Supernovos liekana

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Supernovos liekana – pluoštinis dujų ūkas, kuris paprastai susidaro iš supernovos sprogimo metu išmestos medžiagos.

Supernovų liekanos skleidžia sinchrotroninį spinduliavimą (nuo radijo bangų iki gama spindulių). Yra žinoma daugiau kaip 100 supernovų liekanų, nes jos plisdamos kosmine erdve vis labiau retėja ir per ~100 000 m. gali visiškai išsisklaidyti tarpžvaigždinėje erdvėje. Supernovos liekanos centre lieka neutroninė žvaigždė, kuri retsykiais būna pulsaru. Sprogus I tipo supernovai (baltajai nykštukei dvinarėje žvaigždžių sistemoje) susidaro burbulo formos liekana, o sprogstant II tipo supernovai (didelės masės žvaigždei) susidaro pilnaviduris pluoštinis ūkas. Pirmoji supernovos liekana buvo Krabo ūkas.^{[patikslinti!]}