Šis straipsnis apie Saulės sistemos planetą Apie jūrų dievą romėnų mitologijoje skaitykite straipsnyje Neptūnas mitologi
Neptūnas (planeta)

- Šis straipsnis apie Saulės sistemos planetą. Apie jūrų dievą romėnų mitologijoje skaitykite straipsnyje Neptūnas (mitologija).
Vid. atstumas nuo Saulės | 4 498 252 900 km | ||
30,068 963 48 av | |||
Perihelis | 4459 631 496 km | ||
Afelis | 4536 874 325 km | ||
Ekscentricitetas | 0,008 585 87 | ||
Apskriejimo periodas | 60 223,3528 d. 164,88 m. | ||
Sinodinis periodas | 367,49 d. | ||
Greitis orbitoje, km/s | |||
Pusiaujo skersmuo | 49 528 km | ||
Paviršiaus plotas | 7,619×109 kv.km | ||
Tūris | 6,254×1013 kub.km | ||
Masė | 1,0243×1026 kg | ||
Vidutinis tankis | 1,638 g/cm³ | ||
Laisvojo kritimo pagreitis | 11,15 m/s² | ||
Antrasis kosminis greitis | 23,5 km/s | ||
Apsisukimo apie ašį periodas | 16 val. 6 min. 36 sek. | ||
Pusiaujinis sukimosi greitis | 9660 km/h | ||
Pusiaujo posvyris į orbitos plokštumą | 28,32 ° | ||
Paviršiaus temperatūra, K | |||
Palydovų skaičius | 14 | ||
Atmosferos slėgis, MPa | (paviršiaus) >100 | ||
Atmosferos tankis | |||
Vandenilis (H2) | 80 %±3,2 % | ||
Helis (He) | 19 %±3,2 % | ||
Metanas (CH4) | 1,5 %±0,5 % | ||
Deuteris (sunkusis vandenilis, ²H, HD) | 0,000192 % | ||
Etanas (C2H6) | 0,0000015 % | ||
Neptūnas – Saulės sistemos išorinė planeta, aštunta pagal nuotolį nuo Saulės. Aplink Saulę skrieja elipsine orbita vidutiniu 5,4 km/s greičiu. Plika akimi yra nematomas, kadangi opozicijoje jo ryškis siekia tik 7,6 ryškio. Pro teleskopą opozicijos metu Neptūno skritulys matomas 2,5" kampu. Neptūno atmosfera susideda iš vandenilio, helio, metano, amoniako. Paviršių nuolatos dengia debesys, vėjų greitis atmosferoje siekia iki 400–700 m/s. Atmosferos geometrinis albedas 50 %. Neptūno temperatūra 38 K (-235.15 pagal Celsijų). Paviršių veikiausiai dengia plonas amoniako ir metano vandenynas. Po juo yra ~3500 km storio vandens, amoniako ir metano ledų sluoksnis, centre ~20 500 km spindulio tų pačių ledų ir silikatų branduolys. Medžiagos tankis centre 4,8 g/cm³, temperatūra 12 000 K. Neptūną Vandenio žvaigždyne 1846 m. atrado J. G. Gale ~1 laipsnio nuotoliu nuo tos vietos, kurią iš Urano judėjimo trikdymų nepriklausomai vienas nuo kito apskaičiavo prancūzas U. Leverjė ir anglas Dž. Adamsas. 1989 m. pro Neptūną praskriejo JAV kosminė stotis Voyager 2.
Neptūno vidutinis atstumas nuo Saulės – 4497 milijonai kilometrų. Apskaičiuota, kad jo atmosferos temperatūra lygi -210 °C. Neptūnas – tolimiausia Saulės sistemos planeta.
Neptūno skersmuo – 49 500 km. Jo paros ilgumas – 16 valandų 7 minutės (patikslintas Arizonos universiteto (JAV) planetologo Ericho Karkoschkos tikslesnis paros laikas 15 val. 57 min. 59 sek.), o metai trunka 165 Žemės metus. Iš kosmoso Neptūnas atrodo mėlynas, nes jo atmosferos metanas sugeria raudoną šviesą. Didžioji Juodoji Dėmė Neptūno vandenilio, helio ir metano atmosferoje yra milžiniška – joje tilptų Žemė.
Pavadinimas
Kurį laiką po Neptūno atradimo XIX a. vid. planeta buvo vadinama „už Urano esančia planeta“ arba „Le Verjero planeta“. Vokiečių astronomas siūlė planetą pavadinti Janu, o anglų astronomas - Okeanu.
Pasinaudodamas teise kaio atradėjas suteikti savo atradimui vardą, Le Verjeras greitai pasiūlė Neptūno pavadinimą, nors klaidingai nurodė, jog šį pavadinimą oficialiai patvirtino prancūzų . Kita vertus, neilgai trukus siekė planetą pavadinti Le Verjeru, t. y., savo paties garbei, tačiau toks pasiūlymas, nors ir palaikytas observatorijos vadovo , sulaukė didelio pasipriešinimo už Prancūzijos ribų. Pracūzų almanachai kurį laiką Uraną vadino Heršeliu pagal planetos atradėją serą Viljamą Heršelį, o nauja atrastą planetą - Leverjeru.
Manoma, kad Frydrichas Struvė 1846 m. gruodžio 29 d. Sankt Peterburgo mokslų akademijai pasiūlė planetą vis dėlto vadinti Neptūnu. Netrukus Neptūnas tapo plačiai priimtu pavadinimu. Neptūnas romėnų mitologijoje buvo jūrų dievas, Poseidono atitikmuo graikų mitologijoje. Tokiu pavadinimu buvo išlaikytas nuoseklumas Saulės sistemos pavadinimų nomenklatūroje, kadangi visos, išskyrus Žemę, planetos pavadintos graikų ar romėnų dievų vardais.
Dauguma kalbų, įskaitant lietuvių, planetai įvardinti vartoja Neptūno pavadinimą. Etimologiškai panašus pavadinimas ir kinų, vietnamiečių, japonų ir korėjiečių kalbose, kur planeta vadinama „jūros karaliaus žvaigžde“ (kin. 海王星).Mongolų kalba Neptūnas vadinamas Dalain van ( (Далайн ван), arba jūros valdovu. Tibetiečių kalba Neptūnas vadinamas karma tsiogė tibet. སྐར་མ་མཚོ་རྒྱལ། , kas reiškia planeta. Šiuolaikine graikų kalba planeta vadinama Poseidonas (Ποσειδώνας), t. y., Neptūną atitinkančiu senovės graikų dievo vardu.Hebrajiškai vadinamas Rahabu (hebr. רהב), t. y., biblinės jūrų pabaisos, minimos Psalmėse, vardu. Šį pavadinimą kaip oficialų 2009 metais balsavimu išrinko . Kita vertus, paraleliai egzistuoja ir lotynizmas Neptun (hebr. נפטון).
Gamtiniai palydovai
Neptūnas turi 14 žinomų gamtinių palydovų, kurių visi pavadinti vandens dievų senovės graikų mitologijoje vardais. Didžiausias jų – Tritonas, kurį 1846 metais atrado , praėjus tik 17 dienų po paties Neptūno atradimo. Tritonas, skirtingai nuo kitų didelių planetinių palydovų, skrieja priešinga orbita.
Kiti iki Voyager 2 erdvėlaivio misijos atrasti Neptūno palydovai: Nereidė (atrasta 1949 m.), Larisa (pastebėta 1981 m.)1989 m., Voyager 2 misijos metu, atrasti dar penki palydovai — Najadė, Talasa, Despina, Galatėja ir Protėjas.
Dar penki palydovai atrasti 2002–2003 m. — tai Halimedė, Sao, Psamatė, Laomedėja ir Nesa. Pastaroji yra toliausiai Neptūno orbitoje esantis palydovas ir labiausiai nuo savo planetos nutolęs gamtinis palydovas Saulės sistemoje. Nesos žvaigždinis periodas trunka 26 . Keturioliktą palydovą 2013 m. atrado JAV astronomas , atradimą padaręs analizuodamas 2009 m. Hablo teleskopu darytos Neptūno žiedų nuotrauką.
Šaltiniai
- Palmira Pečiuliauskienė, Alfonsas Rimeika. Fizika: išplėstinis kursas: vadovėlis 12 klasei. Vilnius: Logotipas, 2009, 236 p. ISBN 978-5-430-05444-1.
- Moore (2000):206
- Littmann, Mark (2004). Planets Beyond, Exploring the Outer Solar System. Courier Dover Publications. p. 50. ISBN 978-0-486-43602-9.
- Baum, Richard; Sheehan, William (2003). In Search of Planet Vulcan: The ghost in Newton's clockwork universe. Basic Books. pp. 109–10. ISBN 978-0-7382-0889-3.
- Gingerich, Owen (1958 m. spalio mėn.). „The naming of Uranus and Neptune“. Astronomical Society of the Pacific Leaflets. 8 (352): 9–15. Bibcode:1958ASPL....8....9G.
- Hind, J.R. (1847). „Second report of proceedings in the Cambridge Observatory relating to the new Planet (Neptune)“. Astronomische Nachrichten. 25 (21): 309–14. Bibcode:1847AN.....25..309.. doi:10.1002/asna.18470252102. ISSN 0004-6337. Suarchyvuota iš originalo 2021 m. rugsėjo 29 d. Nuoroda tikrinta 2019 m. birželio 12 d..
- „Planet and Satellite Names and Discoverers“. Gazetteer of Planetary Nomenclature. U.S. Geological Survey. 2008 m. gruodžio 18 d. Suarchyvuota iš originalo 2018 m. rugpjūčio 9 d. Nuoroda tikrinta 2012 m. kovo 26 d..
- „Planetary linguistics“. nineplanets.org. Suarchyvuota iš originalo 2010 m. balandžio 7 d. Nuoroda tikrinta 2010 m. balandžio 8 d..
- „Sao Hải Vương – "Cục băng" khổng lồ xa tít tắp“ (vietnamiečių). Kenh14. 2010 m. spalio 31 d. Suarchyvuota iš originalo 2018 m. liepos 30 d. Nuoroda tikrinta 2018 m. liepos 30 d..
- „Greek Names of the Planets“. 2010-04-25. Suarchyvuota iš originalo 9 May 2010. Nuoroda tikrinta 2012 m. liepos 14 d..
- Ettinger, Yair (2009 m. gruodžio 31 d.). „Uranus and Neptune get Hebrew names at last“. . Suarchyvuota iš originalo 2018 m. birželio 25 d. Nuoroda tikrinta 2018 m. rugpjūčio 16 d..
- Belizovsky, Avi (2009 m. gruodžio 31 d.). „אוראנוס הוא מהיום אורון ונפטון מעתה רהב“ [Uranus is now Oron and Neptune is now Rahav]. (hebrajų). Suarchyvuota iš originalo 24 June 2018. Nuoroda tikrinta 2018 m. rugpjūčio 16 d..
- Kuiper, Gerard P. (1949). „The Second Satellite of Neptune“. Publications of the Astronomical Society of the Pacific. 61 (361): 175–176. Bibcode:1949PASP...61..175K. doi:10.1086/126166.
- Smith, B. A.; Soderblom, L. A.; Banfield, D.; Barnet, C.; Basilevsky, A. T.; Beebe, R. F.; Bollinger, K.; Boyce, J. M.; Brahic, A. (1989). „Voyager 2 at Neptune: Imaging Science Results“. Science. 246 (4936): 1422–1449. Bibcode:1989Sci...246.1422S. doi:10.1126/science.246.4936.1422. PMID 17755997. S2CID 45403579.
- ; ; Grav, T.; et al. (2004). „Discovery of five irregular moons of Neptune“ (PDF). Nature. 430 (7002): 865–867. Bibcode:2004Natur.430..865H. doi:10.1038/nature02832. PMID 15318214. S2CID 4412380. Nuoroda tikrinta 2011 m. spalio 24 d..
- Jacobson, R.A. (2008). „NEP078 – JPL satellite ephemeris“. Nuoroda tikrinta 2010-10-18.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Neptūnas (planeta), Kas yra Neptūnas (planeta)? Ką reiškia Neptūnas (planeta)?
Sis straipsnis apie Saules sistemos planeta Apie juru dieva romenu mitologijoje skaitykite straipsnyje Neptunas mitologija NeptunasOrbitos charakteristikosVid atstumas nuo Saules 4 498 252 900 km30 068 963 48 avPerihelis 4459 631 496 kmAfelis 4536 874 325 kmEkscentricitetas 0 008 585 87Apskriejimo periodas 60 223 3528 d 164 88 m Sinodinis periodas 367 49 d Greitis orbitoje km s maz vid didz 5 385 5 432 5 479Fizines charakteristikosPusiaujo skersmuo 49 528 kmPavirsiaus plotas 7 619 109 kv kmTuris 6 254 1013 kub kmMase 1 0243 1026 kgVidutinis tankis 1 638 g cm Laisvojo kritimo pagreitis 11 15 m s Antrasis kosminis greitis 23 5 km sApsisukimo apie asį periodas 16 val 6 min 36 sek Pusiaujinis sukimosi greitis 9660 km hPusiaujo posvyris į orbitos plokstuma 28 32 Pavirsiaus temperatura K maz vid didz 50 53Palydovu skaicius 14Atmosferos charakteristikosAtmosferos slegis MPa pavirsiaus gt 100Atmosferos tankisVandenilis H2 80 3 2 Helis He 19 3 2 Metanas CH4 1 5 0 5 Deuteris sunkusis vandenilis H HD 0 000192 Etanas C2H6 0 0000015 Neptunas Saules sistemos isorine planeta astunta pagal nuotolį nuo Saules Aplink Saule skrieja elipsine orbita vidutiniu 5 4 km s greiciu Plika akimi yra nematomas kadangi opozicijoje jo ryskis siekia tik 7 6 ryskio Pro teleskopa opozicijos metu Neptuno skritulys matomas 2 5 kampu Neptuno atmosfera susideda is vandenilio helio metano amoniako Pavirsiu nuolatos dengia debesys veju greitis atmosferoje siekia iki 400 700 m s Atmosferos geometrinis albedas 50 Neptuno temperatura 38 K 235 15 pagal Celsiju Pavirsiu veikiausiai dengia plonas amoniako ir metano vandenynas Po juo yra 3500 km storio vandens amoniako ir metano ledu sluoksnis centre 20 500 km spindulio tu paciu ledu ir silikatu branduolys Medziagos tankis centre 4 8 g cm temperatura 12 000 K Neptuna Vandenio zvaigzdyne 1846 m atrado J G Gale 1 laipsnio nuotoliu nuo tos vietos kuria is Urano judejimo trikdymu nepriklausomai vienas nuo kito apskaiciavo prancuzas U Leverje ir anglas Dz Adamsas 1989 m pro Neptuna praskriejo JAV kosmine stotis Voyager 2 Neptuno simbolis Neptuno vidutinis atstumas nuo Saules 4497 milijonai kilometru Apskaiciuota kad jo atmosferos temperatura lygi 210 C Neptunas tolimiausia Saules sistemos planeta Neptuno skersmuo 49 500 km Jo paros ilgumas 16 valandu 7 minutes patikslintas Arizonos universiteto JAV planetologo Ericho Karkoschkos tikslesnis paros laikas 15 val 57 min 59 sek o metai trunka 165 Zemes metus Is kosmoso Neptunas atrodo melynas nes jo atmosferos metanas sugeria raudona sviesa Didzioji Juodoji Deme Neptuno vandenilio helio ir metano atmosferoje yra milziniska joje tilptu Zeme PavadinimasKurį laika po Neptuno atradimo XIX a vid planeta buvo vadinama uz Urano esancia planeta arba Le Verjero planeta Vokieciu astronomas siule planeta pavadinti Janu o anglu astronomas Okeanu Pasinaudodamas teise kaio atradejas suteikti savo atradimui varda Le Verjeras greitai pasiule Neptuno pavadinima nors klaidingai nurode jog sį pavadinima oficialiai patvirtino prancuzu Kita vertus neilgai trukus sieke planeta pavadinti Le Verjeru t y savo paties garbei taciau toks pasiulymas nors ir palaikytas observatorijos vadovo sulauke didelio pasipriesinimo uz Prancuzijos ribu Pracuzu almanachai kurį laika Urana vadino Herseliu pagal planetos atradeja sera Viljama Herselį o nauja atrasta planeta Leverjeru Manoma kad Frydrichas Struve 1846 m gruodzio 29 d Sankt Peterburgo mokslu akademijai pasiule planeta vis delto vadinti Neptunu Netrukus Neptunas tapo placiai priimtu pavadinimu Neptunas romenu mitologijoje buvo juru dievas Poseidono atitikmuo graiku mitologijoje Tokiu pavadinimu buvo islaikytas nuoseklumas Saules sistemos pavadinimu nomenklaturoje kadangi visos isskyrus Zeme planetos pavadintos graiku ar romenu dievu vardais Dauguma kalbu įskaitant lietuviu planetai įvardinti vartoja Neptuno pavadinima Etimologiskai panasus pavadinimas ir kinu vietnamieciu japonu ir korejieciu kalbose kur planeta vadinama juros karaliaus zvaigzde kin 海王星 Mongolu kalba Neptunas vadinamas Dalain van Dalajn van arba juros valdovu Tibetieciu kalba Neptunas vadinamas karma tsioge tibet ས ར མ མཚ ར ལ kas reiskia planeta Siuolaikine graiku kalba planeta vadinama Poseidonas Poseidwnas t y Neptuna atitinkanciu senoves graiku dievo vardu Hebrajiskai vadinamas Rahabu hebr רהב t y biblines juru pabaisos minimos Psalmese vardu Sį pavadinima kaip oficialu 2009 metais balsavimu isrinko Kita vertus paraleliai egzistuoja ir lotynizmas Neptun hebr נפטון Gamtiniai palydovaiPagrindinis straipsnis Neptuno palydovai Neptunas turi 14 zinomu gamtiniu palydovu kuriu visi pavadinti vandens dievu senoves graiku mitologijoje vardais Didziausias ju Tritonas kurį 1846 metais atrado praejus tik 17 dienu po paties Neptuno atradimo Tritonas skirtingai nuo kitu dideliu planetiniu palydovu skrieja priesinga orbita Tritonas Kiti iki Voyager 2 erdvelaivio misijos atrasti Neptuno palydovai Nereide atrasta 1949 m Larisa pastebeta 1981 m 1989 m Voyager 2 misijos metu atrasti dar penki palydovai Najade Talasa Despina Galateja ir Protejas Dar penki palydovai atrasti 2002 2003 m tai Halimede Sao Psamate Laomedeja ir Nesa Pastaroji yra toliausiai Neptuno orbitoje esantis palydovas ir labiausiai nuo savo planetos nutoles gamtinis palydovas Saules sistemoje Nesos zvaigzdinis periodas trunka 26 Keturiolikta palydova 2013 m atrado JAV astronomas atradima padares analizuodamas 2009 m Hablo teleskopu darytos Neptuno ziedu nuotrauka SaltiniaiPalmira Peciuliauskiene Alfonsas Rimeika Fizika isplestinis kursas vadovelis 12 klasei Vilnius Logotipas 2009 236 p ISBN 978 5 430 05444 1 Moore 2000 206 Littmann Mark 2004 Planets Beyond Exploring the Outer Solar System Courier Dover Publications p 50 ISBN 978 0 486 43602 9 Baum Richard Sheehan William 2003 In Search of Planet Vulcan The ghost in Newton s clockwork universe Basic Books pp 109 10 ISBN 978 0 7382 0889 3 Gingerich Owen 1958 m spalio men The naming of Uranus and Neptune Astronomical Society of the Pacific Leaflets 8 352 9 15 Bibcode 1958ASPL 8 9G Hind J R 1847 Second report of proceedings in the Cambridge Observatory relating to the new Planet Neptune Astronomische Nachrichten 25 21 309 14 Bibcode 1847AN 25 309 doi 10 1002 asna 18470252102 ISSN 0004 6337 Suarchyvuota is originalo 2021 m rugsejo 29 d Nuoroda tikrinta 2019 m birzelio 12 d Planet and Satellite Names and Discoverers Gazetteer of Planetary Nomenclature U S Geological Survey 2008 m gruodzio 18 d Suarchyvuota is originalo 2018 m rugpjucio 9 d Nuoroda tikrinta 2012 m kovo 26 d Planetary linguistics nineplanets org Suarchyvuota is originalo 2010 m balandzio 7 d Nuoroda tikrinta 2010 m balandzio 8 d Sao Hải Vương Cục băng khổng lồ xa tit tắp vietnamieciu Kenh14 2010 m spalio 31 d Suarchyvuota is originalo 2018 m liepos 30 d Nuoroda tikrinta 2018 m liepos 30 d Greek Names of the Planets 2010 04 25 Suarchyvuota is originalo 9 May 2010 Nuoroda tikrinta 2012 m liepos 14 d Ettinger Yair 2009 m gruodzio 31 d Uranus and Neptune get Hebrew names at last Suarchyvuota is originalo 2018 m birzelio 25 d Nuoroda tikrinta 2018 m rugpjucio 16 d Belizovsky Avi 2009 m gruodzio 31 d אוראנוס הוא מהיום אורון ונפטון מעתה רהב Uranus is now Oron and Neptune is now Rahav hebraju Suarchyvuota is originalo 24 June 2018 Nuoroda tikrinta 2018 m rugpjucio 16 d Kuiper Gerard P 1949 The Second Satellite of Neptune Publications of the Astronomical Society of the Pacific 61 361 175 176 Bibcode 1949PASP 61 175K doi 10 1086 126166 Smith B A Soderblom L A Banfield D Barnet C Basilevsky A T Beebe R F Bollinger K Boyce J M Brahic A 1989 Voyager 2 at Neptune Imaging Science Results Science 246 4936 1422 1449 Bibcode 1989Sci 246 1422S doi 10 1126 science 246 4936 1422 PMID 17755997 S2CID 45403579 Grav T et al 2004 Discovery of five irregular moons of Neptune PDF Nature 430 7002 865 867 Bibcode 2004Natur 430 865H doi 10 1038 nature02832 PMID 15318214 S2CID 4412380 Nuoroda tikrinta 2011 m spalio 24 d Jacobson R A 2008 NEP078 JPL satellite ephemeris Nuoroda tikrinta 2010 10 18 Vikiteka Neptunas planeta vaizdine ir garsine medziagaVikizodynas Laisvajame zodyne yra terminas Neptunas