Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Lietuvių liaudies šokiai lietuvių tautos meninės kūrybos dalis tradicinės choreografijos palikimas kurį sudaro lyriniai
Lietuvių liaudies šokiai
Lietuvių liaudies šokiai – lietuvių tautos meninės kūrybos dalis, tradicinės choreografijos palikimas, kurį sudaro lyriniai, buitiniai ar jumoristiniai šokiai, rateliai, ratu šokami žaidimai. Didžioji jų dauguma skirta pasilinksminimams, tačiau yra ir įdomių apeiginių ratelių bei šokių, kurie siejami su kalendorinėmis, darbo ir vestuvių apeigomis. Daugelis jų yra paplitę visoje Lietuvoje, tačiau kiti būdingi tik tam tikruose etnografiniuose regionuose. Liaudies šokiais garsinamas savas kraštas, išreiškiamas tautos charakteris, istorija, tikėjimas, gyvenimo būdas, net supanti gamta.
Lietuvos kultūra |
|---|
| Kultūros istorija |
| Modernioji kultūra |
| |
Lietuvių liaudies šokius daugiausiai šoka moterys. Vyrų šokių labai maža. Mišriuose grupiniuose šokiuose vyrai ir moterys yra lygūs partneriai. Šokama daugiau pilna pėda, nes taip lengviau šokti ant pievos ar žemės. Rankų judesių nedaug, dažniausiai jos ant klubų ar prilaikančios ilgą sijoną. Šokio tempas kartais greitokas, bet niekada nepereinantis į šėlimą. Šokiuose atsispindi žemdirbių tautos santūrus charakteris. Liaudies šokiai dažnai glaudžiai rišasi su daina, muzika, šokio apranga, papročiais.
Istorija
Seniausios rašytinės žinios apie baltų genčių apeigų šokius pasiekia mus iš įvairių keliautojų, pradedant X a. Spėjama, kad seniausia šokio forma buvo religinių apeigų kilmės. Tai buvo ėjimas grandine, laukų ir šventų vietų apvaikščiojimas, ritmiškas pašokimas ar pritūpimas pagal dainuojamą dainą, naudojant įvairius atitinkamo ritualo įrankius (gėles, duoną, gėrimą, ugnį, smilkalus). Pati aukojimo funkcija sudarė religinį šokį. Ilgainiui apeigos vis labiau prarado religinę prasmę ir per papročius tapo pasilinksminimu. Šių šokių pobūdis derinosi su žemdirbio gyvenimo ciklu. Įvairių darbų pabaigtuvių, šeimos gyvenimo įvykių ir švenčių proga buvo šokami atitinkami šokiai. Pvz. kalėdiniai: „Jievaro tiltas”; Joninių: „Blezdingėlė”,„Sukčius”; rugiapjūtės: „Rugeliai”, „”; vestuvių: „Sadutė”, „Marčios šokis” ir kt.
Ilgainiui tradiciniai papročių šokiai ėmė keistis kitų tautų šokių įtakoje. Pvz. XVIII a. pradžioje , , kadrilis davė pradžią atsirasti tokiems šokiams kaip „Jonkelis”, „Gyvataras”, „Žiogelis”, „”, „Šustas” ir t. t. XIX a. paplitusi polka tapo lietuvių liaudies šokių pagrindu. Pvz. „”, „Klumpakojis”, „Noriu miego” ir kt.
XX a. pradžioje, tautinei sąmonei ir sąvokai ryškėjant, atsirado noras ir reikalas nusikratyti svetimybėmis, pasirodyti savu folkloru. Nepriklausomybės metais kūno kultūros mokytojai rinko senuosius liaudies šokius, žaidimus, dainas, juos sustilizavo, atkūrė. Paruošę 16 šokėjų, dalyvavo sporto švenčių tautinių šokių varžybose. 1935 m. tarptautinėje parodoje Londone pašokti „Kubilas”, „Blezdingėlė” ir „Kepurinė” sukėlė nepaprastą pasisekimą.1937 m. birželio 29 d. Kaune „Jaunosios Lietuvos” surengta šventė laikoma pirmąja šokių švente. Joje 448 šokėjai, atrinkti iš įvairių Lietuvos vietovių, pagal bendrą aikštės brėžinį pašoko keletą tautinių šokių. Tarpukaryje liaudies šokiai buvo pristatomi Dzūkijoje vykusiose Senovės dienose.
Senesnės kilmės liaudies šokiams daugiausia būdavo pritariama dainuojant, o nuo XIX a. vidurio atsirado instrumentinis pritarimas. Nemaža dalis liaudies šokių turi dainuojamuosius posmus. Tai įrodo, kad jie atsirado iš žaidimų. Seniesiems šokiams būdingas ramus, lėtas tempas, nesudėtingas, vaikščiojamojo pobūdžio žingsnis. Vėliau pradėta šokti greitesnio tempo šokius. Šokiams pritarti buvo kviečiami muzikantai, grojantys armonika, smuiku, būgneliu.
Pastaruoju metu tradiciniai liaudies šokiai stilizuojami, perkuriami ir pritaikomi scenai. Sceniniam liaudies šokiui yra skirti ir sceniniai rūbai, kurie šiek tiek skiriasi nuo tautinių, pvz., šokėjų sijonai dažnai būna patrumpinti, kad būtų patogiau šokti.
Sceninius liaudies šokius ir jų kompozicijas, be kurių neapseina didžiausios šventės, kūrė Juozas Lingys („Lenciūgėlis“ (1943), „Malūnėlis“ (1944), „Sadutė“ (1946), „Jievaro tiltas“, „Džigūnas“, „Blezdingėlė“ (visi 1947), „Gaidys“ (1948), „Kupolinis“, „Rusnietis“ (abu 1968), „Šventinė polka“ (1973)), Juozas Gudavičius („Klumpakojis“ (1951), „Rezginėlė“ (1955), „Skepetinė“ (1963), „Viliotinis“ (1968) ir kt.), Marija Baronaitė (prisidėjo kuriant sceninius šokius „Kepurinę“, „Blezdingėlę“, „Šustą“, „Sukčių“ ir kt.; žymiausias šokis „Kalvelis“ (1936)).
Liaudies šokiai Lietuvos regionuose
Aukštaitija garsėja rateliais. Netgi dainos yra virtusios rateliais. Jie nesudėtingi, dviejų dalių, kur pirmoje einama ratu, o antroje sukamasi už parankių ar pinamas žilvitis („Skrenda gegutė“, „Augo liepa“), kartais įvairiais būdais supinama grandinėlė („Kas darži“). Taip pat čia paplitę nelietuviškos kilmės šokiai – „Krakoviakas“, „Lezginka“, ,,Vengierka“ ir kiti.
Suvalkija žinoma linijiniais rateliais („Simas mano dėdė“). Yra ir žaidybinių ratelių, kur iliustruojamas tekstas („Tupi žvirblis pabaryje“). Neįmantrūs vietinės kilmės šokiai: „Ciceliukė Marceliukė“, „Kubilas“, „Pipiras“.
Senoji apeiginė choreografija geriausiai pristatoma Dzūkijoje. Ji siejasi su Kalėdų laikotarpiu ir vestuvinėmis apeigomis („Aš motulai pašoksiu“). Dzūkiški šokiai yra „Melnykas“, ,,Suktinukas“, „Tancius“ bei nevietinės kilmės – „Karobuška“, „Čerkesas“.
Daugiausiai šokių sukurta Žemaitijoje. Žemaitiški šokiai paprastai nebuvo šokami kituose regionuose – „Lakišius“, „Lestingis“, „Marcelė“, „Vajaunas“, „Vokietuks“, „Jonkelis“, „Uolinderis“, „Šeinas“, „Galiopas“, „Grečenikė“ ir kiti.
Tautinių šokių ansambliai ir kolektyvai
Lietuvių liaudies šokius šoka žymiausi Lietuvoje tautinių dainų ir šokių kolektyvai:
- Valstybinis dainų ir šokių ansamblis Lietuva, profesionalus šokėjų, muzikantų ir choro grupių ansamblis, įsteigtas Vilniuje 1940 m.
- Šviesa, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos (buvusio Lietuvos Edukologijos universiteto) dainų ir šokių ansamblis (nuo 1954 m.)
- Žilvitis, Vytauto Didžiojo universiteto tautinių šokių kolektyvas (nuo 1957 m.)
- Nemunas, Kauno technologijos universiteto dainų ir šokių ansamblis (nuo 1949 m.)
- Ave Vita, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto tautinių šokių ansamblis, įkurtas 1946 m.
- Džigūnas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto tautinių šokių kolektyvas (nuo 1946m)
- Sietuva, jaunimo tautinių šokių ansamblis, įkurtas 1956 m.
- Vingis, Vilniaus Gedimino technikos universiteto tautinių šokių ansamblis (nuo 1962 m.)
- Ratilio, Vilniaus universiteto folkloro ansamblis (nuo 1968 m.)
- Kalvelis, Kauno tautinės kultūros centro vaikų tautinių šokių ansamblis (nuo 1974 m.)
- Dainava, Alytaus dainų ir šokių ansamblis, įkurtas 1977 m.
- Grandinėlė, Panevėžio tautinių šokių kolektyvas (nuo 1977 m.)
- Vijūnas, Elektrėnų tautinių šokių kolektyvas (1999 m.)
- Dainų šventė
Šaltiniai
- Lietuvių liaudies choreografija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXI (Sam–Skl). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012
- Tautiniai šokiai
- Jaunalietuviai baigė savo sąskrydį // Lietuvos žinios, 1937-06-30, Nr. 144 (5413), 2 psl. [1]
- Žymiausi lietuvių sceninio šokio kūrėjai
- Lietuvių liaudies šokiai regionuose, Archyvuota kopija 2016-04-25 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos
- Senoviniai lietuvių liaudies šokiai (šokių pamokėlės)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lietuvių liaudies šokiai, Kas yra Lietuvių liaudies šokiai? Ką reiškia Lietuvių liaudies šokiai?
Lietuviu liaudies sokiai lietuviu tautos menines kurybos dalis tradicines choreografijos palikimas kurį sudaro lyriniai buitiniai ar jumoristiniai sokiai rateliai ratu sokami zaidimai Didzioji ju dauguma skirta pasilinksminimams taciau yra ir įdomiu apeiginiu rateliu bei sokiu kurie siejami su kalendorinemis darbo ir vestuviu apeigomis Daugelis ju yra paplite visoje Lietuvoje taciau kiti budingi tik tam tikruose etnografiniuose regionuose Liaudies sokiais garsinamas savas krastas isreiskiamas tautos charakteris istorija tikejimas gyvenimo budas net supanti gamta Lietuvos kulturaLiaudies kultura religija mitologija sventes architektura muzika tautosaka skulptura kryzdirbyste keramika sokiai dainos virtuve rubaiKulturos istorija Dvaru kultura Baznytinis menasModernioji kultura religija literatura skulptura muzika baletas teatras kinas fotografija dizainasInfolentele ziureti redaguotiLietuviu sokejai su tautiniais rubais LKKA tautiniu sokiu ansamblis Rasa Tradicinį sokį atlieka apeiginio folkloro grupe Kulgrinda Lietuviu liaudies sokius daugiausiai soka moterys Vyru sokiu labai maza Misriuose grupiniuose sokiuose vyrai ir moterys yra lygus partneriai Sokama daugiau pilna peda nes taip lengviau sokti ant pievos ar zemes Ranku judesiu nedaug dazniausiai jos ant klubu ar prilaikancios ilga sijona Sokio tempas kartais greitokas bet niekada nepereinantis į selima Sokiuose atsispindi zemdirbiu tautos santurus charakteris Liaudies sokiai daznai glaudziai risasi su daina muzika sokio apranga paprociais IstorijaSeniausios rasytines zinios apie baltu genciu apeigu sokius pasiekia mus is įvairiu keliautoju pradedant X a Spejama kad seniausia sokio forma buvo religiniu apeigu kilmes Tai buvo ejimas grandine lauku ir sventu vietu apvaiksciojimas ritmiskas pasokimas ar pritupimas pagal dainuojama daina naudojant įvairius atitinkamo ritualo įrankius geles duona gerima ugnį smilkalus Pati aukojimo funkcija sudare religinį sokį Ilgainiui apeigos vis labiau prarado religine prasme ir per paprocius tapo pasilinksminimu Siu sokiu pobudis derinosi su zemdirbio gyvenimo ciklu Įvairiu darbu pabaigtuviu seimos gyvenimo įvykiu ir svenciu proga buvo sokami atitinkami sokiai Pvz kalediniai Jievaro tiltas Joniniu Blezdingele Sukcius rugiapjutes Rugeliai vestuviu Sadute Marcios sokis ir kt Ilgainiui tradiciniai paprociu sokiai eme keistis kitu tautu sokiu įtakoje Pvz XVIII a pradzioje kadrilis dave pradzia atsirasti tokiems sokiams kaip Jonkelis Gyvataras Ziogelis Sustas ir t t XIX a paplitusi polka tapo lietuviu liaudies sokiu pagrindu Pvz Klumpakojis Noriu miego ir kt XX a pradzioje tautinei samonei ir savokai ryskejant atsirado noras ir reikalas nusikratyti svetimybemis pasirodyti savu folkloru Nepriklausomybes metais kuno kulturos mokytojai rinko senuosius liaudies sokius zaidimus dainas juos sustilizavo atkure Paruose 16 sokeju dalyvavo sporto svenciu tautiniu sokiu varzybose 1935 m tarptautineje parodoje Londone pasokti Kubilas Blezdingele ir Kepurine sukele nepaprasta pasisekima 1937 m birzelio 29 d Kaune Jaunosios Lietuvos surengta svente laikoma pirmaja sokiu svente Joje 448 sokejai atrinkti is įvairiu Lietuvos vietoviu pagal bendra aikstes brezinį pasoko keleta tautiniu sokiu Tarpukaryje liaudies sokiai buvo pristatomi Dzukijoje vykusiose Senoves dienose Senesnes kilmes liaudies sokiams daugiausia budavo pritariama dainuojant o nuo XIX a vidurio atsirado instrumentinis pritarimas Nemaza dalis liaudies sokiu turi dainuojamuosius posmus Tai įrodo kad jie atsirado is zaidimu Seniesiems sokiams budingas ramus letas tempas nesudetingas vaiksciojamojo pobudzio zingsnis Veliau pradeta sokti greitesnio tempo sokius Sokiams pritarti buvo kvieciami muzikantai grojantys armonika smuiku bugneliu Pastaruoju metu tradiciniai liaudies sokiai stilizuojami perkuriami ir pritaikomi scenai Sceniniam liaudies sokiui yra skirti ir sceniniai rubai kurie siek tiek skiriasi nuo tautiniu pvz sokeju sijonai daznai buna patrumpinti kad butu patogiau sokti Sceninius liaudies sokius ir ju kompozicijas be kuriu neapseina didziausios sventes kure Juozas Lingys Lenciugelis 1943 Malunelis 1944 Sadute 1946 Jievaro tiltas Dzigunas Blezdingele visi 1947 Gaidys 1948 Kupolinis Rusnietis abu 1968 Sventine polka 1973 Juozas Gudavicius Klumpakojis 1951 Rezginele 1955 Skepetine 1963 Viliotinis 1968 ir kt Marija Baronaite prisidejo kuriant sceninius sokius Kepurine Blezdingele Susta Sukciu ir kt zymiausias sokis Kalvelis 1936 Liaudies sokiai Lietuvos regionuoseAukstaitija garseja rateliais Netgi dainos yra virtusios rateliais Jie nesudetingi dvieju daliu kur pirmoje einama ratu o antroje sukamasi uz parankiu ar pinamas zilvitis Skrenda gegute Augo liepa kartais įvairiais budais supinama grandinele Kas darzi Taip pat cia paplite nelietuviskos kilmes sokiai Krakoviakas Lezginka Vengierka ir kiti Suvalkija zinoma linijiniais rateliais Simas mano dede Yra ir zaidybiniu rateliu kur iliustruojamas tekstas Tupi zvirblis pabaryje Neįmantrus vietines kilmes sokiai Ciceliuke Marceliuke Kubilas Pipiras Senoji apeigine choreografija geriausiai pristatoma Dzukijoje Ji siejasi su Kaledu laikotarpiu ir vestuvinemis apeigomis As motulai pasoksiu Dzukiski sokiai yra Melnykas Suktinukas Tancius bei nevietines kilmes Karobuska Cerkesas Daugiausiai sokiu sukurta Zemaitijoje Zemaitiski sokiai paprastai nebuvo sokami kituose regionuose Lakisius Lestingis Marcele Vajaunas Vokietuks Jonkelis Uolinderis Seinas Galiopas Grecenike ir kiti Tautiniu sokiu ansambliai ir kolektyvaiLietuviu liaudies sokius soka zymiausi Lietuvoje tautiniu dainu ir sokiu kolektyvai Valstybinis dainu ir sokiu ansamblis Lietuva profesionalus sokeju muzikantu ir choro grupiu ansamblis įsteigtas Vilniuje 1940 m Sviesa Vytauto Didziojo universiteto Svietimo akademijos buvusio Lietuvos Edukologijos universiteto dainu ir sokiu ansamblis nuo 1954 m Zilvitis Vytauto Didziojo universiteto tautiniu sokiu kolektyvas nuo 1957 m Nemunas Kauno technologijos universiteto dainu ir sokiu ansamblis nuo 1949 m Ave Vita Lietuvos sveikatos mokslu universiteto tautiniu sokiu ansamblis įkurtas 1946 m Dzigunas Lietuvos sveikatos mokslu universiteto tautiniu sokiu kolektyvas nuo 1946m Sietuva jaunimo tautiniu sokiu ansamblis įkurtas 1956 m Vingis Vilniaus Gedimino technikos universiteto tautiniu sokiu ansamblis nuo 1962 m Ratilio Vilniaus universiteto folkloro ansamblis nuo 1968 m Kalvelis Kauno tautines kulturos centro vaiku tautiniu sokiu ansamblis nuo 1974 m Dainava Alytaus dainu ir sokiu ansamblis įkurtas 1977 m Grandinele Panevezio tautiniu sokiu kolektyvas nuo 1977 m Vijunas Elektrenu tautiniu sokiu kolektyvas 1999 m Dainu sventeSaltiniaiLietuviu liaudies choreografija Visuotine lietuviu enciklopedija T XXI Sam Skl Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2012 Tautiniai sokiai Jaunalietuviai baige savo saskrydį Lietuvos zinios 1937 06 30 Nr 144 5413 2 psl 1 Zymiausi lietuviu sceninio sokio kurejai Lietuviu liaudies sokiai regionuose Archyvuota kopija 2016 04 25 is Wayback Machine projekto NuorodosVikiteka Lietuviu liaudies sokiai vaizdine ir garsine medziagaSenoviniai lietuviu liaudies sokiai sokiu pamokeles