Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Rugiapjūtė žemės ūkio darbai susiję su rugių plačiąja prasme visų javų derliaus nuėmimu Žemdirbiškoje visuomenėje tai bu
Rugiapjūtė
Rugiapjūtė – žemės ūkio darbai, susiję su rugių (plačiąja prasme – visų javų) derliaus nuėmimu. Žemdirbiškoje visuomenėje tai buvo vienas svarbiausių ir atsakingiausių metų darbų.
Neolite Lietuvoje pradėjus auginti rugius jie būdavo raunami, pjaunami titnaginiu peiliu arba pjautuvu. Prasidėjus žalvario, geležies amžiams titnago pjautuvus pakeitė metaliniai (žalvariniai, geležiniai). Geležiniu pjautuvu Lietuvoje pjauta iki XX a. pr., o šalies pietryčiuose – iki pat XX a. vid. Nuo XVIII a. rugiapjūtei naudotas dalgis, XIX a. – . Šie įrankiai naudoti iki XX a. Mechanizuotas javų nuėmimas pradėtas dvaruose XIX a. – atsirado arklinės rugių kertamosios mašinos. Nuo XX a. vid. rugiapjūtė tapo visiškai mechanizuota – javus pjauna ir kulia javų kombainai.
Lietuvoje rugiapjūtė vyksta nuo liepos pabaigos ar rugpjūčio pradžios iki rugpjūčio pabaigos. Šiaurės Lietuvoje rugiapjūtė vyksta ~2 savaitėmis vėliau nei pietuose.
Tradiciškai rugiapjūtės pradžios metas būdavo derinamas su . Pirmąsias pradalges padarydavo penktadienį ar šeštadienį, o didysis darbymetis prasidėdavo pirmadienį. Moterys pjaudavo pjautuvais, o vyrai rišdavo ir statydavo gubas, tačiau dalgiais pjaudavo vyrai, o gubas tada rišdavo moterys. Baigus pjauti, po keleto dienų supjautos gubos tam tyčia pagamintais ratais (Žemaitijoje ir Užnemunėje – poriniais, Dzūkijoje ir rytų Aukštaitijoje – vienakinkiais, o likusioje Aukštaitijoje – uorėmis) būdavo vežamos į klojimą.
Su rugiapjūte buvo susiję nemažai religinių papročių: pirmas pripjautas rugių pėdas (vadintas diedu, svečiu) būdavo parnešamas namo ir pastatomas krikštasuolėje. Ypač svarbus būdavo paskutinis pėdas, kuris simbolizuodavo vaisingumą, skalsą (plg. prūsų Kurka, latvių Jumis). Iš jo būdavo pinamas rugiapjūtės pabaigtuvių vainikas, taip pat juosta, lazda. Paskutinį pėdą surišusi pjovėja, dainuojant dainas, skaitant oracijas, įteikdavo vainiką šeimininkei, o lazda ir juosta būdavo įteikiama šeimininkui. Dzūkijoje iki XX a. pr. buvo išlikęs archajiškas ievaro pynimo paprotys (pinta simbolinė pynė iš paskutiniųjų nenupjautų rugių).
XX a. prasidėjus mechanizacijai, kolektyvizacijai rugiapjūtės kultūrinė reikšmė sunyko.
- Rugių pėdai Albanijoje
- Šiuolaikinė pjūtis kombainais
- XIV a. rugiapjūtės piešinys
- Rugiapjūtė Lietuvoje (Labūnavos apylinkės)
Šaltiniai
- Rugiapjūtė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 581
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Rugiapjūtė, Kas yra Rugiapjūtė? Ką reiškia Rugiapjūtė?
Rugiapjute zemes ukio darbai susije su rugiu placiaja prasme visu javu derliaus nuemimu Zemdirbiskoje visuomeneje tai buvo vienas svarbiausiu ir atsakingiausiu metu darbu Rugiapjute KartanuoseRugiapjute Ukrainoje XIX a Mykolos Pymonenko piesinys Neolite Lietuvoje pradejus auginti rugius jie budavo raunami pjaunami titnaginiu peiliu arba pjautuvu Prasidejus zalvario gelezies amziams titnago pjautuvus pakeite metaliniai zalvariniai geleziniai Geleziniu pjautuvu Lietuvoje pjauta iki XX a pr o salies pietryciuose iki pat XX a vid Nuo XVIII a rugiapjutei naudotas dalgis XIX a Sie įrankiai naudoti iki XX a Mechanizuotas javu nuemimas pradetas dvaruose XIX a atsirado arklines rugiu kertamosios masinos Nuo XX a vid rugiapjute tapo visiskai mechanizuota javus pjauna ir kulia javu kombainai Lietuvoje rugiapjute vyksta nuo liepos pabaigos ar rugpjucio pradzios iki rugpjucio pabaigos Siaures Lietuvoje rugiapjute vyksta 2 savaitemis veliau nei pietuose Tradiciskai rugiapjutes pradzios metas budavo derinamas su Pirmasias pradalges padarydavo penktadienį ar sestadienį o didysis darbymetis prasidedavo pirmadienį Moterys pjaudavo pjautuvais o vyrai risdavo ir statydavo gubas taciau dalgiais pjaudavo vyrai o gubas tada risdavo moterys Baigus pjauti po keleto dienu supjautos gubos tam tycia pagamintais ratais Zemaitijoje ir Uznemuneje poriniais Dzukijoje ir rytu Aukstaitijoje vienakinkiais o likusioje Aukstaitijoje uoremis budavo vezamos į klojima Su rugiapjute buvo susije nemazai religiniu paprociu pirmas pripjautas rugiu pedas vadintas diedu sveciu budavo parnesamas namo ir pastatomas krikstasuoleje Ypac svarbus budavo paskutinis pedas kuris simbolizuodavo vaisinguma skalsa plg prusu Kurka latviu Jumis Is jo budavo pinamas rugiapjutes pabaigtuviu vainikas taip pat juosta lazda Paskutinį peda surisusi pjoveja dainuojant dainas skaitant oracijas įteikdavo vainika seimininkei o lazda ir juosta budavo įteikiama seimininkui Dzukijoje iki XX a pr buvo islikes archajiskas ievaro pynimo paprotys pinta simboline pyne is paskutiniuju nenupjautu rugiu XX a prasidejus mechanizacijai kolektyvizacijai rugiapjutes kulturine reiksme sunyko Rugiu pedai Albanijoje Siuolaikine pjutis kombainais XIV a rugiapjutes piesinys Rugiapjute Lietuvoje Labunavos apylinkes SaltiniaiRugiapjute Tarybu Lietuvos enciklopedija T 3 Masaitis Simno Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1987 psl 581