciu tradicija atejo per Baltijos vokiecius pirmiausia į Estija 1869 m Tartu Latvija 1873 m Ryga Mazaja Lietuva Masiniai tautu susiburimai per dainu ir sokiu sventes renginius Baltijos salyse ne tik leido demonstruoti tautine kultura bet skatino tautu bendrumo ir vienybes jausma kure prielaidas ateityje tautoms atsiskirti nuo Rusijos imperijos ir sukurti savarankiskas valstybes Į Lietuva tradicija atejo veliausiai jau tarpukario nepriklausomybes laikotarpiu Tik 1924 m Kaune suorganizuota pirmoji dainu svente Tai leme jog Lietuvoje skirtingai nei Latvijoje ar Estijoje gyveno nedaug vokieciu Be to Lietuvoje 50 cia metu ilgiau nei Estijoje ir Latvijoje tesesi baudziava panaikinta tik 1861 m Po Lietuvoje ir Lenkijoje įvykusio 1863 m sukilimo carines Rusijos valdzia emesi ypac ziauriu represiju Lietuvoje uzdrausta nacionaline spauda lotynu rasmenimis uzdarytos visos kataliku parapiju mokyklos kulturines draugijos didele dalis sukileliu buvo nuzudyta arba su visomis seimomis istremta į Sibira Nors po Antrojo pasaulinio karo dainu svenciu tradicija likusioje Europoje sunyko Baltijos salyse ji buvo tesiama TSRS okupacijos laikais joms galiojo visi cenzuros suvarzymai taciau net ir siame kontekste dainu sventes tapo svarbiu įrankiu islaikyti ir demonstruoti tautine vienybe Kelias į Baltijos saliu nepriklausomybes atkurima daznai vadinamas dainuojancia revoliucija Be tradiciniu dainu ir sokiu svenciu Estija Latvija ir Lietuva rengia bendras studentu dainu ir sokiu sventes Gaudeamus ir tarptautinį folkloro festivalį Baltica Estija 19 oji dainu svente Taline 1980 m Pagrindinis straipsnis Sena liuteronisku vokisku ir estisku giesmiu tradicija turincioje Estijoje pirmoji Estijos dainu svente surengta 1869 m Tartu Joje dalyvavo beveik 900 dainininku ir apie 15 tukst ziurovu Tradicija buvo tesiama toliau Nuo 6 ojo karto dainu sventes perkeltos į Talina Septynios sventes suorganizuotos Rusijos imperijoje keturios tarpukario Estijoje desimt TSRS laikotarpiu ir 6 po Estijos nepriklausomybes Nuo 1950 m sventes organizuojamos beveik reguliariai kas 5 metus suburia apie 30 tukst dainininku sokeju Artimiausios sventes planuojamos 2025 m XXVIII ir 2029 m XXIX Be pagrindiniu visuotiniu svenciu est Uldlaulupidu taip pat rengiamos Jaunimo dainu sventes est Noorte laulupidu Latvija Latvijos dainu svente 2008 m Pagrindinis straipsnis Visuotine latviu dainu ir sokiu svente Pirmoji Dainu svente vyko 1873 m Rygoje Nuo to laiko is viso svente vyko 27 kartus paskutinįjį 2023 m tiek Rusijos imperijoje tiek tiek SSRS tiek 1948 m pirmakart sventeje dalyvavo ir sokiu kolektyvai Nuo 1960 m kas 5 metai vyksta ir Latvijos mokyklu jaunimo dainu ir sokiu svente Si svente yra vienas reiksmingiausiu įvykiu Latvijos kulturoje beveik reguliariai vyksta karta per 5 metus Rygoje Sventeje dalyvauja apie 30 000 dalyviu tarp kuriu chorai sokiu kolektyvai puciamuju orkestrai folkloro grupes etnografiniai ansambliai liaudies muzikos ansambliai kaimo kapelos kanklininku ansambliai taikomojo ir vaizduojamojo meno studijos vokaliniai ansambliai saviveikliniai teatrai ir uzsienio kolektyvai Mazoji Lietuva Vokietijai priklausancioje Mazojoje Lietuvoje esantis Rambyno kalnas tapo megstama masinio dainavimo ir zmoniu susiburimo vieta 1895 m vasario 17 d cia pirma karta lietuviskas choras uzdainavo draugijos Birute desimtmecio proga 1895 m gruodzio 2 d įsteigta Tilzes lietuviu giedotoju draugija kuriai vadovavo Vydunas Draugija Tilzeje Klaipedoje Gumbineje Verdaineje Rusneje Ragaineje Juodkranteje Smalininkuose renge vaidinimus koncertus vakarus Jonines Į sventes susirinkdavo iki 1000 zmoniu 1902 m jos pavadintos dainu sventemis 1927 m birzelio 6 d įvyko pirmoji Klaipedos krasto lietuviu dainu svente 12 choru 800 dainininku ir 100 zmoniu orkestras Jungtiniam chorui dirigavo Antanas Vaiciunas ir Vydunas 1928 m Klaipedos krasto dainu svente surengta Siluteje Analogiskos sio krasto dainos megeju sventes įvyko 1933 m birzelio 4 5 d 800 dainininku ir 1938 m liepos 9 10 d 2000 dainininku Lietuva Pagrindinis straipsnis Lietuviu dainu ir sokiu svente Pirmoji Lietuvos dainu svente Kaune 1924 m Dainu svente Siauliuose 1986 m Lietuvoje pirma karta Dainu svente surengta 1924 m rugpjucio 23 ir 25 d Kaune Petro Vileisio aiksteje Zemes ukio ir pramones parodos metu Tada ji buvo vadinama Dainu diena dainavo tik chorai Pirmojoje Dainu dienoje dalyvavo 77 chorai 3000 dainininku 50 tukst klausytoju Dainu dienai tapus tradicine tarpukario Lietuvoje buvo surengtos dar dvi dainu sventes 1928 ir 1930 1937 m birzelio 29 d surengta pirmoji lietuviu sokiu svente 1920 1944 m buvo surengta nemazai regioniniu miestu ir kitu vietiniu dainu svenciu Dainu svenciu tradicija pratesta ir sovietmeciu 1946 m Dainu sventeje dalyvavo 188 chorai 11 778 dainininkai Nuo 1950 m renginiai buvo organizuojami reguliariai kas 5 eri metai Vilniuje ir 1960 m Vingio parke specialiai siam tikslui pastatyta estrada Sventes tradicijai kaip ir kitiems menams galiojo sovietines estetikos ir politikos dogma Lietuvos menas turejo buti tautines formos bet socialistinio turinio Moksleiviu dainu svente pradeta periodiskai rengti kaip savarankiskas renginys nuo 1964 m Dainu sventes renge ir iseivijos lietuviai Nuo 1990 m renginys organizuojamas kas ketveri metai liepos pradzioje Is viso po nepriklausomybes suroganizuotos 5 sventes paskutinioji 2018 m 2024 m planuojama svente pazymes tradicijos simtmecio jubilieju SaltiniaiGudelis Regimantas 2012 Dainu svenciu istakos ir liuteroniskoji muzikine tradicija Res humanitariae in Lithuanian 11 116 ISSN 1822 7708 Kasekamp Andres 2010 A History of the Baltic States Palgrave Macmillan p 95 ISBN 9780230364516 Smidchens Guntis 2014 The Power of Song Nonviolent National Culture in the Baltic Singing Revolution University of Washington Press p 156 ISBN 9780295804897 130 years of Estonian song festivals 2002 ISBN 9985 813 24 3 J Strimaitis Dainu Diena ir jos bendrieji įspudziai Lietuva 1924 08 27 Nr 192 1693 4 psl 1 Jaunalietuviai baige savo saskrydį Lietuvos zinios 1937 06 30 Nr 144 5413 2 psl 2 Dainu sventes Lietuvoje vyks kas 4 metus delfi lt Delfi BNS 2000 10 26 Nuoroda tikrinta 2024 03 12 NuorodosLietuvos dainu sventes oficiali svetaine Nematerialaus kulturos paveldo vertybiu savadas