Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Senovės dienos tarpukario Lietuvoje Dzūkijoje vykusios masinės liaudies meno šventės pasižymėjusios etnografiškumu liaud

Senovės dienos

  • Pagrindinis puslapis
  • Senovės dienos
Senovės dienos
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az

Senovės dienos – tarpukario Lietuvoje, Dzūkijoje, vykusios masinės liaudies meno šventės, pasižymėjusios etnografiškumu, liaudies sukurtų materialinės ir dvasinės kultūros turtų demonstracija. Senovės dienos 1935–1938 m. surengtos Merkinėje, Dauguose, Prienuose, Seirijuose, Alytuje. Jose stengtasi visapusiškai atskleisti savo regiono liaudies kultūrą: rengtos liaudies meno, apyvokos daiktų parodos, kviesti liaudies dainininkai ir muzikantai, daugumoje vietų vaidintos vestuvės. Senovės dienose dalyvavo aukščiausi valstybės asmenys, tarp jų ir prezidentas Antanas Smetona. Buvo sakoma, kad Senovės diena lituanistams, menininkams, teatralams, muzikams, tautosakininkams ir kitiems lietuvių senovės tyrėjams buvo studijų objektas, o visuomenei nemaža pramoga, šventė, iškilmės.

Senovės dienos atspindėjo dzūkų gyvenimą, namų apyvartos daiktus, tautodailę, meną, audinius, archeologines liekanas ir t. t., nes paskutinieji keleri metai jau darė žymų perversmą ir dzūkų gyvenime: išsiskirstymas į viensėdžius, geresnių įrankių įsigijimas, kultūringesnis pastatų įrengimas, naujų papročių atsiradimas.

Senovės dienų metu miesteliuose rengtos gausios surinktų tradicinių , įvairių senienų parodos. Seirijuose jų parodyta apie 4000, Dauguose – 10 000, Merkinėje – 2300 (iš jų 1500 rūbų ir audinių, 800 žemės ūkyje vartojamų ir namų apyvokos daiktų). Muziejininkystės Lietuvoje pradininkas Paulius Galaunė ragino valdžią pasirūpinti, kad visi šie eksponatai šventėms pasibaigus ne iškeliautų su jų savininkais namo, bet atsidurtų muziejuose.

Senovės dienose skambėjusios Dzūkijos dainos ir muzika išliko 1935–1941 m. fonografo įrašuose.

Istorija

Antrajame Nepriklausomos Lietuvos dešimtmetyje imta su rūpesčiu kalbėti apie liaudies kultūros nykimą modernėjančiame Lietuvos kaime. Šį klausimą kėlė tautosakinės organizacijos, kraštotyros ir tautotyros draugijos. Kaimų ir miestelių mokytojai rengė liaudies kūrybos vakarus, gegužines, dainų dienas, chorų repertuarą turtino tautosakos elementais. Šie inteligentai skatino nepamiršti senųjų dainų, papročių ir tautinio meno. Jų iniciatyva imtos organizuoti nedidelės regioninės (valsčiaus arba apskrities) tautos meno šventės. Po 1930 m. suintensyvėjo lietuvių tautosakos rinkimas, leidimas ir tyrinėjimas. Energingai to darbo ėmėsi 1935 m. įkurtas Lietuvių tautosakos archyvas, kuriam vadovavo tautosakininkas Jonas Balys. Aktyviai reiškėsi katalikiška jaunimo organizacija „Pavasarininkai“. Organizacija per kuopų ir kitas šventes rengdavo audinių ir kitų liaudies dirbinių parodėles, dainuodavo liaudies dainas.

1936 m. tautosakos rinkėjas ir etnografas pateikė plačią tautos tyrimo programą, kuri paskui buvo realizuota atitinkamose šventėse. Jis kvietė pavasarininkus „išeiti rankioti visų tautos senienų ir kitų senovės laikus primenančių liekanų į gimtojo krašto lūšnas“. Rengiant tokias šventes reikalauta, kad būtų surengiamos ir tautos senienų parodėlės, kurioms medžiagą siūlyta rinkti iš žmonių. Tam autorius pateikė renkamų senienų sąrašą bei papročių rinkimo anketas.

Pirmoji šventė, kaip tik vadinta Senovės dienos vardu, įvyko 1935 m. birželio 9–10 d. Merkinėje, globojama prezidento Antano Smetonos. Senovės dienai Merkinėje ruošti komitetas birželio 6 d. išspausdino „Senovės daiktų katalogą“. Šventę surengė Dzūkų kraštotyros draugija, kuriai vadovavo mokytojas Jonas Miškinis. Merkinės apylinkėje buvo surinkta daug senųjų darbo įrankių, audinių, surengta paroda. Tą dieną, kaip ir rekomenduota A. Mažiulio straipsnyje, pasirodė gyvieji paveikslai: per miestelį žygiavo skerdžiai su piemenukais, sėjėjai, pjovėjai, verpėjos, audėjos ir kt. Šventėje dalyvavo apie 10 tūkst. žmonių, o Dzūkų muziejus Alytuje pasipildė naujais eksponatais. J. Miškinis ir gydytojas Simas Janavičius (1890–1956) suorganizavo dar kelias tokias Senovės dienas: 1936 m. – Alytuje, 1937 m. – Dauguose, 1938 m. – Seirijuose. Minėtina dar ir 1938 m. įvykusi Rokiškio kooperacijos diena, kurioje ne tik veikė didelė senienų paroda, bet ir šokti liaudies šokiai, dainuotos sutartinės.

Šaltiniai

  1. http://archyvas.llti.lt/archyvas/dzukija.html
  2. Senovės diena Merkinėje 1939 m. (youtube.com)
  3. http://www.europeana.eu/portal/record/2021803/recordDescription_KVB_C130000483187.html

Nuorodos

  • Stasys Skrodenis. Senovės dienos
  • Senovės diena Dauguose, 1937 m.
  • Senovės diena Seirijuose, 1938 m. Archyvuota kopija 2020-09-26 iš Wayback Machine projekto.

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 16 Lie, 2025 / 15:52

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Senovės dienos, Kas yra Senovės dienos? Ką reiškia Senovės dienos?

Senoves dienos tarpukario Lietuvoje Dzukijoje vykusios masines liaudies meno sventes pasizymejusios etnografiskumu liaudies sukurtu materialines ir dvasines kulturos turtu demonstracija Senoves dienos 1935 1938 m surengtos Merkineje Dauguose Prienuose Seirijuose Alytuje Jose stengtasi visapusiskai atskleisti savo regiono liaudies kultura rengtos liaudies meno apyvokos daiktu parodos kviesti liaudies dainininkai ir muzikantai daugumoje vietu vaidintos vestuves Senoves dienose dalyvavo auksciausi valstybes asmenys tarp ju ir prezidentas Antanas Smetona Buvo sakoma kad Senoves diena lituanistams menininkams teatralams muzikams tautosakininkams ir kitiems lietuviu senoves tyrejams buvo studiju objektas o visuomenei nemaza pramoga svente iskilmes Senoves diena Merkineje 1935 m Senoves dienos Merkineje moteris su vyru pasipuose dzukiskais tautiniais drabuziais miestelio aiksteje 1935 m Senoves diena Lazdijuose 1938 m Senoves dienos atspindejo dzuku gyvenima namu apyvartos daiktus tautodaile mena audinius archeologines liekanas ir t t nes paskutinieji keleri metai jau dare zymu perversma ir dzuku gyvenime issiskirstymas į viensedzius geresniu įrankiu įsigijimas kulturingesnis pastatu įrengimas nauju paprociu atsiradimas Senoves dienu metu miesteliuose rengtos gausios surinktu tradiciniu įvairiu senienu parodos Seirijuose ju parodyta apie 4000 Dauguose 10 000 Merkineje 2300 is ju 1500 rubu ir audiniu 800 zemes ukyje vartojamu ir namu apyvokos daiktu Muziejininkystes Lietuvoje pradininkas Paulius Galaune ragino valdzia pasirupinti kad visi sie eksponatai sventems pasibaigus ne iskeliautu su ju savininkais namo bet atsidurtu muziejuose Senoves dienose skambejusios Dzukijos dainos ir muzika isliko 1935 1941 m fonografo įrasuose IstorijaAntrajame Nepriklausomos Lietuvos desimtmetyje imta su rupesciu kalbeti apie liaudies kulturos nykima modernejanciame Lietuvos kaime Sį klausima kele tautosakines organizacijos krastotyros ir tautotyros draugijos Kaimu ir miesteliu mokytojai renge liaudies kurybos vakarus geguzines dainu dienas choru repertuara turtino tautosakos elementais Sie inteligentai skatino nepamirsti senuju dainu paprociu ir tautinio meno Ju iniciatyva imtos organizuoti nedideles regionines valsciaus arba apskrities tautos meno sventes Po 1930 m suintensyvejo lietuviu tautosakos rinkimas leidimas ir tyrinejimas Energingai to darbo emesi 1935 m įkurtas Lietuviu tautosakos archyvas kuriam vadovavo tautosakininkas Jonas Balys Aktyviai reiskesi katalikiska jaunimo organizacija Pavasarininkai Organizacija per kuopu ir kitas sventes rengdavo audiniu ir kitu liaudies dirbiniu parodeles dainuodavo liaudies dainas 1936 m tautosakos rinkejas ir etnografas pateike placia tautos tyrimo programa kuri paskui buvo realizuota atitinkamose sventese Jis kviete pavasarininkus iseiti rankioti visu tautos senienu ir kitu senoves laikus primenanciu liekanu į gimtojo krasto lusnas Rengiant tokias sventes reikalauta kad butu surengiamos ir tautos senienu parodeles kurioms medziaga siulyta rinkti is zmoniu Tam autorius pateike renkamu senienu sarasa bei paprociu rinkimo anketas Pirmoji svente kaip tik vadinta Senoves dienos vardu įvyko 1935 m birzelio 9 10 d Merkineje globojama prezidento Antano Smetonos Senoves dienai Merkineje ruosti komitetas birzelio 6 d isspausdino Senoves daiktu kataloga Svente surenge Dzuku krastotyros draugija kuriai vadovavo mokytojas Jonas Miskinis Merkines apylinkeje buvo surinkta daug senuju darbo įrankiu audiniu surengta paroda Ta diena kaip ir rekomenduota A Maziulio straipsnyje pasirode gyvieji paveikslai per miestelį zygiavo skerdziai su piemenukais sejejai pjovejai verpejos audejos ir kt Sventeje dalyvavo apie 10 tukst zmoniu o Dzuku muziejus Alytuje pasipilde naujais eksponatais J Miskinis ir gydytojas Simas Janavicius 1890 1956 suorganizavo dar kelias tokias Senoves dienas 1936 m Alytuje 1937 m Dauguose 1938 m Seirijuose Minetina dar ir 1938 m įvykusi Rokiskio kooperacijos diena kurioje ne tik veike didele senienu paroda bet ir sokti liaudies sokiai dainuotos sutartines Saltiniaihttp archyvas llti lt archyvas dzukija html Senoves diena Merkineje 1939 m youtube com http www europeana eu portal record 2021803 recordDescription KVB C130000483187 htmlNuorodosStasys Skrodenis Senoves dienos Senoves diena Dauguose 1937 m Senoves diena Seirijuose 1938 m Archyvuota kopija 2020 09 26 is Wayback Machine projekto

Naujausi straipsniai
  • Liepa 17, 2025

    Alfonsas Pulokas

  • Liepa 17, 2025

    Alfonsas Eidintas

  • Liepa 17, 2025

    Alfonsas Bulotas

  • Liepa 17, 2025

    Alexander Wurz

  • Liepa 17, 2025

    Alexander Haig

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje