Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Egzoplaneta planeta esanti ne Saulės sistemoje Iki 2022 m kovo mėn buvo žinoma 4940 patvirtintų egzoplanetų besisukančių
Egzoplaneta
Egzoplaneta – planeta, esanti ne Saulės sistemoje. Iki 2022 m. kovo mėn. buvo žinoma 4940 patvirtintų egzoplanetų, besisukančių aplink 3711 žvaigždes. Dauguma jų surastos naudojant netiesioginius metodus, o ne astronomines nuotraukas. Daugelis jų yra didžiuliai dujų kamuoliai, panašūs į Saulės sistemos Jupiterį, tik daug kartų didesni. Darant prielaidą, kad mūsų Paukščių tako galaktikoje yra 200 milijardų žvaigždžių, vien tik joje potencialiai gali būti apie 11 milijardų tinkamų gyvybei Žemės dydžio planetų, o įskaitant raudonąsias nykštukes, šis skaičius padidėja iki 40 milijardų. Yra du pagrindiniai kriterijai, pagal kuriuos atrasti objektai priskiriami egzoplanetoms: 1) pagal masę ir 2) pagal susiformavimo mechanizmą.
Egzoplanetų orbitos
Planetos skriejimo trajektorija dažniausiai būna smarkiai ištęsta elipsė. Dažnai planeta skrieja labai arti savo žvaigždės. Tokiose sistemose mažesnėms planetoms būtų sudėtinga išlaikyti pastovią skriejimo orbitą dėl didžiosios planetos gravitacinio lauko įtakos. Dėl to planetos kur kas greičiau apskrieja savo žvaigždę, negu Saulės sistemos planetos. Apskriejimo periodai yra labai skirtingi. Kai kurios planetos apie žvaigždę apskrieja per keletą parų. Taip yra todėl, kad dauguma atrastų planetų skrieja daug arčiau prie savo žvaigždės, negu Merkurijus Saulės sistemoje.
Yra žinomos kelios planetos, kurios skrieja ties Žemės orbita ir ties asteroidų žiedu.
Aptikimo metodai
Radialinio greičio metodas
Tai metodas, naudojamas egzoplanetoms atrasti prie kitų žvaigždžių. Žvaigždei artėjant, jos spektro linijos pasislenka į mėlynąją sritį, o šviesos bangos truputį susispaudžia. Žvaigždei tolstant, šviesos bangos išsitempia, o linijos spektre pasistumia į raudonąją sritį (Doplerio efektas). Tačiau šis poslinkis yra labai mažas.
Nepaisant to, šį poslinkį įmanoma išmatuoti ir apčiuopti periodinius jo kitimus. Ypač svarbu, jog šis metodas tinka nepriklausomai nuo žvaigždės atstumo: kad ir kaip toli ji būtų, linijų poslinkis jos spektre visada bus toks pat. Be abejo, tolimos žvaigždės spektrui nufotografuoti reikia didesnio teleskopo.
Pirmasis radialinio greičio metodą planetų paieškai pradėjo taikyti kanadietis 1981 m. Tada šio metodo tikslumas neviršijo 0,25 km/s, ir nenuostabu, kad kurį laiką stebėjęs 21 į Saulę panašią žvaigždę nieko nerado. Situacija pasikeitė, patobulinus radialinio greičio matuoklį: priešais teleskopo židinyje esantį spektrometrą įtaisius vandenilio fluorido kapsulę, žvaigždės spektro linijos slankiojo etaloninių absorbcijos linijų atžvilgiu, o matavimo tikslumas padidėjo iki 13 m/s.
Netrukus B. Kempbelas įtarė, kad bemaž pusė jo stebėtų žvaigždžių turi 4 -15 kartų masyvesnius už Jupiterį palydovus.
Išklausius pranešimą 1988 m. įvykusioje konferencijoje, nuspręsta, kad radialinio greičio metodas yra labai perspektyvus. Jo tikslumas buvo ne kartą didinamas. Tačiau per pastaruosius 4 metus šiuo metodu aptikta 18 žvaigždžių su planetų dydžio palydovais.
Tranzitų metodas
Radialinių greičių metodu galima nustatyti planetos masę, o šis fotometrinis metodas gali padėti nustatyti egzoplanetos diametrą. Jei planeta, skriedama apie savo žvaigždę, atsiduria tarp žvaigždės ir krypties į Žemę, tada planeta dengia žvaigždės diską ir todėl žvaigždės spindesys truputį susilpnėja. Spindesio susilpnėjimas priklauso nuo žvaigždės ir planetos dydžių. Pavyzdžiui, HD 209458 žvaigždės spindesys susilpnėja 1,8522%.
Šis metodas turi du didelius trūkumus. Pirmiausia, egzoplanetų tranzitai yra galimi tik tų egzoplanetų, kurių orbitų plokštumos guli regėjimo linijoje. Tikimybė, kad planeta galės atsidurti prieš žvaigždės diską yra apibrėžiama kaip žvaigždės ir planetos orbitos diametrų santykis. Apie 10% planetų su mažomis orbitomis tenkina šią sąlygą, bet tikimybė mažėja didėjant planetų orbitoms. Planetai, skriejančiai 1 AV nuotoliu nuo Saulės dydžio žvaigždės, ši tranzito tikimybė sumažėja iki 0,47%. Visgi stebint didelius dangaus plotus, turinčius tūkstančius ar net šimtus tūkstančių žvaigždžių iš karto tikimybė aptikti egzoplanetą sparčiai padidėja ir praktiškai galima šiuo metodu aptikti daugiau planetų negu radialinių greičių metodu per tą patį laiką , nors šis metodas neleidžia pasakyti, ar konkreti žvaigždė turi planetų, ar ne.
Antrasis šio metodo trūkumas yra didelė tikimybė aptikti klaidingus spindesio kitimus, nes žvaigždės spindesio susilpnėjimas nebūtinai garantuoja, kad planeta skrieja apie žvaigždę ir ją užstoja. Tranzitinis metodas reikalauja papildomo patvirtinimo, kad apie žvaigždę skrieja planeta, kitais metodais (dažniausiai radialinio greičio metodu).
Didžiausias tranzitų metodo privalumas yra tas, kad galima vien tik iš spindesio kitimo kreivės nustatyti planetos dydį. O turint duomenų iš radialinių greičių matavimo (kuris leidžia nustatyti planetos masę), galima apskaičiuoti planetos vidutinį tankį, kas leidžia sužinoti šiek tiek apie planetos fizikinę struktūrą. Šiais dviem metodais ištirtos devynios planetos yra išsamiausiai apibūdinamos iš visų žinomų egzoplanetų.
Tranzitų metodas taip pat leidžia tirti ir egzoplanetų atmosferas. Kai planeta atsiduria prieš žvaigždę, pastarosios šviesa pereina per viršutinius planetos atmosferos sluoksnius. Analizuojant didelės raiškos spektrus, galima aptikti elementų esančių planetos atmosferoje, spektrines linijas. Planetos atmosfera taip pat gali būti aptikta tiriant žvaigždės šviesos poliarizaciją, kada šviesa pereina per planetos atmosferą, arba nuo jos atsispindi.
20 keisčiausių egzoplanetų
Pirmoji atrasta egzoplaneta
Tai planeta, pavadinta 51 Pegasi b, atrasta 1995 m. rugsėjo 10d.
Mažiausia žinoma egzoplaneta
Mažiausia egzoplaneta, pavadinta , yra tik 1,9 karto sunkesnė už Žemę. Kitos žinomos egzoplanetos sveria 5-16 kartų daugiau nei mūsų gimtoji planeta.
Masyviausia egzoplaneta
Manoma, kad masyviausia žinoma egzoplaneta yra 1,7 karto sunkesnė už Jupiterį. Ji pavadinta vardu ir yra 1400 šviesmečių nutolusi nuo Žemės.
Į Žemę panašiausia egzoplaneta
sukasi apie oranžinę Saulės tipo žvaigždę vos už 10,5 šviesmečių nuo mūsų. Ši egzoplaneta yra pakankamai nutolusi nuo savo žvaigždės, todėl mokslininkai mano, jog joje galėtų būti skysto vandens.
Ekstremaliausia egzoplaneta
yra pirmoji už Saulės sistemos atrasta egzoplaneta, turinti kietą paviršių, tačiau ši planeta, panašu, tikrai netinkama gyventi tokiai gyvybės formai kaip mūsų. Ji yra labai arti savo žvaigždės ir temperatūra jos paviršiuje siekia apie 4000 °C.
Egzoplaneta, kurioje matomi 3 saulėlydžiai
Šioje Jupiterio tipo egzoplanetoje, nutolusioje 149 šviesmečius nuo Žemės, kiekvieną vakarą nusileidžia trys Saulės. Ši trinarė žvaigždžių sistema yra žinoma vardu, o jos pagrindinė žvaigždė turi panašią masę kaip ir mūsų Saulė. Egzoplaneta skrieja labai arti savo motininės žvaigždės, metai joje trunka 3,5 Žemės paros.
Jauniausia egzoplaneta
Šiai egzoplaneta „tik“ mažiau nei 1 milijardas metų, o ji sukasi apie Cocu Tau 4 žvaigždę, nutolusią nuo mūsų per 420 šviesmečių.
Seniausia egzoplaneta
Seniausiai žinomai egzoplanetai – 12,7 milijardų metų. Ji net 8 milijardais metų vyresnė už mūsų Žemę ir susiformavo praėjus „vos“ 2 milijardams metų po Didžiojo sprogimo. Tai leidžia daryti prielaidą, jog planetos yra paplitęs reiškinys Visatoje ir gyvybė galbūt atsirado anksčiau negu yra manoma.
„Super-Žemė“
„Super-Žemėmis“ vadinamos egzoplanetos, kurios yra 2-10 kartų sunkesnės už Žemę. Egzoplaneta yra vos šiek tiek sunkesnė už Gliese 581 e. Kai kurių mokslininkų nuomone, tokio tipo planetose gali būti palankios sąlygos gyvybei atsirasti, nes jų branduoliai yra karšti ir yra palankios sąlygos vykti vulkaniniams procesams bei judėti tektoninėms plokštėms.
Karščiausia egzoplaneta
yra karščiausia kada nors atrasta egzoplaneta. Temperatūra jos paviršiuje viršija 2200 °C. Ji yra taip arti savo Saulės, jog apsisuka aplink ją vos per vieną Žemės dieną. WASP-12b yra dujinė planeta, 1,5 sunkesnė už Jupiterį ir beveik du kartus didesnė už jį. Ši egzoplaneta nutolusi nuo mūsų per 870 šviesmečių.
Šalčiausia ir toliausiai nuo mūsų esanti egzoplaneta
yra šalčiausia žinoma egzoplaneta. Manoma, jog jos paviršiuje temperatūra siekia -220 °C. Ši planeta 5,5 kartus sunkesnė už Žemę ir, spėjama, jog turinti kietą paviršių. Ją nuo Žemės skiria 28000 šviesmečių.
Mirštanti egzoplaneta
iki mirties liko visiškai nedaug, ji vis labiau artėja prie savo Saulės. Šiuo metu aplink savo Saulę ji apskrieja greičiau nei per vieną Žemės dieną, tačiau bėgant laikui WASP-18b metai vis labiau trumpės kol galų gale ja „prarys“ jos Saulė. Manoma, jog to priežastis yra stiprus WASP-18b Saulės gravitacinis laukas, kuris iškreipė planetos orbitą.
Egzoplaneta, turinti atmosferą
Astronomai atrado, jog keletas egzoplanetų turi atmosferą, viena iš jų – . Ši egzoplaneta yra viena pirmųjų, kurios atmosferos sudėtį pavyko nustatyti. Didžiąją egzoplanetos atmosferos dalį sudaro metanas, kuris, kaip spėjama, gali būti natūralios kilmės arba gyvybinės veiklos produktas.
Vandens pasaulis
yra kietą paviršių turinti egzoplaneta, kurioje manoma turėtų būti vandens ledo pavidalu. Ši planeta sukasi apie raudonąja nykštukę. GJ 1214b maždaug 3 kartus sunkesnė už Žemę, 6,5 karto už ją didesnė ir nutolusi nuo mūsų per 40 šviesmečių.
Greičiausia egzoplaneta
nuo jos Saulės skiria vos per 1,2 mln. kilometrų, todėl metai joje trunka vos 10 Žemės valandų. Ši planeta priskiriama ultra-trumpo periodo egzoplanetoms, kurių metai trunka mažiau nei 1 Žemės dieną.
Ištęstos orbitos egzoplaneta
Dauguma egzoplanetų aplink savo Saules skrieja apytiksliai apskritimo formos orbitomis, tačiau orbita yra 37 ° nukrypusi nuo jos Saulės ekvatoriaus. Jos skriejimo orbita panaši į Plutono orbitą.
Super-Neptūnas
yra 25 kartus sunkesnė už Žemę bei 4,7 kartus už ją didesnė ir aplink savo Saulę apskrieja per 4,88 Žemės paras. Temperatūra jos paviršiuje siekia apie 590 °C. Žvaigždė, apie kurią sukasi HAT-P-11b, yra šiek tiek vesesnė už mūsų Saulę ir yra maždaug 3/4 Saulės dydžio.
Storiausia egzoplaneta
HAT-P-1 sudaro tik maždaug pusę Jupiterio masės, tačiau jos skersmuo yra net 1,76 karto didesnis už Jupiterio. Jeigų tokią egzoplanetą patalpintume į indą su vandeniu, kuris išlaikytų jos svorį, ši egzoplaneta plūduriuotų.
Tinkamiausia mūsų tipo gyvybei egzoplaneta
Gliese 581 d – viena iš keleto egzoplanetų, skriejančių aplink Gliese 581 žvaigždžių sistemą. Manoma, jog ši egzoplaneta turi kietą paviršių ir joje yra palankiausios sąlygos panašiai į mūsiškę gyvybės formai atsirasti. Gliese 581 d yra nutolusi tinkamu atstumu nuo savo raudonosios nykštukės Gliese 581, jog joje galėtų būti vandens. Ši egzoplaneta yra maždaug 8 kartus masyvesnė už Žemę.
Tankiausia egzoplaneta
yra viena iš didžiausią tankį turinčių atrastų egzoplanetų. Ji yra panašaus dydžio kaip Jupiteris, tačiau maždaug 20 kartų už jį sunkesnė. Mokslininkai kelia hipotezę, jog COROT-exo-3b gali būti rudoji nykštukė arba užgesusi žvaigždė.
Išnašos
- latimes.com / Milky Way may host billions of Earth-size planets | November 4, 2013
- Kepler’s photometry
- Hidas, M. G.; Ashley, M. C. B.; Webb; et al. (2005). „The University of New South Wales Extrasolar Planet Search: methods and first results from a field centred on NGC 6633“. Monthly Notices of the Royal Astronomical Society. 360 (2): 703–717. doi:10.1111/j.1365-2966.2005.09061.x. ISSN 0035-8711.
{{cite journal}}: Explicit use of et al. in:|author=()CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link) - O'Donovan; Charbonneau, David; Torres, Guillermo; Mandushev, Georgi; Dunham, Edward W.; Latham, David W.; Alonso, Roi; Brown, Timothy M.; Esquerdo, Gilbert A.; et al. (2006). „Rejecting Astrophysical False Positives from the TrES Transiting Planet Survey: The Example of GSC 03885-00829“. The Astrophysical Journal. 644 (2): 1237–1245. doi:10.1086/503740. Suarchyvuotas originalas 2019-12-10. Nuoroda tikrinta 2010-10-16.
{{cite journal}}: Explicit use of et al. in:|author=() - Charbonneau, D.; T. Brown; A. Burrows; G. Laughlin (2006). "When Extrasolar Planets Transit Their Parent Stars". Protostars and Planets V, University of Arizona Press. Archyvuota kopija 2019-07-22 iš Wayback Machine projekto.
- Gallery: Strangest Alien Planets|url=
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Egzoplaneta, Kas yra Egzoplaneta? Ką reiškia Egzoplaneta?
Egzoplaneta planeta esanti ne Saules sistemoje Iki 2022 m kovo men buvo zinoma 4940 patvirtintu egzoplanetu besisukanciu aplink 3711 zvaigzdes Dauguma ju surastos naudojant netiesioginius metodus o ne astronomines nuotraukas Daugelis ju yra didziuliai duju kamuoliai panasus į Saules sistemos Jupiterį tik daug kartu didesni Darant prielaida kad musu Pauksciu tako galaktikoje yra 200 milijardu zvaigzdziu vien tik joje potencialiai gali buti apie 11 milijardu tinkamu gyvybei Zemes dydzio planetu o įskaitant raudonasias nykstukes sis skaicius padideja iki 40 milijardu Yra du pagrindiniai kriterijai pagal kuriuos atrasti objektai priskiriami egzoplanetoms 1 pagal mase ir 2 pagal susiformavimo mechanizma Atrastu egzoplanetu skaiciusEgzoplaneta OGLE 2005 BLG 390Lb besisukanti apie salta raudonaja nykstuke keturis kartus didesniu atstumu nei Zeme aplink Saule dailininko iliustracija 2006 m rugsejo men padaryta pirmoji egzoplanetos nuotrauka prie zvaigzdes Egzoplanetu orbitosPlanetos skriejimo trajektorija dazniausiai buna smarkiai istesta elipse Daznai planeta skrieja labai arti savo zvaigzdes Tokiose sistemose mazesnems planetoms butu sudetinga islaikyti pastovia skriejimo orbita del didziosios planetos gravitacinio lauko įtakos Del to planetos kur kas greiciau apskrieja savo zvaigzde negu Saules sistemos planetos Apskriejimo periodai yra labai skirtingi Kai kurios planetos apie zvaigzde apskrieja per keleta paru Taip yra todel kad dauguma atrastu planetu skrieja daug arciau prie savo zvaigzdes negu Merkurijus Saules sistemoje Yra zinomos kelios planetos kurios skrieja ties Zemes orbita ir ties asteroidu ziedu Diagramoje pavaizduota Gliese 581 sistema Radialinio greicio aptikimo metodu atrandamos planetos prie kitu zvaigzdziu Aptikimo metodaiRadialinio greicio metodas Tai metodas naudojamas egzoplanetoms atrasti prie kitu zvaigzdziu Zvaigzdei artejant jos spektro linijos pasislenka į melynaja sritį o sviesos bangos truputį susispaudzia Zvaigzdei tolstant sviesos bangos issitempia o linijos spektre pasistumia į raudonaja sritį Doplerio efektas Taciau sis poslinkis yra labai mazas Nepaisant to sį poslinkį įmanoma ismatuoti ir apciuopti periodinius jo kitimus Ypac svarbu jog sis metodas tinka nepriklausomai nuo zvaigzdes atstumo kad ir kaip toli ji butu liniju poslinkis jos spektre visada bus toks pat Be abejo tolimos zvaigzdes spektrui nufotografuoti reikia didesnio teleskopo Pirmasis radialinio greicio metoda planetu paieskai pradejo taikyti kanadietis 1981 m Tada sio metodo tikslumas nevirsijo 0 25 km s ir nenuostabu kad kurį laika stebejes 21 į Saule panasia zvaigzde nieko nerado Situacija pasikeite patobulinus radialinio greicio matuoklį priesais teleskopo zidinyje esantį spektrometra įtaisius vandenilio fluorido kapsule zvaigzdes spektro linijos slankiojo etaloniniu absorbcijos liniju atzvilgiu o matavimo tikslumas padidejo iki 13 m s Netrukus B Kempbelas įtare kad bemaz puse jo stebetu zvaigzdziu turi 4 15 kartu masyvesnius uz Jupiterį palydovus Isklausius pranesima 1988 m įvykusioje konferencijoje nuspresta kad radialinio greicio metodas yra labai perspektyvus Jo tikslumas buvo ne karta didinamas Taciau per pastaruosius 4 metus siuo metodu aptikta 18 zvaigzdziu su planetu dydzio palydovais Tranzitu metodas Tranzitu metodas egzoplanetoms aptikti Po paveiksleliu esantis grafikas rodo kaip keiciasi sviesos intensyvumas stebint is Zemes Kepler 6b fotometrija Radialiniu greiciu metodu galima nustatyti planetos mase o sis fotometrinis metodas gali padeti nustatyti egzoplanetos diametra Jei planeta skriedama apie savo zvaigzde atsiduria tarp zvaigzdes ir krypties į Zeme tada planeta dengia zvaigzdes diska ir todel zvaigzdes spindesys truputį susilpneja Spindesio susilpnejimas priklauso nuo zvaigzdes ir planetos dydziu Pavyzdziui HD 209458 zvaigzdes spindesys susilpneja 1 8522 Sis metodas turi du didelius trukumus Pirmiausia egzoplanetu tranzitai yra galimi tik tu egzoplanetu kuriu orbitu plokstumos guli regejimo linijoje Tikimybe kad planeta gales atsidurti pries zvaigzdes diska yra apibreziama kaip zvaigzdes ir planetos orbitos diametru santykis Apie 10 planetu su mazomis orbitomis tenkina sia salyga bet tikimybe mazeja didejant planetu orbitoms Planetai skriejanciai 1 AV nuotoliu nuo Saules dydzio zvaigzdes si tranzito tikimybe sumazeja iki 0 47 Visgi stebint didelius dangaus plotus turincius tukstancius ar net simtus tukstanciu zvaigzdziu is karto tikimybe aptikti egzoplaneta sparciai padideja ir praktiskai galima siuo metodu aptikti daugiau planetu negu radialiniu greiciu metodu per ta patį laika nors sis metodas neleidzia pasakyti ar konkreti zvaigzde turi planetu ar ne Antrasis sio metodo trukumas yra didele tikimybe aptikti klaidingus spindesio kitimus nes zvaigzdes spindesio susilpnejimas nebutinai garantuoja kad planeta skrieja apie zvaigzde ir ja uzstoja Tranzitinis metodas reikalauja papildomo patvirtinimo kad apie zvaigzde skrieja planeta kitais metodais dazniausiai radialinio greicio metodu Planetu aptiktu tranzitinio metodo sviesiai pilka ir kitais metodais masiu ir didziuju pusasiu palyginimas Didziausias tranzitu metodo privalumas yra tas kad galima vien tik is spindesio kitimo kreives nustatyti planetos dydį O turint duomenu is radialiniu greiciu matavimo kuris leidzia nustatyti planetos mase galima apskaiciuoti planetos vidutinį tankį kas leidzia suzinoti siek tiek apie planetos fizikine struktura Siais dviem metodais istirtos devynios planetos yra issamiausiai apibudinamos is visu zinomu egzoplanetu Tranzitu metodas taip pat leidzia tirti ir egzoplanetu atmosferas Kai planeta atsiduria pries zvaigzde pastarosios sviesa pereina per virsutinius planetos atmosferos sluoksnius Analizuojant dideles raiskos spektrus galima aptikti elementu esanciu planetos atmosferoje spektrines linijas Planetos atmosfera taip pat gali buti aptikta tiriant zvaigzdes sviesos poliarizacija kada sviesa pereina per planetos atmosfera arba nuo jos atsispindi 20 keisciausiu egzoplanetuPirmoji atrasta egzoplaneta Tai planeta pavadinta 51 Pegasi b atrasta 1995 m rugsejo 10d Maziausia zinoma egzoplaneta Maziausia egzoplaneta pavadinta yra tik 1 9 karto sunkesne uz Zeme Kitos zinomos egzoplanetos sveria 5 16 kartu daugiau nei musu gimtoji planeta Masyviausia egzoplaneta Manoma kad masyviausia zinoma egzoplaneta yra 1 7 karto sunkesne uz Jupiterį Ji pavadinta vardu ir yra 1400 sviesmeciu nutolusi nuo Zemes Į Zeme panasiausia egzoplaneta sukasi apie oranzine Saules tipo zvaigzde vos uz 10 5 sviesmeciu nuo musu Si egzoplaneta yra pakankamai nutolusi nuo savo zvaigzdes todel mokslininkai mano jog joje galetu buti skysto vandens Ekstremaliausia egzoplaneta yra pirmoji uz Saules sistemos atrasta egzoplaneta turinti kieta pavirsiu taciau si planeta panasu tikrai netinkama gyventi tokiai gyvybes formai kaip musu Ji yra labai arti savo zvaigzdes ir temperatura jos pavirsiuje siekia apie 4000 C Egzoplaneta kurioje matomi 3 saulelydziai Sioje Jupiterio tipo egzoplanetoje nutolusioje 149 sviesmecius nuo Zemes kiekviena vakara nusileidzia trys Saules Si trinare zvaigzdziu sistema yra zinoma vardu o jos pagrindine zvaigzde turi panasia mase kaip ir musu Saule Egzoplaneta skrieja labai arti savo motinines zvaigzdes metai joje trunka 3 5 Zemes paros Jauniausia egzoplaneta Siai egzoplaneta tik maziau nei 1 milijardas metu o ji sukasi apie Cocu Tau 4 zvaigzde nutolusia nuo musu per 420 sviesmeciu Seniausia egzoplaneta Seniausiai zinomai egzoplanetai 12 7 milijardu metu Ji net 8 milijardais metu vyresne uz musu Zeme ir susiformavo praejus vos 2 milijardams metu po Didziojo sprogimo Tai leidzia daryti prielaida jog planetos yra paplites reiskinys Visatoje ir gyvybe galbut atsirado anksciau negu yra manoma Super Zeme Super Zememis vadinamos egzoplanetos kurios yra 2 10 kartu sunkesnes uz Zeme Egzoplaneta yra vos siek tiek sunkesne uz Gliese 581 e Kai kuriu mokslininku nuomone tokio tipo planetose gali buti palankios salygos gyvybei atsirasti nes ju branduoliai yra karsti ir yra palankios salygos vykti vulkaniniams procesams bei judeti tektoninems plokstems Karsciausia egzoplaneta yra karsciausia kada nors atrasta egzoplaneta Temperatura jos pavirsiuje virsija 2200 C Ji yra taip arti savo Saules jog apsisuka aplink ja vos per viena Zemes diena WASP 12b yra dujine planeta 1 5 sunkesne uz Jupiterį ir beveik du kartus didesne uz jį Si egzoplaneta nutolusi nuo musu per 870 sviesmeciu Salciausia ir toliausiai nuo musu esanti egzoplaneta yra salciausia zinoma egzoplaneta Manoma jog jos pavirsiuje temperatura siekia 220 C Si planeta 5 5 kartus sunkesne uz Zeme ir spejama jog turinti kieta pavirsiu Ja nuo Zemes skiria 28000 sviesmeciu Mirstanti egzoplaneta iki mirties liko visiskai nedaug ji vis labiau arteja prie savo Saules Siuo metu aplink savo Saule ji apskrieja greiciau nei per viena Zemes diena taciau begant laikui WASP 18b metai vis labiau trumpes kol galu gale ja prarys jos Saule Manoma jog to priezastis yra stiprus WASP 18b Saules gravitacinis laukas kuris iskreipe planetos orbita Egzoplaneta turinti atmosfera Astronomai atrado jog keletas egzoplanetu turi atmosfera viena is ju Si egzoplaneta yra viena pirmuju kurios atmosferos sudetį pavyko nustatyti Didziaja egzoplanetos atmosferos dalį sudaro metanas kuris kaip spejama gali buti naturalios kilmes arba gyvybines veiklos produktas Vandens pasaulis yra kieta pavirsiu turinti egzoplaneta kurioje manoma turetu buti vandens ledo pavidalu Si planeta sukasi apie raudonaja nykstuke GJ 1214b mazdaug 3 kartus sunkesne uz Zeme 6 5 karto uz ja didesne ir nutolusi nuo musu per 40 sviesmeciu Greiciausia egzoplaneta nuo jos Saules skiria vos per 1 2 mln kilometru todel metai joje trunka vos 10 Zemes valandu Si planeta priskiriama ultra trumpo periodo egzoplanetoms kuriu metai trunka maziau nei 1 Zemes diena Istestos orbitos egzoplaneta Dauguma egzoplanetu aplink savo Saules skrieja apytiksliai apskritimo formos orbitomis taciau orbita yra 37 nukrypusi nuo jos Saules ekvatoriaus Jos skriejimo orbita panasi į Plutono orbita Super Neptunas yra 25 kartus sunkesne uz Zeme bei 4 7 kartus uz ja didesne ir aplink savo Saule apskrieja per 4 88 Zemes paras Temperatura jos pavirsiuje siekia apie 590 C Zvaigzde apie kuria sukasi HAT P 11b yra siek tiek vesesne uz musu Saule ir yra mazdaug 3 4 Saules dydzio Storiausia egzoplaneta HAT P 1 sudaro tik mazdaug puse Jupiterio mases taciau jos skersmuo yra net 1 76 karto didesnis uz Jupiterio Jeigu tokia egzoplaneta patalpintume į inda su vandeniu kuris islaikytu jos svorį si egzoplaneta pluduriuotu Tinkamiausia musu tipo gyvybei egzoplaneta Gliese 581 d viena is keleto egzoplanetu skriejanciu aplink Gliese 581 zvaigzdziu sistema Manoma jog si egzoplaneta turi kieta pavirsiu ir joje yra palankiausios salygos panasiai į musiske gyvybes formai atsirasti Gliese 581 d yra nutolusi tinkamu atstumu nuo savo raudonosios nykstukes Gliese 581 jog joje galetu buti vandens Si egzoplaneta yra mazdaug 8 kartus masyvesne uz Zeme Tankiausia egzoplaneta yra viena is didziausia tankį turinciu atrastu egzoplanetu Ji yra panasaus dydzio kaip Jupiteris taciau mazdaug 20 kartu uz jį sunkesne Mokslininkai kelia hipoteze jog COROT exo 3b gali buti rudoji nykstuke arba uzgesusi zvaigzde Isnasoslatimes com Milky Way may host billions of Earth size planets November 4 2013 Kepler s photometry Hidas M G Ashley M C B Webb et al 2005 The University of New South Wales Extrasolar Planet Search methods and first results from a field centred on NGC 6633 Monthly Notices of the Royal Astronomical Society 360 2 703 717 doi 10 1111 j 1365 2966 2005 09061 x ISSN 0035 8711 a href wiki C5 A0ablonas Cite journal title Sablonas Cite journal cite journal a Explicit use of et al in author CS1 prieziura multiple names authors list link O Donovan Charbonneau David Torres Guillermo Mandushev Georgi Dunham Edward W Latham David W Alonso Roi Brown Timothy M Esquerdo Gilbert A et al 2006 Rejecting Astrophysical False Positives from the TrES Transiting Planet Survey The Example of GSC 03885 00829 The Astrophysical Journal 644 2 1237 1245 doi 10 1086 503740 Suarchyvuotas originalas 2019 12 10 Nuoroda tikrinta 2010 10 16 a href wiki C5 A0ablonas Cite journal title Sablonas Cite journal cite journal a Explicit use of et al in author Charbonneau D T Brown A Burrows G Laughlin 2006 When Extrasolar Planets Transit Their Parent Stars Protostars and Planets V University of Arizona Press Archyvuota kopija 2019 07 22 is Wayback Machine projekto Gallery Strangest Alien Planets url Vikiteka Egzoplaneta vaizdine ir garsine medziaga Sis straipsnis apie astronomija yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį