Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Orto kometoidų debesis
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Orto kometoidų debesis – hipotetinis sferinės formos kometų debesis, esantis tarp 1000 ir 100 000 AV nuo Saulės. Šis atstumas yra apie 1000 kartų didesnis, nei atstumas nuo Saulės iki Plutono, jis beveik lygus vienam šviesmečiui – beveik ketvirtadaliui atstumo nuo mūsų iki artimiausios žvaigždės Kentauro Proksimos. Nors Orto debesies egzistavimo nepatvirtina jokie tiesioginiai stebėjimai, astronomai yra įsitikinę, kad iš jo atlekia visos ilgų periodų ir Halio kometos tipo kometa, o trumpaperiodės kometos, sprendžiant iš jų orbitų, atlekia iš Koiperio žiedo.
Hipotezė
1932 metais estų astronomas Ernstas Öpikas pasiūlė mintį, kad kometos atsiranda iš debesies, esančio tolimiausiame Saulės sistemos pakraštyje. 1950 m. šią mintį atgaivino olandų astronomas , norėdamas paaiškinti kylantį prieštaravimą: kometos sunaikinamos, perėjusios per vidinę Saulės sistemą vos keletą kartų, tačiau, jei stebimos kometos egzistuoja nuo pat Saulės sistemos atsiradimo, jos jau turėtų būti sunaikintos ir mes jų nebematytume. Pasak Orto hipotezės, Orto debesyje egzistuoja milijardai kometų branduolių, kurių dėl didelio atstumo neveikia Saulės spinduliavimas. Iš debesies išlėkusios kometos nuolat papildo mūsų stebimas kometas, pakeisdamos tas, kurios žūsta perlėkdamos Saulės sistemą.
Sudėtis ir sandara
Manoma, kad Orto debesis užima milžiniškus erdvės tūrius nuo išorinės Koiperio žiedo ribos iki 50 000 AV nuo Saulės. Jis skirstomas į sferinės formos išorinį Orto debesį (20 000–50 000 AV nuo Saulės) ir toroido formos vidinį Orto debesį (50–20 000 AV). Išorinis debesis tik silpnai traukiamas Saulės, iš jo į vidinę Saulės sistemą atlekia ilgaperiodės kometos. Vidinis Orto kometoidų debesis dar vadinamas Hilso debesiu.
Manoma, kad išoriniame kometoidų debesyje yra trilijonai kometų branduolių, didesnių nei ~1,3 km, atstumai tarp kurių yra milijonai kilometrų. Tiksliai nežinoma Orto debesies masė, tačiau manoma, kad ji neturėtų viršyti kelių Žemės masių. Dauguma Orto debesies objektų turbūt sudaryti iš įvairių elementų ledo, tačiau objekto atradimas leidžia manyti, kad ten yra ir akmeninių dangaus kūnų.
Kilmė
Manoma, kad Orto kometoidų debesis yra proplanetinio disko, susiformavusio aplink Saulę maždaug prieš 4,6 mlrd. metų, liekana. Jo išorinė dalis menkai siejasi su Saulės sistema, todėl jį lengvai gali paveikti pralekiančios kitos žvaigždės. Plačiausiai priimta hipotezė apie Orto debesies susiformavimą teigia, kad Orto debesies objektus, susidariusius daug arčiau Saulės, į Saulės sistemos paribius išmetė dujinių milžinių, pvz, Jupiterio, gravitacinės jėgos. Iš pradžių kometoidų orbitos buvo ypatingai ištęstos elipsės ar parabolės, vėliau kitų žvaigždžių įtaka bei galaktinės potvynių jėgos orbitas padarė labiau apskritiminėmis.
Orto debesies objektai
Iki šiol buvo atrasti tik du objektai, kurių orbitas galima priskirti Orto kometoidų debesiui: Sedna ir .
Taip pat skaitykite
- Saulės sistema
- Kometos
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Orto kometoidų debesis, Kas yra Orto kometoidų debesis? Ką reiškia Orto kometoidų debesis?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Orto kometoidu debesis hipotetinis sferines formos kometu debesis esantis tarp 1000 ir 100 000 AV nuo Saules Sis atstumas yra apie 1000 kartu didesnis nei atstumas nuo Saules iki Plutono jis beveik lygus vienam sviesmeciui beveik ketvirtadaliui atstumo nuo musu iki artimiausios zvaigzdes Kentauro Proksimos Nors Orto debesies egzistavimo nepatvirtina jokie tiesioginiai stebejimai astronomai yra įsitikine kad is jo atlekia visos ilgu periodu ir Halio kometos tipo kometa o trumpaperiodes kometos sprendziant is ju orbitu atlekia is Koiperio ziedo Įsivaizduojamas Orto debesies ir Koiperio ziedo vaizdas Hipotetinio Orto debesies atstumo palyginimas su atstumais tarp Saules sistemos nariu Hipoteze1932 metais estu astronomas Ernstas Opikas pasiule mintį kad kometos atsiranda is debesies esancio tolimiausiame Saules sistemos pakrastyje 1950 m sia mintį atgaivino olandu astronomas noredamas paaiskinti kylantį priestaravima kometos sunaikinamos perejusios per vidine Saules sistema vos keleta kartu taciau jei stebimos kometos egzistuoja nuo pat Saules sistemos atsiradimo jos jau turetu buti sunaikintos ir mes ju nebematytume Pasak Orto hipotezes Orto debesyje egzistuoja milijardai kometu branduoliu kuriu del didelio atstumo neveikia Saules spinduliavimas Is debesies islekusios kometos nuolat papildo musu stebimas kometas pakeisdamos tas kurios zusta perlekdamos Saules sistema Sudetis ir sandaraManoma kad Orto debesis uzima milziniskus erdves turius nuo isorines Koiperio ziedo ribos iki 50 000 AV nuo Saules Jis skirstomas į sferines formos isorinį Orto debesį 20 000 50 000 AV nuo Saules ir toroido formos vidinį Orto debesį 50 20 000 AV Isorinis debesis tik silpnai traukiamas Saules is jo į vidine Saules sistema atlekia ilgaperiodes kometos Vidinis Orto kometoidu debesis dar vadinamas Hilso debesiu Manoma kad isoriniame kometoidu debesyje yra trilijonai kometu branduoliu didesniu nei 1 3 km atstumai tarp kuriu yra milijonai kilometru Tiksliai nezinoma Orto debesies mase taciau manoma kad ji neturetu virsyti keliu Zemes masiu Dauguma Orto debesies objektu turbut sudaryti is įvairiu elementu ledo taciau objekto atradimas leidzia manyti kad ten yra ir akmeniniu dangaus kunu KilmeManoma kad Orto kometoidu debesis yra proplanetinio disko susiformavusio aplink Saule mazdaug pries 4 6 mlrd metu liekana Jo isorine dalis menkai siejasi su Saules sistema todel jį lengvai gali paveikti pralekiancios kitos zvaigzdes Placiausiai priimta hipoteze apie Orto debesies susiformavima teigia kad Orto debesies objektus susidariusius daug arciau Saules į Saules sistemos paribius ismete dujiniu milziniu pvz Jupiterio gravitacines jegos Is pradziu kometoidu orbitos buvo ypatingai istestos elipses ar paraboles veliau kitu zvaigzdziu įtaka bei galaktines potvyniu jegos orbitas padare labiau apskritiminemis Orto debesies objektaiIki siol buvo atrasti tik du objektai kuriu orbitas galima priskirti Orto kometoidu debesiui Sedna ir Taip pat skaitykiteSaules sistema Kometos