Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Juozas NaujalisGimė 1869 m balandžio 9 d RaudondvarisMirė 1934 m rugsėjo 9 d 65 metai KaunasPalaidotas a Petrašiūnų kapi
Juozas Naujalis
| Juozas Naujalis | |
|---|---|
| Gimė | 1869 m. balandžio 9 d. Raudondvaris |
| Mirė | 1934 m. rugsėjo 9 d. (65 metai) Kaunas |
| Palaidotas (-a) | Petrašiūnų kapinėse |
| Veikla | vargonininkas, kompozitorius, pedagogas ir choro dirigentas |
| Vikiteka | Juozas Naujalis |
Juozas Naujalis (1869 m. balandžio 9 d. Raudondvaryje – 1934 m. rugsėjo 9 d. Kaune) – vargonininkas, kompozitorius, pedagogas ir choro dirigentas.
Biografija
Pirmąsias muzikos žinias gavo iš vietos vargonininko K. Stankevičiaus. 1884–1889 m. Varšuvos muzikos institute pas J. Slivinskį mokėsi vargonuoti, o pas Z. Noskovskį – kompozicijos. 1890 m. vargonininkavo ir vadovavo chorui Vabalninke, o 1891 m. kunigaikščio B. Oginskio buvo pakviestas į Rietavą.
Nuo 1892 m. – Kauno arkikatedros vargonininkas ir choro vadovas. 1892 m. Kaune įsteigė privačius vargonininkų kursus ir daug metų jiems vadovavo, rengė vargonininkus ir chorų vadovus. Kursus yra baigę žinomi muzikai Stasys Šimkus, Julius Štarka, Aleksandras Kačanauskas ir daugelis kitų vargonininkų bei chorvedžių.
1894 m. muzikos žinias gilino Vokietijoje, Regensburgo aukštojoje bažnytinėje muzikos mokykloje pas F. Haberlį ir kitus pedagogus. Grįžęs į Kauną, ne tik dirbo Kauno katedros vargonininku ir choro vadovu, bet ir Žemaičių kunigų seminarijos choralo ir choro profesoriumi.
Žemaičių vyskupas Mečislovas Paliulionis jam patikėjo įvykdyti bažnytinės muzikos reformą. Šį darbą J. Naujalis pradėjo kunigų seminarijoje, kur praktiškai būsimuosius kunigus supažindino su grigališkuoju giedojimu ir bažnytine polifonine muzika. Reorganizavo Arkikatedros chorą – vietoj moterų balsų pasitelkė berniukų. Choras ėmė giedoti G. Palestrinos, Orlando di Lasso ir kitų žymių kompozitorių religinės muzikos kūrinius.
Jo rūpesčiu Lietuvos parapijų vargonininkai labiau ėmė rūpintis bažnytinės muzikos propagavimu, kunigai savo vargonininkus pradėjo siųsti tobulintis į J. Naujalio vargonininkų kursus, ir šie nuo 1897 m. virto tikra vargonininkų mokykla. 1913 m. kursai buvo legalizuoti.
1899 m. J. Naujalis Kaune suorganizavo slaptą „Dainos“ chorą, vėliau išaugusį į „Dainos“ draugiją. Choras rengė gegužines ir slaptus lietuviškus vakarus – koncertus. 1905 J. Naujalis Kaune įsteigė pirmąjį lietuvišką knygyną (veikė iki 1912 m.), 1908 m. įkūrė Vaikų draugiją ir, kartu su Jonu Kumečiu, Jonu Garalevičium - Šv. Grigaliaus vargonininkų draugiją.
Bendradarbiavo spaudoje, pasirašinėjo slapyvardžiu Senis vargonininkas. 1909–1911 m. leido pirmąjį lietuvišką muzikinį leidinį „Vargonininkas“, o 1913–1914 m. – . Šiuos leidinius ne tik redagavo, bet ir rašė straipsnius, recenzijas ir muzikines apžvalgas. 1909 m. Lietuvių mokslo draugijos suvažiavime buvo išrinktas į dainų melodijų rinkimo komisiją.
Pirmojo pasaulinio karo metais gyveno Švenčionyse ir Vilniuje. Dirbo „Ryto“ lietuvių gimnazijos muzikos mokytoju, subūrė chorą. 1916 m. grįžo į Kauną. Kurį laiką dėstė muziką „Saulės“ gimnazijoje, dirbo Kauno katedros vargonininku, koncertavo.
1919 m. įkūrė privačią muzikos mokyklą, kuri 1920 m. suvalstybinta. Iki 1927 m. buvo šios mokyklos direktorius ir dėstytojas, nuo 1933 m. – Kauno konservatorijos profesorius, dėstė liturgiką, choralą ir vargonus.
1924 m. buvo pirmosios visos Lietuvos dainų šventės rengėjas ir vyr. dirigentas, 1928 ir 1930 m. – visos Lietuvos dainų švenčių dirigentas.
Kaip vargonininkas virtuozas nemažai koncertavo Kaune, o 1922 m. su smuikininku Mečislovu Leškevičiumi – ir JAV: Bostone, Brukline, Detroite, Čikagoje, Klivlende, Pitsburge ir kitur. Amerikoje rinko aukas Lietuvių meno kūrėjų draugijai – buvo jos iždininku, lankėsi Vargonininkų sąjungoje.
J. Naujaliui pirmajam iš lietuvių muzikų 1933 m. suteiktas profesoriaus vardas. 1934 m. išrinktas ALRK Vargonininkų ir kitų muzikų sąjungų garbės nariu.
Vedė kunigaikščių kilmės lenkę Moniką Kryt. Turėjo penkis vaikus: Zigmą, Juozą, Jadvygą, , Zofiją.
Kūryba
J. Naujalis – profesionaliosios lietuvių muzikos pradininkas. Jo kūrybinį palikimą sudaro apie 200 įvairaus žanro kūrinių. Tai 13 mišių, apie 20 motetų, daug giesmių, nemaža harmonizuotų ir originalių dainų chorams, simfoninė poema „Ruduo” (apie 1930 m.), pjesė „Svajonė” (styginiam kvartetui, apie 1921 m.), , , fugos, kantatos ir kt.
Nemaža dalis kūrinių sukurti pagal Maironio žodžius: „Lietuva brangi”, ,,Pavasaris”, „Vasaros naktys”, „Jaunimo giesmė”. Pagal liaudies dainas: „Ant kalno karklais siūbavo”, „Oi žiba žiburėlis”, „Siuntė mane motinėlė”.
Už „Missa pro defunctis“ S. Moniuškos konkurse pelnė pirmąją premiją. Jo dainos „Dievas mūsų prieglauda“, giesmė „Malda už Tėvynę“, dainos „Dainų dainelės“, „Jaunimo giesmė“, „Lietuva brangi“ skambėjo JAV ir Kanados lietuvių dainų šventėse Čikagoje ir Toronte, jas dainuoja visa Lietuva.
Atminimo įamžinimas
- Juozo Naujalio vardu pavadinta Kauno muzikos gimnazija, rengiami chorų konkursai Raudondvaryje, jaunųjų choro dirigentų konkursai ir religinės muzikos konkursai chorams.
- Raudondvario pilyje esančiame Kauno rajono muziejuje veikia Juozui Naujaliui skirta ekspozicija.
- Iš 100 Lietuvos asmenybių, per tūkstantmetį labiausiai nusipelniusių Lietuvai, įamžintų granitinėje skulptūroje „Vienybės medis”, paminėtas ir Juozas Naujalis.
Literatūra
- Konradas Kaveckas. Juozo Naujelio gyvenimas ir kūryba. Kaunas, 1939 (atspaudas iš „Muzikos barų“, 1939, nr. 10).
- Juozas Naujalis: straipsniai, laiškai, dokumentai, amžininkų atsiminimai, straipsniai apie kūrybą. Sudarė Ona Narbutienė. Vilnius: Vaga, 1968.
- Ona Narbutienė. Juozas Naujalis. Kaunas: Šviesa, 1989.
- Zita Nekrošytė, Andrius Marcinkevičius, Zigmas Kalesinskas. Juozas Naujalis XXI- ojo amžiaus Lietuvos kultūros kontekste. Raudondvaris, 2019.
Šaltiniai
- Ona Narbutienė, Juozas Naujalis, Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2022-04-11. Nuoroda tikrinta 2023-02-11.
- http://www.muziejai.lt/kaunas/naujalio_muziejus.htm
- Julita Gabriūnė. Žymiausi Lietuvos istorijoje biržiečiai gimtinėje vis dar laukia pelnytos pagarbos
- Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai. Vilnius: Lietuvos liaudies kultūros centras, 1999.
Nuorodos
- Juozas Naujalis, LMIC
- Žymiausias lietuvių vargonininkas Archyvuota kopija 2019-02-15 iš Wayback Machine projekto.
- J. Naujalis skambės ir XXI amžiaus ritmu
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Juozas Naujalis, Kas yra Juozas Naujalis? Ką reiškia Juozas Naujalis?
Juozas NaujalisGime 1869 m balandzio 9 d RaudondvarisMire 1934 m rugsejo 9 d 65 metai KaunasPalaidotas a Petrasiunu kapineseVeikla vargonininkas kompozitorius pedagogas ir choro dirigentasVikiteka Juozas Naujalis Juozas Naujalis 1869 m balandzio 9 d Raudondvaryje 1934 m rugsejo 9 d Kaune vargonininkas kompozitorius pedagogas ir choro dirigentas Juozo Naujalio kapas Petrasiunu kapineseBiografijaPirmasias muzikos zinias gavo is vietos vargonininko K Stankeviciaus 1884 1889 m Varsuvos muzikos institute pas J Slivinskį mokesi vargonuoti o pas Z Noskovskį kompozicijos 1890 m vargonininkavo ir vadovavo chorui Vabalninke o 1891 m kunigaikscio B Oginskio buvo pakviestas į Rietava Nuo 1892 m Kauno arkikatedros vargonininkas ir choro vadovas 1892 m Kaune įsteige privacius vargonininku kursus ir daug metu jiems vadovavo renge vargonininkus ir choru vadovus Kursus yra baige zinomi muzikai Stasys Simkus Julius Starka Aleksandras Kacanauskas ir daugelis kitu vargonininku bei chorvedziu 1894 m muzikos zinias gilino Vokietijoje Regensburgo aukstojoje baznytineje muzikos mokykloje pas F Haberlį ir kitus pedagogus Grįzes į Kauna ne tik dirbo Kauno katedros vargonininku ir choro vadovu bet ir Zemaiciu kunigu seminarijos choralo ir choro profesoriumi Zemaiciu vyskupas Mecislovas Paliulionis jam patikejo įvykdyti baznytines muzikos reforma Sį darba J Naujalis pradejo kunigu seminarijoje kur praktiskai busimuosius kunigus supazindino su grigaliskuoju giedojimu ir baznytine polifonine muzika Reorganizavo Arkikatedros chora vietoj moteru balsu pasitelke berniuku Choras eme giedoti G Palestrinos Orlando di Lasso ir kitu zymiu kompozitoriu religines muzikos kurinius Jo rupesciu Lietuvos parapiju vargonininkai labiau eme rupintis baznytines muzikos propagavimu kunigai savo vargonininkus pradejo siusti tobulintis į J Naujalio vargonininku kursus ir sie nuo 1897 m virto tikra vargonininku mokykla 1913 m kursai buvo legalizuoti 1899 m J Naujalis Kaune suorganizavo slapta Dainos chora veliau isaugusį į Dainos draugija Choras renge geguzines ir slaptus lietuviskus vakarus koncertus 1905 J Naujalis Kaune įsteige pirmajį lietuviska knygyna veike iki 1912 m 1908 m įkure Vaiku draugija ir kartu su Jonu Kumeciu Jonu Garalevicium Sv Grigaliaus vargonininku draugija Bendradarbiavo spaudoje pasirasinejo slapyvardziu Senis vargonininkas 1909 1911 m leido pirmajį lietuviska muzikinį leidinį Vargonininkas o 1913 1914 m Siuos leidinius ne tik redagavo bet ir rase straipsnius recenzijas ir muzikines apzvalgas 1909 m Lietuviu mokslo draugijos suvaziavime buvo isrinktas į dainu melodiju rinkimo komisija Pirmojo pasaulinio karo metais gyveno Svencionyse ir Vilniuje Dirbo Ryto lietuviu gimnazijos muzikos mokytoju subure chora 1916 m grįzo į Kauna Kurį laika deste muzika Saules gimnazijoje dirbo Kauno katedros vargonininku koncertavo 1919 m įkure privacia muzikos mokykla kuri 1920 m suvalstybinta Iki 1927 m buvo sios mokyklos direktorius ir destytojas nuo 1933 m Kauno konservatorijos profesorius deste liturgika chorala ir vargonus 1924 m buvo pirmosios visos Lietuvos dainu sventes rengejas ir vyr dirigentas 1928 ir 1930 m visos Lietuvos dainu svenciu dirigentas Kaip vargonininkas virtuozas nemazai koncertavo Kaune o 1922 m su smuikininku Mecislovu Leskeviciumi ir JAV Bostone Brukline Detroite Cikagoje Klivlende Pitsburge ir kitur Amerikoje rinko aukas Lietuviu meno kureju draugijai buvo jos izdininku lankesi Vargonininku sajungoje J Naujaliui pirmajam is lietuviu muziku 1933 m suteiktas profesoriaus vardas 1934 m isrinktas ALRK Vargonininku ir kitu muziku sajungu garbes nariu Vede kunigaiksciu kilmes lenke Monika Kryt Turejo penkis vaikus Zigma Juoza Jadvyga Zofija KurybaJ Naujalis profesionaliosios lietuviu muzikos pradininkas Jo kurybinį palikima sudaro apie 200 įvairaus zanro kuriniu Tai 13 misiu apie 20 motetu daug giesmiu nemaza harmonizuotu ir originaliu dainu chorams simfonine poema Ruduo apie 1930 m pjese Svajone styginiam kvartetui apie 1921 m fugos kantatos ir kt Nemaza dalis kuriniu sukurti pagal Maironio zodzius Lietuva brangi Pavasaris Vasaros naktys Jaunimo giesme Pagal liaudies dainas Ant kalno karklais siubavo Oi ziba ziburelis Siunte mane motinele Uz Missa pro defunctis S Moniuskos konkurse pelne pirmaja premija Jo dainos Dievas musu prieglauda giesme Malda uz Tevyne dainos Dainu daineles Jaunimo giesme Lietuva brangi skambejo JAV ir Kanados lietuviu dainu sventese Cikagoje ir Toronte jas dainuoja visa Lietuva Atminimo įamzinimasJuozo Naujalio vardu pavadinta Kauno muzikos gimnazija rengiami choru konkursai Raudondvaryje jaunuju choro dirigentu konkursai ir religines muzikos konkursai chorams Raudondvario pilyje esanciame Kauno rajono muziejuje veikia Juozui Naujaliui skirta ekspozicija Is 100 Lietuvos asmenybiu per tukstantmetį labiausiai nusipelniusiu Lietuvai įamzintu granitineje skulpturoje Vienybes medis paminetas ir Juozas Naujalis LiteraturaKonradas Kaveckas Juozo Naujelio gyvenimas ir kuryba Kaunas 1939 atspaudas is Muzikos baru 1939 nr 10 Juozas Naujalis straipsniai laiskai dokumentai amzininku atsiminimai straipsniai apie kuryba Sudare Ona Narbutiene Vilnius Vaga 1968 Ona Narbutiene Juozas Naujalis Kaunas Sviesa 1989 Zita Nekrosyte Andrius Marcinkevicius Zigmas Kalesinskas Juozas Naujalis XXI ojo amziaus Lietuvos kulturos kontekste Raudondvaris 2019 SaltiniaiOna Narbutiene Juozas Naujalis Visuotine lietuviu enciklopedija 2022 04 11 Nuoroda tikrinta 2023 02 11 http www muziejai lt kaunas naujalio muziejus htm Julita Gabriune Zymiausi Lietuvos istorijoje birzieciai gimtineje vis dar laukia pelnytos pagarbos Boleslovas Zubrickas Pasaulio lietuviu chorvedziai Vilnius Lietuvos liaudies kulturos centras 1999 NuorodosJuozas Naujalis LMIC Zymiausias lietuviu vargonininkas Archyvuota kopija 2019 02 15 is Wayback Machine projekto J Naujalis skambes ir XXI amziaus ritmu