Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Džordanas Brunas it Giordano Bruno tikr vardas Filippo 1548 m Nola Neapolio karalystė 1600 m vasario 17 d Romoje Popieži
Giordano Bruno
Džordanas Brunas (it. Giordano Bruno; tikr. vardas Filippo, 1548 m. Nola, Neapolio karalystė – 1600 m. vasario 17 d. Romoje, Popiežiaus valstybėje) – žymus italų renesanso laikotarpio dominikonų vienuolis, filosofas, teologas, matematikas ir astronomas. Jo kosmologinės teorijos sekė Mikalojaus Koperniko modeliu, kuris Saulę identifikavo tik kaip vieną iš daugybės danguje nepriklausomai judančių kūnų. Brunas paskelbė sensacingas hipotezes, teigiančias, kad visata yra begalinė su visur vienodai galiojančiais dėsniais, o žvaigždės, matomos naktį, yra tokios pat kilmės kaip ir Saulė, todėl Saulė jokiu būdu negali būti visatos centru.
Buvo renesanso metu plitusių neoplatoniškų mokymų ir talismanų magijos sekėjas ir dėl Katalikų bažnyčiai priešiškų eretinių idėjų, Džordanas Brunas buvo nuteistas mirties bausme ir sudegintas inkvizicijos lauže.
Biografija
Filipas Brunas gimė 1548 metais kario Džovanio Bruno (Giovani Bruno) šeimoje, Noloje, tuometinėje Neapolio karalystėje. Sulaukusį vos 11 metų tėvai išsiuntė jį į Neapolį studijuoti literatūrą, logiką ir dialektiką. Būdamas septyniolikos Bruno įstojo į vietinį Dominikonų vienuolyną, kuriame užsiregistravo tokiu pat vardu, kaip ir buvęs jo metafizikos mokytojas – Džordanas. Nuo pat studijų pradžios Brunas išsiskyrė neeiliniais gabumais. Studijuodamas jis dažnai keliaudavo į Romą, kur popiežiui ir kardinolams demonstruodavo savo atminties meno sugebėjimus. Būdamas dvidešimt ketverių, 1572 metais, Brunas įgijo dominikonų ordino kunigo laipsnį. Nuo to laiko prasidėjo jo kelionės po Europą, išaugo ir susidomėjimas uždrausta literatūra, kuris vėliau ėmė kelti nemažų problemų.
Pirmieji Džordano Bruno kelionių metai buvo labai intensyvūs. Pirmiausia keliavo į Genujos uostą , iš ten į , paskui į Turiną ir galiausiai į Veneciją, kur išleido savo darbą „Apie laiko ženklus“. Iš Venecijos Brunas keliavo į Padują, kur draugai dominikonai įkalbėjo jį vėl apsivilkti vienuolio apdarą. 1579 metais filosofas keliavo į Ženevą. Brunas dėl savo kritinių straipsnių bei panteizmo apologetikos buvo privestas slėptis, keisti gyvenamąją vietą.
Išvykęs į Prancūziją, Brunas pirmiausia apsistojo Lione. Kiek vėliau persikėlė į Tulūzą, kur įgijo teologijos daktaro laipsnį bei studentams dėstė filosofiją. Kai tarp katalikų vėl užvirė kivirčai, Brunas persikėlė į Paryžių. Ten juo susidomėjo karalius Henrikas Valua, su kurio pagalba 1582 metais Brunas išleido knygą „Apie idėjų šešėlius“ (De umbris idearum). Būdamas Paryžiuje Brunas rado ir kitų turtingų bei įtakingų globėjų. Tais pačiais metais pasirodė ir kitos Bruno knygos: atminties meną nagrinėjančios „Kirkės daina“ (Cantus Circaeus) ir „Atminties menas“ (Ars reminiscendi) bei filosofinė komedija „Deglo nešėjas“ (Candelaio). Būtent šis, itin sėkmingas laikotarpis, pakylėjo Bruną į daug aukštesnius visuomenės sluoksnius.
Sulaukęs trisdešimt penkerių Brunas persikėlė gyventi į Angliją: pirmiausia apsistojo Londone, paskui Oksforde, bet dėl didelių ginčų su vietiniais profesoriais buvo priverstas grįžti į Londoną. Gyvendamas Anglijos sostinėje 1584 metais Brunas išleido vieną svarbiausių savo darbų – „Apie begalinę visatą ir pasaulius“ (De l’infinito universo et mondi). Anglijoje Džordanas Brunas bandė įtikinti vyresniuosius Elžbietos rūmų pareigūnus Koperniko idėjų teisingumu, anot kurių, Saulė, o ne Žemė yra planetų sistemos centras. Tai buvo iki Galilėjui apibendrinant Koperniko doktriną. Anglijoje Brunui taip ir nepavyko paskleisti paprastos Koperniko sistemos: nei Šekspyras, nei Beikonas nepasidavė jo pastangoms, tvirtai laikydamiesi Aristotelio sistemos, jog Saulė yra viena iš planetų, besisukančių aplink Žemę. Tik gydytojas ir fizikas Viljamas Džilbertas (William Gilbert) patikėjo Koperniko sistema ir priėjo išvadą, kad Žemė yra didžiulis magnetas. Jis nustatė, kad judančią Žemę kontroliuoja magnetizmo jėgos.
Nepaisant to, kad Bruną globojo aukščiausios Anglijos valstybės institucijos, jau po 2 metų (1585 m.) jis buvo priverstas pabėgti į Prancūziją, kur jam netrukus buvo uždrausta vesti paskaitas.
Grįžęs į Paryžių Brunas pateko į įtemptą politinę situaciją. Negana to, 120 jo išleistų tezių, kritikuojančių Aristotelio gamtos mokslą, ir pamfletai prieš matematiką Fabricijų Mordentę (Fabrizio Mordente) padidino jo priešininkų gretas. Dėl to, 1586 metais Brunui teko trauktis į Vokietiją. Nors jis negavo mokytojo darbo Marburge, Vitenberge jį aplankė sėkmė. Ten jis dvejus metus skaitė paskaitas apie Aristotelį. Tačiau pasikeitus intelektualiniam klimatui jam teko palikti Vitenbergą ir išvykti į Prahą, kur Rudolfas II bedarbiu tapusiam Brunui suteikė 300 talerių kreditą. Vėliau, trumpą laiką, filosofas profesoriavo . Nepaisant daug varginančių kelionių, Brunas šiuo periodu išleido nemažai svarbių veikalų: „Apie magiją“, „Disertacija apie magiją“, „Dėl vaizdų, ženklų ir idėjų kompozicijos“ (De imaginum, signorum et idearum compositione).
1591 m. per Frankfurto knygų mugę Brunas gavo kvietimą iš jauno Venecijos aristokrato Džovanio Močenigo (Giovani Mocenigo) dėl atminties meno mokymų. Brunas persikėlė atgal į Italiją, trumpai dėstė matematiką Padujos universitete, kol galiausiai nusprendė priimti Močenigo kvietimą ir apsigyveno Venecijoje, Močenigo namuose, kur dirbo asmeniniu mokytoju. Tačiau netrukus Bruno ir Močenigo santykiai pablogėjo. 1592 m. gegužės 23 d. jaunasis aristokratas išsiuntė Venecijos inkvizitoriui savo pirmąjį skundą dėl Bruno. Vėliau Močenigas išsiuntė dar daugiau skundų, po kurių filosofas buvo suimtas ir įkalintas. Po keleto mėnesių iš Romos buvo gautas reikalavimas perduoti Bruną teismui Romoje. Visuomeninė kaltinamojo įtaka, erezijų skaičius ir pobūdis, kuriomis jis buvo įtariamas, buvo toks didelis, kad Venecijos inkvizicija neišdrįso pati pabaigti šį procesą.
1593 m. vasario 27 d. Brunas buvo pervežtas į Romą, kurios kalėjimuose jis praleido daugiau nei 6 metus, nesutikdamas pripažinti savo mokslinių ir religinių įsitikinimų klaidingais. 1600 m. sausio 20 d. Romos popiežius patvirtino susirinkimo sprendimą ir nusprendė perduoti brolį Džordaną į pasaulietinės valdžios rankas. Inkvizicinis teismas pripažino Bruną „nesigailinčiu, užsispyrusiu ir nelanksčiu eretiku“. Filosofas prarado kunigo statusą ir buvo ekskomunikuotas. Galiausiai teismo procesas buvo perduotas Romos valdytojui, įpareigojant skirti Brunui „pačią gailestingiausią bausmę be kraujo praliejimo“, kas tuometinėje visuomenėje reiškė reikalavimą sudeginti ant laužo.
Pasaulietinio teismo sprendimu 1600 m. vasario 17 d. Brunas buvo sudegintas Romos Gėlių aikštėje. Budeliai atvedė Bruno į bausmės vietą su burnoje. Jis buvo pririštas geležine grandine prie stulpo, stovinčio vidury laužo ir pertemptas šlapiu skuduru, kuris dėl šilumos susiverždavo ir įsirėždavo į kūną.
Visi Džordano Bruno darbai 1603 m. buvo užregistruoti katalikų Uždraustų knygų indekse ir išliko jame iki paskutiniojo leidimo 1948 m.
Vatikano apgailestavimas
Per 400-ąsias Džordano Bruno mirties metines kardinolas Andželas Sodanas (Angelo Sodano) pareiškė, jog Bruno mirtis yra „liūdnas epizodas“ žmonijos istorijoje. Nepaisant savo apgailestavimo, jis gynė Bruno persekiotojus, tikindamas, kad „inkvizitoriai norėjo išsaugoti jo laisvę bei darė viską, kas įmanoma, kad išsaugotų Bruno gyvybę“, bandydami jį įtikinti išsižadėti savo idėjų, o paskui teikti apeliacijas Romos pasaulietinei valdžiai dėl bausmės pakeitimo.
Pasaulėžiūra
Džordanas Brunas buvo renesansiškojo okultizmo sekėjas, daug dėmesio skyręs veikalams apie magiją, numerologiją, simboliką, veikė prisidengęs Egipto teologijos vardu. Buvo paveiktas neoplatonizmo, arabų astronomijos ir viduramžių alchemijos. Džordanas Bruno sukūrė savitą pasaulio modelį, kuriame Visata yra begalinė, o jos centras gali būti bet kur ir jų yra daugybė. Brunas manė, kad yra dar nežinomų Saulės sistemos planetų, o visatoje egzistuoja be galo daug į Saulę panašių žvaigždžių, kurios kaip ir Saulė sukasi apie tam tikrą ašį. Pasak Bruno, Visatoje galioja tie patys dėsniai, dėl to nėra priešybės tarp žemės ir dangaus.
Džordanas Brunas savo astrologinę talismanų magiją propagavo kaip natūralią Egipto religiją ir savaiminę išmintį. Kadangi žydų ir krikščionių religijos, pasak Bruno, nepataisomai sugadintos, reikia gręžtis į egiptines jų ištakas ir reformuoti pasaulį, pasitelkus noetinę Saulės magiją, žvaigždžių-archetipų kerus, hieroglifus, geometrines figūras, spalvas ir skaičius. Džordano Bruno pasaulėžiūroje Hermis-Merkurijus yra centrinė figūra – anapus regimosios Saulės dieviškojo Intelekto-Saulės pranašas.
Džordano Bruno filosofija davė pradžią kai kurioms naujų laikų filosofijos koncepcijoms. Bruno idėjos padarė didelę įtaką Gotfrydui Leibnicui, Frydrichui Vilhelmui Jozefui Šelingui, Džordžui Vilhelmui Frydrichui Hėgeliui ir kai kuriems kitiems žymiems filosofams. Brunas taip pat parašė keletą filosofinių dialogų, poemų, sonetų, komedijų, kuriose kritikavo religiją, dvasininkijos amoralumą ir despotizmą. Kaip poetas jis buvo vienas iš klasicizmo pradininkų.
Literatūra
- Lietuviškoji enciklopedija. T. 7. Kaunas, Spaudos fondas, 1939.
- Lietuvių enciklopedija. T. 5. Bostonas, Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1955.
- Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. 5. Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 2004.
- Paul Richard Blum. Giordano Bruno. Miunchenas, Beck Verlag, 1999.
- Charles Seife. „Vatican Regrets Burning Cosmologist“. ScienceNOW. 2000 kovo 1 d.
- [1]
- Algis Uždavinys. „Archetipiniai ir istoriniai Hermio Trismegisto pavidalai“, iš: Kultūrologija. Rytai-Vakarai, 14 nr., 88–116 psl., Vilnius: Kultūros, meno ir filosofijos institutas: 2006
Nuorodos
- John J. Kessler. Giordano Bruno: The Forgotten Philosopher
- History Guide: Giordano Bruno, 1548–1600
- Richard W. Pogge. The Folly of Giordano Bruno
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Giordano Bruno, Kas yra Giordano Bruno? Ką reiškia Giordano Bruno?
Dzordanas Brunas it Giordano Bruno tikr vardas Filippo 1548 m Nola Neapolio karalyste 1600 m vasario 17 d Romoje Popieziaus valstybeje zymus italu renesanso laikotarpio dominikonu vienuolis filosofas teologas matematikas ir astronomas Jo kosmologines teorijos seke Mikalojaus Koperniko modeliu kuris Saule identifikavo tik kaip viena is daugybes danguje nepriklausomai judanciu kunu Brunas paskelbe sensacingas hipotezes teigiancias kad visata yra begaline su visur vienodai galiojanciais desniais o zvaigzdes matomos naktį yra tokios pat kilmes kaip ir Saule todel Saule jokiu budu negali buti visatos centru Dzordanas Bruno Buvo renesanso metu plitusiu neoplatonisku mokymu ir talismanu magijos sekejas ir del Kataliku baznyciai priesisku eretiniu ideju Dzordanas Brunas buvo nuteistas mirties bausme ir sudegintas inkvizicijos lauze Paminklas skirtas Dzordano Bruno atminimui Geliu aikste RomaBiografijaFilipas Brunas gime 1548 metais kario Dzovanio Bruno Giovani Bruno seimoje Noloje tuometineje Neapolio karalysteje Sulaukusį vos 11 metu tevai issiunte jį į Neapolį studijuoti literatura logika ir dialektika Budamas septyniolikos Bruno įstojo į vietinį Dominikonu vienuolyna kuriame uzsiregistravo tokiu pat vardu kaip ir buves jo metafizikos mokytojas Dzordanas Nuo pat studiju pradzios Brunas issiskyre neeiliniais gabumais Studijuodamas jis daznai keliaudavo į Roma kur popieziui ir kardinolams demonstruodavo savo atminties meno sugebejimus Budamas dvidesimt ketveriu 1572 metais Brunas įgijo dominikonu ordino kunigo laipsnį Nuo to laiko prasidejo jo keliones po Europa isaugo ir susidomejimas uzdrausta literatura kuris veliau eme kelti nemazu problemu Pirmieji Dzordano Bruno kelioniu metai buvo labai intensyvus Pirmiausia keliavo į Genujos uosta is ten į paskui į Turina ir galiausiai į Venecija kur isleido savo darba Apie laiko zenklus Is Venecijos Brunas keliavo į Paduja kur draugai dominikonai įkalbejo jį vel apsivilkti vienuolio apdara 1579 metais filosofas keliavo į Zeneva Brunas del savo kritiniu straipsniu bei panteizmo apologetikos buvo privestas sleptis keisti gyvenamaja vieta Isvykes į Prancuzija Brunas pirmiausia apsistojo Lione Kiek veliau persikele į Tuluza kur įgijo teologijos daktaro laipsnį bei studentams deste filosofija Kai tarp kataliku vel uzvire kivircai Brunas persikele į Paryziu Ten juo susidomejo karalius Henrikas Valua su kurio pagalba 1582 metais Brunas isleido knyga Apie ideju seselius De umbris idearum Budamas Paryziuje Brunas rado ir kitu turtingu bei įtakingu globeju Tais paciais metais pasirode ir kitos Bruno knygos atminties mena nagrinejancios Kirkes daina Cantus Circaeus ir Atminties menas Ars reminiscendi bei filosofine komedija Deglo nesejas Candelaio Butent sis itin sekmingas laikotarpis pakylejo Bruna į daug aukstesnius visuomenes sluoksnius Sulaukes trisdesimt penkeriu Brunas persikele gyventi į Anglija pirmiausia apsistojo Londone paskui Oksforde bet del dideliu gincu su vietiniais profesoriais buvo priverstas grįzti į Londona Gyvendamas Anglijos sostineje 1584 metais Brunas isleido viena svarbiausiu savo darbu Apie begaline visata ir pasaulius De l infinito universo et mondi Anglijoje Dzordanas Brunas bande įtikinti vyresniuosius Elzbietos rumu pareigunus Koperniko ideju teisingumu anot kuriu Saule o ne Zeme yra planetu sistemos centras Tai buvo iki Galilejui apibendrinant Koperniko doktrina Anglijoje Brunui taip ir nepavyko paskleisti paprastos Koperniko sistemos nei Sekspyras nei Beikonas nepasidave jo pastangoms tvirtai laikydamiesi Aristotelio sistemos jog Saule yra viena is planetu besisukanciu aplink Zeme Tik gydytojas ir fizikas Viljamas Dzilbertas William Gilbert patikejo Koperniko sistema ir priejo isvada kad Zeme yra didziulis magnetas Jis nustate kad judancia Zeme kontroliuoja magnetizmo jegos Nepaisant to kad Bruna globojo auksciausios Anglijos valstybes institucijos jau po 2 metu 1585 m jis buvo priverstas pabegti į Prancuzija kur jam netrukus buvo uzdrausta vesti paskaitas Grįzes į Paryziu Brunas pateko į įtempta politine situacija Negana to 120 jo isleistu teziu kritikuojanciu Aristotelio gamtos moksla ir pamfletai pries matematika Fabriciju Mordente Fabrizio Mordente padidino jo priesininku gretas Del to 1586 metais Brunui teko trauktis į Vokietija Nors jis negavo mokytojo darbo Marburge Vitenberge jį aplanke sekme Ten jis dvejus metus skaite paskaitas apie Aristotelį Taciau pasikeitus intelektualiniam klimatui jam teko palikti Vitenberga ir isvykti į Praha kur Rudolfas II bedarbiu tapusiam Brunui suteike 300 taleriu kredita Veliau trumpa laika filosofas profesoriavo Nepaisant daug varginanciu kelioniu Brunas siuo periodu isleido nemazai svarbiu veikalu Apie magija Disertacija apie magija Del vaizdu zenklu ir ideju kompozicijos De imaginum signorum et idearum compositione Bronzinis liejinys vaizduojantis Bruno teisma Geliu aikste Roma 1591 m per Frankfurto knygu muge Brunas gavo kvietima is jauno Venecijos aristokrato Dzovanio Mocenigo Giovani Mocenigo del atminties meno mokymu Brunas persikele atgal į Italija trumpai deste matematika Padujos universitete kol galiausiai nusprende priimti Mocenigo kvietima ir apsigyveno Venecijoje Mocenigo namuose kur dirbo asmeniniu mokytoju Taciau netrukus Bruno ir Mocenigo santykiai pablogejo 1592 m geguzes 23 d jaunasis aristokratas issiunte Venecijos inkvizitoriui savo pirmajį skunda del Bruno Veliau Mocenigas issiunte dar daugiau skundu po kuriu filosofas buvo suimtas ir įkalintas Po keleto menesiu is Romos buvo gautas reikalavimas perduoti Bruna teismui Romoje Visuomenine kaltinamojo įtaka ereziju skaicius ir pobudis kuriomis jis buvo įtariamas buvo toks didelis kad Venecijos inkvizicija neisdrįso pati pabaigti sį procesa 1593 m vasario 27 d Brunas buvo perveztas į Roma kurios kalejimuose jis praleido daugiau nei 6 metus nesutikdamas pripazinti savo moksliniu ir religiniu įsitikinimu klaidingais 1600 m sausio 20 d Romos popiezius patvirtino susirinkimo sprendima ir nusprende perduoti brolį Dzordana į pasaulietines valdzios rankas Inkvizicinis teismas pripazino Bruna nesigailinciu uzsispyrusiu ir nelanksciu eretiku Filosofas prarado kunigo statusa ir buvo ekskomunikuotas Galiausiai teismo procesas buvo perduotas Romos valdytojui įpareigojant skirti Brunui pacia gailestingiausia bausme be kraujo praliejimo kas tuometineje visuomeneje reiske reikalavima sudeginti ant lauzo Pasaulietinio teismo sprendimu 1600 m vasario 17 d Brunas buvo sudegintas Romos Geliu aiksteje Budeliai atvede Bruno į bausmes vieta su burnoje Jis buvo priristas gelezine grandine prie stulpo stovincio vidury lauzo ir pertemptas slapiu skuduru kuris del silumos susiverzdavo ir įsirezdavo į kuna Visi Dzordano Bruno darbai 1603 m buvo uzregistruoti kataliku Uzdraustu knygu indekse ir isliko jame iki paskutiniojo leidimo 1948 m Vatikano apgailestavimasPer 400 asias Dzordano Bruno mirties metines kardinolas Andzelas Sodanas Angelo Sodano pareiske jog Bruno mirtis yra liudnas epizodas zmonijos istorijoje Nepaisant savo apgailestavimo jis gyne Bruno persekiotojus tikindamas kad inkvizitoriai norejo issaugoti jo laisve bei dare viska kas įmanoma kad issaugotu Bruno gyvybe bandydami jį įtikinti issizadeti savo ideju o paskui teikti apeliacijas Romos pasaulietinei valdziai del bausmes pakeitimo PasauleziuraDzordanas Brunas buvo renesansiskojo okultizmo sekejas daug demesio skyres veikalams apie magija numerologija simbolika veike prisidenges Egipto teologijos vardu Buvo paveiktas neoplatonizmo arabu astronomijos ir viduramziu alchemijos Dzordanas Bruno sukure savita pasaulio modelį kuriame Visata yra begaline o jos centras gali buti bet kur ir ju yra daugybe Brunas mane kad yra dar nezinomu Saules sistemos planetu o visatoje egzistuoja be galo daug į Saule panasiu zvaigzdziu kurios kaip ir Saule sukasi apie tam tikra asį Pasak Bruno Visatoje galioja tie patys desniai del to nera priesybes tarp zemes ir dangaus Dzordanas Brunas savo astrologine talismanu magija propagavo kaip naturalia Egipto religija ir savaimine ismintį Kadangi zydu ir krikscioniu religijos pasak Bruno nepataisomai sugadintos reikia greztis į egiptines ju istakas ir reformuoti pasaulį pasitelkus noetine Saules magija zvaigzdziu archetipu kerus hieroglifus geometrines figuras spalvas ir skaicius Dzordano Bruno pasauleziuroje Hermis Merkurijus yra centrine figura anapus regimosios Saules dieviskojo Intelekto Saules pranasas Dzordano Bruno filosofija dave pradzia kai kurioms nauju laiku filosofijos koncepcijoms Bruno idejos padare didele įtaka Gotfrydui Leibnicui Frydrichui Vilhelmui Jozefui Selingui Dzordzui Vilhelmui Frydrichui Hegeliui ir kai kuriems kitiems zymiems filosofams Brunas taip pat parase keleta filosofiniu dialogu poemu sonetu komediju kuriose kritikavo religija dvasininkijos amoraluma ir despotizma Kaip poetas jis buvo vienas is klasicizmo pradininku LiteraturaLietuviskoji enciklopedija T 7 Kaunas Spaudos fondas 1939 Lietuviu enciklopedija T 5 Bostonas Lietuviu enciklopedijos leidykla 1955 Visuotine lietuviu enciklopedija T 5 Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidykla 2004 Paul Richard Blum Giordano Bruno Miunchenas Beck Verlag 1999 Charles Seife Vatican Regrets Burning Cosmologist ScienceNOW 2000 kovo 1 d 1 Algis Uzdavinys Archetipiniai ir istoriniai Hermio Trismegisto pavidalai is Kulturologija Rytai Vakarai 14 nr 88 116 psl Vilnius Kulturos meno ir filosofijos institutas 2006NuorodosJohn J Kessler Giordano Bruno The Forgotten Philosopher History Guide Giordano Bruno 1548 1600 Richard W Pogge The Folly of Giordano Bruno Vikiteka Giordano Bruno vaizdine ir garsine medziaga