Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Astronominis objektas arba dangaus kūnas stebimos visatos erdvėje esantis Astronomijoje terminai astronominis objektas i
Astronominis objektas
Astronominis objektas arba dangaus kūnas – stebimos visatos erdvėje esantis .Astronomijoje terminai „astronominis objektas“ ir „dangaus kūnas“ dažnai vartojami kaip sinonimai. Vis dėlto astronominis objektas gali reikšti ne vieną objektą, o sudėtingą struktūrą, sudarytą iš kelių kūnų ar net kitų objektų su substruktūromis (pvz. galaktiką).
Astronominių objektų pavyzdžiai – planetų sistemos, žvaigždžių spiečiai, ūkai ir galaktikos, dangaus kūnų – asteroidai, mėnuliai, planetos ir žvaigždės. Kometa gali būti identifikuojama ir kaip dangaus kūnas, ir kaip astronominis objektas: tai kūnas, kai kalbama apie sušalusį ledo ir dulkių branduolį, ir objektas, apibūdinant visą kometą su jos išsklaidyta ir .
Astronominiai objektai, tokie kaip žvaigždės, planetos, ūkai, asteroidai ir kometos, buvo stebimi tūkstančius metų, nors ankstyvosios kultūros šiuos kūnus laikė dievais ar dievybėmis. Šiose ankstyvosiose kultūrose objektų judėjimas buvo labai svarbus, nes pagal dangaus kūnų orientuotasi, plaukiant didelius atstumus, atskiriant metų laikus ir nustatant, kada sodinti javus. Viduramžiais civilizacijos pradėjo atidžiau tyrinėti šių kūnų judėjimą. Keletas Vidurinių Rytų astronomų ėmėsi išsamaus žvaigždžių ir ūkų aprašymo ir, remdamiesi šių žvaigždžių ir planetų judėjimu, sudarydavo tikslesnius kalendorius. Europoje astronomai daugiau dėmesio skyrė prietaisams, padedantiems tyrinėti dangaus objektus, ir kūrė vadovėlius ir universitetus, kurie mokytų žmones daugiau apie astronomiją.
Per mokslo revoliuciją, 1543 m., buvo paskelbtas Mikalojaus Koperniko heliocentrinis modelis. Šis modelis Žemę kartu su visomis kitomis planetomis apibūdino kaip astronominius kūnus, skriejančius aplink Saulę, esančius Saulės sistemos centre. Johannesas Kepleris atrado Keplerio planetų judėjimo dėsnius, nusakančius astronominių kūnų bendrų orbitų savybes; šie buvo panaudoti heliocentriniam modeliui tobulinti. 1584 m. Giordano Bruno pasiūlė idėją, kad visos tolimos žvaigždės yra joms pačioms saulės. Galilėjus Galilėjus buvo vienas pirmųjų astronomų, naudojusių teleskopus dangui stebėti. 1610 m. jis stebėjo keturis didžiausius Jupiterio palydovus, dabar vadinamus Galilėjaus palydovais. Galilėjus taip pat stebėjo Veneros fazes, kraterius Mėnulyje ir saulės dėmes ant Saulės. Astronomas Edmondas Halis sugebėjo sėkmingai nuspėti Halio kometos, kuri pavadinta jo vardu, sugrįžimą 1758 m. 1781 m. seras Viljamas Heršelis atrado naują Urano planetą, pirmąją planetą, nematomą plika akimi.
19 ir 20 amžiuje naujos technologijos ir mokslo naujovės leido mokslininkams gerokai išplėsti savo supratimą apie astronomiją ir astronominius objektus. Pradėti statyti didesni teleskopai ir observatorijos, o mokslininkai fotografinėse plokštelėse pradėjo spausdinti Mėnulio ir kitų dangaus kūnų vaizdus. Buvo atrasti nauji žmogaus akiai nematomi šviesos bangos ilgiai, sukurti nauji teleskopai, kurie leido pamatyti astronominius objektus regimosios šviesos diapazone. Josefas fon Fraunhoferis ir Angelo Secchi davė pradžią spektroskopijos sričiai, leidusią nustatyti žvaigždžių ir ūkų sudėtį, dėl ko vėliau astronomai sugebėjo nustatyti dvinarių žvaigždžių masę pagal jų orbitos elementus. Kompiuteriai buvo pradėti naudoti stebint ir tiriant didžiulius astronominių duomenų kiekius apie žvaigždes, o naujos technologijos, tokios kaip fotoelektrinis fotometras, leido astronomams tiksliai išmatuoti žvaigždžių spalvą ir šviesumą pagal tai nustatyti jų temperatūrą ir masę. 1913 m. astronomai E. Hercšprungas ir H. Raselas nepriklausomai vienas nuo kito sukūrė Hercšprungo–Raselo diagramą, kuri išskirstė žvaigždes pagal jų šviesumą ir spalvą bei taip leido astronomams lengviau ištirti žvaigždes. Nustatyta, kad žvaigždės dažniausiai patenka į žvaigždžių juostą, diagramoje vadinamąpagrindinės sekos žvaigždėmis. Patobulintą žvaigždžių klasifikavimo schemą 1943 m. paskelbė ir , remdamiesi Hercšprungo–Raselo diagrama. Astronomai taip pat pradėjo diskutuoti, ar už Paukščių Tako yra kitų galaktikų. Šios diskusijos baigėsi, kai Edvinas Hablas identifikavo Andromedos ūką kaip kitą galaktiką kartu su daugeliu kitų, esančių toli nuo Paukščių Tako.
Visata gali būti laikoma turinčia hierarchinę struktūrą. Didžiausiu masteliu pagrindinis visas struktūras apimąs komponentas yra galaktika. Galaktikos yra suskirstytos į , dažnai esančius didesniuose , kurie savo ruožtu yra susipynę išilgai didelių gijų tarp beveik tuščių tuštumų ir sudaro tinklą, apimantį stebimą visatą.
Galaktikų būna įvairių formų, netaisyklingų, elipsiškų ir , priklausomai nuo jų formavimosi ir evoliucinės istorijos, įskaitant sąveiką su kitomis galaktikomis, kurios gali sukelti susiliejimą. Daugumos galaktikų šerdyje yra supermasyvi juodoji skylė, dėl kurios gali susidaryti aktyvus galaktikos branduolys. Galaktikos taip pat gali turėti palydovus ir rutulinių spiečių pavidalu.
Astronominių objektų sąrašas ir skalė
| Saulės sistemoje esantys objektai | Už Saulės sistemos esantys objektai | |||
|---|---|---|---|---|
| Pavieniai objektai | Sudėtiniai objektai | Išplėstiniai objektai | ||
Planetos
Nykštukinės planetos
Mažos planetos ir planetoidai
| Egzoplanetos
Rudosios nykštukės
Žvaigždės
Pagal šviesį / evoliuciją
Kintamosios ekstrinsinės
Kintamosios intrinsinės
| Sistemos
Dvinarės žvaigždės
Žvaigždžių grupės
Galaktikos
| Diskai ir medžiagos
Ūkai
Kosminė skalė
| Logaritminis stebimos visatos atvaizdas su žymiausiais šiandien žinomais astronominiais objektais. Dangaus kūnai išdėstyti nuo apačios į viršų pagal jų atstumą nuo Žemės. Informacinis grafikas su pateiktais 210 žymių astronominių objektų, pažymėtų centriniame logaritminiame stebimos visatos žemėlapyje. Pateikiamas nedidelis kiekvieno astronominio objekto vaizdas ir keletas skiriamųjų bruožų. |
Galerija
- Asteroidas Ida su savo palydovu
- Mimas, Saturno palydovas
- Dujinė planeta Jupiteris
-
- Kometa 67P
- Ledinė planeta Neptūnas
- Saulė (NASA observatorijos nuotrauka)
- Žvaigždė su baltąja nykštuke Sirijumi B
- Supernovos sprogimo liekana, Krabo ūkas
- Juodoji skylė (animacija)
- , besisukanti neutroninė žvaigždė
-
- Plejadės, padrikasis spiečius Tauro žvaigždyne
- Sūkurio galaktika
- Galaktikų spiečius
-
- Galaktikų superspiečius
Šaltiniai
- Task Group on Astronomical Designations from IAU Commission 5 (2008 m. balandžio mėn.). „Naming Astronomical Objects“. International Astronomical Union (IAU). Suarchyvuotas originalas 2010-08-02. Nuoroda tikrinta 2010-07-04.
{{cite web}}: CS1 priežiūra: numeric names: authors list (link) - Narlikar, Jayant V. (1996). Elements of Cosmology. Universities Press. ISBN 81-7371-043-0.
- Smolin, Lee (1998). The life of the cosmos. . ISBN 0-19-512664-5.
- Buta, Ronald James (2007). The de Vaucouleurs atlas of galaxies. Cambridge University Press. ISBN 978-0-521-82048-6.
- Hartung, Ernst Johannes (1984-10-18). Astronomical Objects for Southern Telescopes. ISBN 0521318874.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Astronominis objektas, Kas yra Astronominis objektas? Ką reiškia Astronominis objektas?
Astronominis objektas arba dangaus kunas stebimos visatos erdveje esantis Astronomijoje terminai astronominis objektas ir dangaus kunas daznai vartojami kaip sinonimai Vis delto astronominis objektas gali reiksti ne viena objekta o sudetinga struktura sudaryta is keliu kunu ar net kitu objektu su substrukturomis pvz galaktika Astronominiu objektu pavyzdziai planetu sistemos zvaigzdziu spieciai ukai ir galaktikos dangaus kunu asteroidai menuliai planetos ir zvaigzdes Kometa gali buti identifikuojama ir kaip dangaus kunas ir kaip astronominis objektas tai kunas kai kalbama apie susalusį ledo ir dulkiu branduolį ir objektas apibudinant visa kometa su jos issklaidyta ir Astronominiai objektai tokie kaip zvaigzdes planetos ukai asteroidai ir kometos buvo stebimi tukstancius metu nors ankstyvosios kulturos siuos kunus laike dievais ar dievybemis Siose ankstyvosiose kulturose objektu judejimas buvo labai svarbus nes pagal dangaus kunu orientuotasi plaukiant didelius atstumus atskiriant metu laikus ir nustatant kada sodinti javus Viduramziais civilizacijos pradejo atidziau tyrineti siu kunu judejima Keletas Viduriniu Rytu astronomu emesi issamaus zvaigzdziu ir uku aprasymo ir remdamiesi siu zvaigzdziu ir planetu judejimu sudarydavo tikslesnius kalendorius Europoje astronomai daugiau demesio skyre prietaisams padedantiems tyrineti dangaus objektus ir kure vadovelius ir universitetus kurie mokytu zmones daugiau apie astronomija Per mokslo revoliucija 1543 m buvo paskelbtas Mikalojaus Koperniko heliocentrinis modelis Sis modelis Zeme kartu su visomis kitomis planetomis apibudino kaip astronominius kunus skriejancius aplink Saule esancius Saules sistemos centre Johannesas Kepleris atrado Keplerio planetu judejimo desnius nusakancius astronominiu kunu bendru orbitu savybes sie buvo panaudoti heliocentriniam modeliui tobulinti 1584 m Giordano Bruno pasiule ideja kad visos tolimos zvaigzdes yra joms pacioms saules Galilejus Galilejus buvo vienas pirmuju astronomu naudojusiu teleskopus dangui stebeti 1610 m jis stebejo keturis didziausius Jupiterio palydovus dabar vadinamus Galilejaus palydovais Galilejus taip pat stebejo Veneros fazes kraterius Menulyje ir saules demes ant Saules Astronomas Edmondas Halis sugebejo sekmingai nuspeti Halio kometos kuri pavadinta jo vardu sugrįzima 1758 m 1781 m seras Viljamas Herselis atrado nauja Urano planeta pirmaja planeta nematoma plika akimi 19 ir 20 amziuje naujos technologijos ir mokslo naujoves leido mokslininkams gerokai isplesti savo supratima apie astronomija ir astronominius objektus Pradeti statyti didesni teleskopai ir observatorijos o mokslininkai fotografinese plokstelese pradejo spausdinti Menulio ir kitu dangaus kunu vaizdus Buvo atrasti nauji zmogaus akiai nematomi sviesos bangos ilgiai sukurti nauji teleskopai kurie leido pamatyti astronominius objektus regimosios sviesos diapazone Josefas fon Fraunhoferis ir Angelo Secchi dave pradzia spektroskopijos sriciai leidusia nustatyti zvaigzdziu ir uku sudetį del ko veliau astronomai sugebejo nustatyti dvinariu zvaigzdziu mase pagal ju orbitos elementus Kompiuteriai buvo pradeti naudoti stebint ir tiriant didziulius astronominiu duomenu kiekius apie zvaigzdes o naujos technologijos tokios kaip fotoelektrinis fotometras leido astronomams tiksliai ismatuoti zvaigzdziu spalva ir sviesuma pagal tai nustatyti ju temperatura ir mase 1913 m astronomai E Hercsprungas ir H Raselas nepriklausomai vienas nuo kito sukure Hercsprungo Raselo diagrama kuri isskirste zvaigzdes pagal ju sviesuma ir spalva bei taip leido astronomams lengviau istirti zvaigzdes Nustatyta kad zvaigzdes dazniausiai patenka į zvaigzdziu juosta diagramoje vadinamapagrindines sekos zvaigzdemis Patobulinta zvaigzdziu klasifikavimo schema 1943 m paskelbe ir remdamiesi Hercsprungo Raselo diagrama Astronomai taip pat pradejo diskutuoti ar uz Pauksciu Tako yra kitu galaktiku Sios diskusijos baigesi kai Edvinas Hablas identifikavo Andromedos uka kaip kita galaktika kartu su daugeliu kitu esanciu toli nuo Pauksciu Tako Visata gali buti laikoma turincia hierarchine struktura Didziausiu masteliu pagrindinis visas strukturas apimas komponentas yra galaktika Galaktikos yra suskirstytos į daznai esancius didesniuose kurie savo ruoztu yra susipyne isilgai dideliu giju tarp beveik tusciu tustumu ir sudaro tinkla apimantį stebima visata Galaktiku buna įvairiu formu netaisyklingu elipsisku ir priklausomai nuo ju formavimosi ir evoliucines istorijos įskaitant saveika su kitomis galaktikomis kurios gali sukelti susiliejima Daugumos galaktiku serdyje yra supermasyvi juodoji skyle del kurios gali susidaryti aktyvus galaktikos branduolys Galaktikos taip pat gali tureti palydovus ir rutuliniu spieciu pavidalu Astronominiu objektu sarasas ir skaleSaules sistemoje esantys objektai Uz Saules sistemos esantys objektaiPavieniai objektai Sudetiniai objektai Isplestiniai objektaiSaules sistema Zemes grupes planetos Duju milzines Heliosfera Orto kometoidu debesis Meteorodai Meteorai Bolidai hipotet Asteroidai Dvinariai asteroidai hipotet Planetos Transneptuniniai objektai Kometos Planetoidai SaulePlanetos Merkurijus Venera Zeme Menulis Marsas palydovai Jupiteris palydovai Saturnas palydovai Uranas palydovai Neptunas palydovaiNykstukines planetos Plutonas palydovai Eride Cerera Makemake Haumeja palydovaiMazos planetos ir planetoidai hipotet Asteroidu ziedas Trojos asteroidai Kentaurai Koiperio juostos kunai 2 3 1 2 objektai Egzoplanetos teoriskai Karstieji Jupiteriai teoriskai teoriskai teoriskai teoriskai Rudosios nykstukes Rudosios nykstukesZvaigzdes III II I Kintamosios zvaigzdesPagal sviesį evoliucija Prozvaigzdes Pagrindines sekos zvaigzdes Subnykstukes Submilzines Milzines Raudonosios Supermilzines Raudonosios Hipermilzines hipotet Kompaktiskos zvaigzdes Juodosios skyles Supermasyvios Gama zybsniai hipotet hipotet Neutronines zvaigzdes hipotet Magnetarai Pulsarai hipotet hipotet hipotet Kvarkines zvaigzdes hipotet hipotet Baltosios nykstukes Juodosios nykstukes teoriskai A tipo Melynosios atsilikeles Volfo Raje zvaigzdesKintamosios ekstrinsines Besisukancios kintamosiosKintamosios intrinsines Cefeides Lyrides Mirides Cefejo Beta Erupcines kintamosios Tauro T Sproginejancios Supernovos Ia Ib Ic ir antrojo tipo supernovos Sistemos ZvaigzdesDvinares zvaigzdes Vizualines UztemdomosiosZvaigzdziu grupes Zvaigzdziu spieciai Zvaigzdziu asociacija Padrikieji Kamuoliniai Zvaigzdynai AsterizmaiGalaktikos Galaktikos Superspieciai Pagal komponenta Telkiniai Halas Pagal Skersines spiralines Lesines galaktikos Netaisyklingosios Pagal dydį Pagal tipa Aktyviosios Radijo Kvazarai Diskai ir medziagos Tarpplanetiniai Zvaigzdiniai diskai Akreciniai Proplanetiniai Tarpzvaigzdiniai Medziagos Tarpgalaktiniaiukai Emisiniai Planetiskieji Supernovos liekanos H II sritis Atspindzio Tamsieji debesys Molekuliniai GlobulesKosmine skale Fonine spinduliuote hipotet Tamsioji medziaga hipotet Dulkes Logaritminis stebimos visatos atvaizdas su zymiausiais siandien zinomais astronominiais objektais Dangaus kunai isdestyti nuo apacios į virsu pagal ju atstuma nuo Zemes Informacinis grafikas su pateiktais 210 zymiu astronominiu objektu pazymetu centriniame logaritminiame stebimos visatos zemelapyje Pateikiamas nedidelis kiekvieno astronominio objekto vaizdas ir keletas skiriamuju bruozu GalerijaAsteroidas Ida su savo palydovu Mimas Saturno palydovas Dujine planeta Jupiteris Kometa 67P Ledine planeta Neptunas Saule NASA observatorijos nuotrauka Zvaigzde su baltaja nykstuke Sirijumi B Supernovos sprogimo liekana Krabo ukas Juodoji skyle animacija besisukanti neutronine zvaigzde Plejades padrikasis spiecius Tauro zvaigzdyne Sukurio galaktika Galaktiku spiecius Galaktiku superspieciusSaltiniaiTask Group on Astronomical Designations from IAU Commission 5 2008 m balandzio men Naming Astronomical Objects International Astronomical Union IAU Suarchyvuotas originalas 2010 08 02 Nuoroda tikrinta 2010 07 04 a href wiki C5 A0ablonas Cite web title Sablonas Cite web cite web a CS1 prieziura numeric names authors list link Narlikar Jayant V 1996 Elements of Cosmology Universities Press ISBN 81 7371 043 0 Smolin Lee 1998 The life of the cosmos ISBN 0 19 512664 5 Buta Ronald James 2007 The de Vaucouleurs atlas of galaxies Cambridge University Press ISBN 978 0 521 82048 6 Hartung Ernst Johannes 1984 10 18 Astronomical Objects for Southern Telescopes ISBN 0521318874