Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Galaktika sen gr γᾰλαξίας Pieno takas iš γάλα γάλακτος pienas didžiulė gravitacijos susieta žvaigždžių tarpžvaigždinių d

Galaktikos

  • Pagrindinis puslapis
  • Galaktikos
Galaktikos
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az

Galaktika (sen.gr. γᾰλαξίας – „Pieno takas“, iš γάλα, γάλακτος – „pienas“) – didžiulė, gravitacijos susieta žvaigždžių, tarpžvaigždinių dujų, bei tamsiosios medžiagos sistema. Visi galaktikoje esantys objektai juda aplink bendrą masės centrą.

Visatos erdvėje galaktikos išsidėsčiusios netolygiai: vienoje srityje gali būti grupė netoliese viena nuo kitos išsidėsčiusių , kitose vietose nėra visai. Tikslus galaktikų skaičius mūsų stebimoje Visatos dalyje nėra žinomas, bet jų turėtų būti apie 100–130 milijardų, maksimaliai iki 200 milijardų, tačiau naujais paskaičiavimais manoma, kad iš tikrųjų jų turėtų būti dešimt kartų daugiau. Visos galaktikos, išskyrus mūsų pačių gyvenamą Paukščių Tako galaktiką, yra labai nutolę astronominiai objektai. Atstumas iki artimiausių galaktikų matuojamas megaparsekais. Tolimiausia žinoma galaktika Abell 1835 IR1916 yra už 13,2 milijardų šviesmečių.

Manoma, kad galaktikose koncentruojasi nuo 10 milijonų iki trilijono žvaigždžių, besisukančių aplink gravitacinį centrą. Galaktikos, savo ruožtu, telkiasi į galaktikų galaktikų spiečius, o šie sudaro didelio mastelio struktūrą.

Pagal masę galaktikos varijuoja tarp 550 000 Saulės masių (galaktika Segue 2) ir 1012 Saulės masių galaktikų; palyginimui mūsų Paukščių Tako galaktikos masė yra 2*1011 Saulės masių. Dažniausias galaktikų skersmuo – 3 000–300 000 šviesmečių, palyginimui mūsų galaktikos skersmuo yra apie 30 kiloparsekų (100 000 šviesmečių). Didžiausia žinoma galaktika , 50 kartų didesnė ir 2 000 masyvesnė už Paukščių Taką, jos skersmuo apie 5,5 milijonų šviesmečių. Mažiausios galaktikos apie 160 šviesmečių skersmens.

Žmonija net ir jeigu turėtų sukūrusi mechanizmą, kuriuo mūsų kosmonautai dabar galėtų keliauti šviesos greičių, stebimoje Visatos dalyje galėtume pasiekti tik 6 proc. galaktikų. Daugumos, arba 94 % galaktikų kurios nuo mūsų nutolusios per 18 milijardų šviesmečių esančių mūsų stebimoje Visatos dalyje niekuomet nepasiektume, nesvarbu kiek daug praeitų laiko, kadangi dėl Visatos plėtimosi įtakos ir didelių kosminių atstumų jos pačios nuo mūsų tolsta didesniu greičiu už šviesos greitį. Skaičiuojant nuo XXI a. ir praėjus ~100 milijardų metų, jeigu po tiek laiko šioje pačioje Visatos vietoje išliktų Saulės sistema ir mūsų Žemė, galutinai nepasiekiama taptų ir , šiuo metu nuo mūsų nutolusi už 11,6 milijonų šviesmečių.

Galaktikų stebėjimai

Neįskaitant Paukščių Tako galaktikos, kurioje yra mūsų Saulės sistema, pllika žmogaus akimi danguje galima pamatyti dar keturias galaktikas: Andromeda matoma Žemės šiaurės pusrutulyje, Didysis Magelano Debesis, bei Mažasis Magelano Debesis matomi pietų pusrutulyje; pastarosios dvi nykštukinės galaktikos yra mūsų galaktikos palydovai, o Trikampio galaktika matoma Trikampio žvaigždyne. Dar trys galaktikos taip pat matomos prie labai palankių oro sąlygų – NGC 5128, Mesjė 81, (pastaroji +7,2 spindesio), bet jas gali įžvelgti tik patyrę astronomai.

Išdidinti galaktikų vaizdą, kad matytųsi atskiros žvaigždės, nepavyko iki pat XX a. pradžios. XX a. dešimto dešimtmečio pradžioje buvo ne daugiau nei 30 galaktikų, kurios pavyko įžiūrėti atskiras žvaigždes, visos šios galaktikos įėjo į Vietinę grupę. Paleidus kosminį teleskopą Hubble ir pradėjus veikti 10 m antžeminiams teleskopams tokių galaktikų skaičius ženkliai išaugo.

Tipai

Astronomai klasifikuoja galaktikas keliais būdais, tačiau dažniausiai pagal formą, kaip pavyzdys: lęšio formos – lęšinė galaktika, nedidelė – , sferos pavidalo – elipsinė galaktika, disko formos – spiralinė galaktika ir panašiai. Daugiau kaip pusė žinomų galaktikų yra elipsinės, tai yra sferinės arba ovalios formos. Kiti dažni tipai – spiralinės (kaip ir mūsų gimtoji galaktika Paukščių Takas, Andromedos galaktika, M81, M101) ir skersėtosios spiralinės galaktikos, per kurių centrą eina medžiagos skersė. Ketvirtam tipui, vadinamam netaisyklingosiomis galaktikomis, priskiriamos tos, kurios netinka nė vienam iš minėtų tipų. Netaisyklingosios galaktikos neturi charakteringos formos, tačiau turi labai daug dujų ir dulkių (žymiausios netaisyklingosios galaktikos yra Didysis Magelano Debesis ir Mažasis Magelano Debesis). Spiralinės ir skersinės spiralinės galaktikos toliau skirstomos į keturias grupes pagal centrinės dalies dydį ir vijų susisukimo aplink centrą glaudumą.

Elipsinės galaktikos

Elipsinės galaktikos dalijamos į aštuonis potipius nuo E0 iki E7. E0 galaktikos beveik rutulio formos, o E7 galaktikos panašios į suplotą ovalą. Elipsinės galaktikos paprastai dėl savo struktūros turi palyginti mažai tarpžvaigždinės medžiagos. Todėl šiose galaktikose žvaigždės formuojasi lėčiau ir susiformavusių žvaigždžių spiečių yra nedaug. Tačiau elipsės formos galaktikos gali užaugti iki didžiulių milžinių (lyginant su spiralinėmis galaktikomis, tokiomis kaip mūsų galaktika) ir tokios milžinės dažniausiai randamos galaktikų spiečių centruose. Elipsės formos galaktikos dažnai yra galaktikų susidūrimų rezultatas.

Spiralinės galaktikos

Spiralinės galaktikos susideda iš besisukančio žvaigždžių disko, centrinio žvaigždžių telkinio, senų žvaigždžių halo (sferinės komponentės), tarpžvaigždinės terpės ir tamsiosios medžiagos halo. Pagal Hablo klasifikacijos schemą (Hubble classification scheme) spiralinės galaktikos žymimos S ir raide (a, b arba c), kuri rodo spiralinės galaktikos vijų kompaktiškumą ir galaktikos viduryje esančio centrinio telkinio dydį. Vijos tai kaip rankos ištįsusios nuo galaktikos centro, jos daugiausia susideda iš tankesnės žvaigždžių masės. Pagal tai kiek kartų vijos apsisuko aplink galaktikos centrą skaičiuojami . Mes jau skaičiuojame 21 galaktinius metus.

Lęšinės galaktikos

Žymimos S0. Kartu su spiralinėmis galaktikomis dar vadinamos diskinėmis galaktikomis.

Jų pavyzdžiai: M85, M86, NGC 1316, NGC 2787, NGC 5866, Centaurus A.

Netaisyklingosios galaktikos

Neturi taisyklingos, tikslios formos, asimetriškos.

Jų pavyzdžiai: M82, NGC 1427A, Didysis Magelano Debesis, Mažasis Magelano Debesis.

Aktyviosios galaktikos

Nedaugelis galaktikų turi aktyvius branduolius, kurie spinduliuoja visame elektromagnetinių bangų diapazone. Jos vadinamos aktyviosiomis galaktikomis ir būna įvairių tipų, kaip antai: radio galaktikos, kvazarai, Seiferto galaktikos. Kvazarai – vieni iš galingiausių objektų Visatoje ir labiausiai nutolę nuo Žemės. Astronomai mano, kad aktyviosios galaktikos centre glūdi milžiniška juodoji bedugnė. Į ją iš akrecijos disko įsiurbiama aplink skriejanti medžiaga. Artimiausias kvazaras yra už 1,5 milijardo šviesmečių.

Galaktikų spiečius

Pagrindinis straipsnis – Galaktikų spiečius.

Į didesnes grupes susitelkusios galaktikos, vadinamos spiečiais, kuriems išsisklaidyti neleidžia traukos jėga. Mūsų galaktika, Paukščių Takas, yra antra pagal dydį (Paukščių Take yra apie 200 milijardų žvaigždžių) iš mažiausiai 30 galaktikų, sudarančių spiečių, kuris vadinamas Vietine grupe; jį galima pavaizduoti kaip 5 milijonų šviesmečių skersmens rutulį. Kai kurios Vietinei grupei priklausančios galaktikos: Andromeda (didžiausia), Trikampis (trečia pagal dydį). Dažniausias šios grupės galaktikų tipas – nykštukinės galaktikos.

Galaktikų superspiečius

Pagrindinis straipsnis – Galaktikų superspiečius.

Galaktikų spiečių grupės vadinamos superspiečiais ir yra didžiausi Visatos dariniai.

Vienas iš superspiečių pavyzdžių – , kuriam priklauso Vietinė galaktikų grupė bei dar keletas kitų galaktikinių ūkų. Superspiečiaus skersmuo – apie 100 milijonų šviesmečių. Jo centre driekiasi Mergelės spiečius. Superspiečius – apie 2000 galaktikų telkinys. Jis kartais vadinamas „galaktikų zoologijos sodu“, nes jam priklauso visų pagrindinių tipų galaktikos.

Taip pat skaityti

  • Galaktikų morfologinė klasifikacija
  • Galaktikų susiliejimas
  • Galaktikos halas

Šaltiniai

  1. Mackie, Glen. (2002-02-01). „To see the Universe in a Grain of Taranaki Sand“. Swinburne University. Suarchyvuotas originalas 2011-08-11. Nuoroda tikrinta 2006-12-20.
  2. „Астрономы пересчитали все галактики Вселенной“. Naked Science. Nuoroda tikrinta 2016-10-13.
  3. space.com / How Many Galaxies Are There?; By Elizabeth Howell | March 20, 2018
  4. nasa.gov / Hubble Reveals Observable Universe Contains 10 Times More Galaxies Than Previously Thought | Oct 13, 2016
  5. nasa.gov / The Milky Way
  6. space.com / What Is the Biggest Thing in the Universe?; By Elizabeth Howell | January 19, 2018
  7. bigthink.com / 94% of the universe’s galaxies are permanently beyond our reach;Ethan Siegel (Ph. D. astrophysicist) | October 18, 2021
  8. nasa.gov / Messier 81 | Oct 19, 2017
  9. „Галактики, видимые невооруженным глазом в северных широтах“. Hypernova.ru. 1997 m. spalio mėn. Nuoroda tikrinta 2017-12-12.

Nuorodos

Vikižodynas
Laisvajame žodyne yra terminas galaktika
Vikiteka: Galaktika – vaizdinė ir garsinė medžiaga
  • Discoveries – Hubble’s Deep Fields | Page Last Updated: Aug 8, 2021
  • youtube.com / The Hubble Ultra Deep Field in 3D | 3 Aug 2009

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 28 Lie, 2025 / 06:55

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Galaktikos, Kas yra Galaktikos? Ką reiškia Galaktikos?

Galaktika sen gr gᾰla3ias Pieno takas is gala galaktos pienas didziule gravitacijos susieta zvaigzdziu tarpzvaigzdiniu duju bei tamsiosios medziagos sistema Visi galaktikoje esantys objektai juda aplink bendra mases centra galaktika Skulptoriaus zvaigzdyne Visatos erdveje galaktikos issidesciusios netolygiai vienoje srityje gali buti grupe netoliese viena nuo kitos issidesciusiu kitose vietose nera visai Tikslus galaktiku skaicius musu stebimoje Visatos dalyje nera zinomas bet ju turetu buti apie 100 130 milijardu maksimaliai iki 200 milijardu taciau naujais paskaiciavimais manoma kad is tikruju ju turetu buti desimt kartu daugiau Visos galaktikos isskyrus musu paciu gyvenama Pauksciu Tako galaktika yra labai nutole astronominiai objektai Atstumas iki artimiausiu galaktiku matuojamas megaparsekais Tolimiausia zinoma galaktika Abell 1835 IR1916 yra uz 13 2 milijardu sviesmeciu Manoma kad galaktikose koncentruojasi nuo 10 milijonu iki trilijono zvaigzdziu besisukanciu aplink gravitacinį centra Galaktikos savo ruoztu telkiasi į galaktiku galaktiku spiecius o sie sudaro didelio mastelio struktura Pagal mase galaktikos varijuoja tarp 550 000 Saules masiu galaktika Segue 2 ir 1012 Saules masiu galaktiku palyginimui musu Pauksciu Tako galaktikos mase yra 2 1011 Saules masiu Dazniausias galaktiku skersmuo 3 000 300 000 sviesmeciu palyginimui musu galaktikos skersmuo yra apie 30 kiloparseku 100 000 sviesmeciu Didziausia zinoma galaktika 50 kartu didesne ir 2 000 masyvesne uz Pauksciu Taka jos skersmuo apie 5 5 milijonu sviesmeciu Maziausios galaktikos apie 160 sviesmeciu skersmens Zmonija net ir jeigu turetu sukurusi mechanizma kuriuo musu kosmonautai dabar galetu keliauti sviesos greiciu stebimoje Visatos dalyje galetume pasiekti tik 6 proc galaktiku Daugumos arba 94 galaktiku kurios nuo musu nutolusios per 18 milijardu sviesmeciu esanciu musu stebimoje Visatos dalyje niekuomet nepasiektume nesvarbu kiek daug praeitu laiko kadangi del Visatos pletimosi įtakos ir dideliu kosminiu atstumu jos pacios nuo musu tolsta didesniu greiciu uz sviesos greitį Skaiciuojant nuo XXI a ir praejus 100 milijardu metu jeigu po tiek laiko sioje pacioje Visatos vietoje isliktu Saules sistema ir musu Zeme galutinai nepasiekiama taptu ir siuo metu nuo musu nutolusi uz 11 6 milijonu sviesmeciu Galaktiku stebejimaiNeįskaitant Pauksciu Tako galaktikos kurioje yra musu Saules sistema pllika zmogaus akimi danguje galima pamatyti dar keturias galaktikas Andromeda matoma Zemes siaures pusrutulyje Didysis Magelano Debesis bei Mazasis Magelano Debesis matomi pietu pusrutulyje pastarosios dvi nykstukines galaktikos yra musu galaktikos palydovai o Trikampio galaktika matoma Trikampio zvaigzdyne Dar trys galaktikos taip pat matomos prie labai palankiu oro salygu NGC 5128 Mesje 81 pastaroji 7 2 spindesio bet jas gali įzvelgti tik patyre astronomai Isdidinti galaktiku vaizda kad matytusi atskiros zvaigzdes nepavyko iki pat XX a pradzios XX a desimto desimtmecio pradzioje buvo ne daugiau nei 30 galaktiku kurios pavyko įziureti atskiras zvaigzdes visos sios galaktikos įejo į Vietine grupe Paleidus kosminį teleskopa Hubble ir pradejus veikti 10 m antzeminiams teleskopams tokiu galaktiku skaicius zenkliai isaugo TipaiGalaktiku tipai pagal Hubble morfologine klasifikacija E elipsines galaktikos S spiralines SB skersines spiralines galaktikos Astronomai klasifikuoja galaktikas keliais budais taciau dazniausiai pagal forma kaip pavyzdys lesio formos lesine galaktika nedidele sferos pavidalo elipsine galaktika disko formos spiraline galaktika ir panasiai Daugiau kaip puse zinomu galaktiku yra elipsines tai yra sferines arba ovalios formos Kiti dazni tipai spiralines kaip ir musu gimtoji galaktika Pauksciu Takas Andromedos galaktika M81 M101 ir skersetosios spiralines galaktikos per kuriu centra eina medziagos skerse Ketvirtam tipui vadinamam netaisyklingosiomis galaktikomis priskiriamos tos kurios netinka ne vienam is minetu tipu Netaisyklingosios galaktikos neturi charakteringos formos taciau turi labai daug duju ir dulkiu zymiausios netaisyklingosios galaktikos yra Didysis Magelano Debesis ir Mazasis Magelano Debesis Spiralines ir skersines spiralines galaktikos toliau skirstomos į keturias grupes pagal centrines dalies dydį ir viju susisukimo aplink centra glauduma Elipsines galaktikos Elipsines galaktikos dalijamos į astuonis potipius nuo E0 iki E7 E0 galaktikos beveik rutulio formos o E7 galaktikos panasios į suplota ovala Elipsines galaktikos paprastai del savo strukturos turi palyginti mazai tarpzvaigzdines medziagos Todel siose galaktikose zvaigzdes formuojasi leciau ir susiformavusiu zvaigzdziu spieciu yra nedaug Taciau elipses formos galaktikos gali uzaugti iki didziuliu milziniu lyginant su spiralinemis galaktikomis tokiomis kaip musu galaktika ir tokios milzines dazniausiai randamos galaktiku spieciu centruose Elipses formos galaktikos daznai yra galaktiku susidurimu rezultatas Spiralines galaktikos Spiralines galaktikos susideda is besisukancio zvaigzdziu disko centrinio zvaigzdziu telkinio senu zvaigzdziu halo sferines komponentes tarpzvaigzdines terpes ir tamsiosios medziagos halo Pagal Hablo klasifikacijos schema Hubble classification scheme spiralines galaktikos zymimos S ir raide a b arba c kuri rodo spiralines galaktikos viju kompaktiskuma ir galaktikos viduryje esancio centrinio telkinio dydį Vijos tai kaip rankos istįsusios nuo galaktikos centro jos daugiausia susideda is tankesnes zvaigzdziu mases Pagal tai kiek kartu vijos apsisuko aplink galaktikos centra skaiciuojami Mes jau skaiciuojame 21 galaktinius metus Lesines galaktikos Zymimos S0 Kartu su spiralinemis galaktikomis dar vadinamos diskinemis galaktikomis Ju pavyzdziai M85 M86 NGC 1316 NGC 2787 NGC 5866 Centaurus A Netaisyklingosios galaktikos Neturi taisyklingos tikslios formos asimetriskos Ju pavyzdziai M82 NGC 1427A Didysis Magelano Debesis Mazasis Magelano Debesis Aktyviosios galaktikosNedaugelis galaktiku turi aktyvius branduolius kurie spinduliuoja visame elektromagnetiniu bangu diapazone Jos vadinamos aktyviosiomis galaktikomis ir buna įvairiu tipu kaip antai radio galaktikos kvazarai Seiferto galaktikos Kvazarai vieni is galingiausiu objektu Visatoje ir labiausiai nutole nuo Zemes Astronomai mano kad aktyviosios galaktikos centre gludi milziniska juodoji bedugne Į ja is akrecijos disko įsiurbiama aplink skriejanti medziaga Artimiausias kvazaras yra uz 1 5 milijardo sviesmeciu Galaktiku spieciusPagrindinis straipsnis Galaktiku spiecius Į didesnes grupes susitelkusios galaktikos vadinamos spieciais kuriems issisklaidyti neleidzia traukos jega Musu galaktika Pauksciu Takas yra antra pagal dydį Pauksciu Take yra apie 200 milijardu zvaigzdziu is maziausiai 30 galaktiku sudaranciu spieciu kuris vadinamas Vietine grupe jį galima pavaizduoti kaip 5 milijonu sviesmeciu skersmens rutulį Kai kurios Vietinei grupei priklausancios galaktikos Andromeda didziausia Trikampis trecia pagal dydį Dazniausias sios grupes galaktiku tipas nykstukines galaktikos Galaktiku superspieciusPagrindinis straipsnis Galaktiku superspiecius Galaktiku spieciu grupes vadinamos superspieciais ir yra didziausi Visatos dariniai Vienas is superspieciu pavyzdziu kuriam priklauso Vietine galaktiku grupe bei dar keletas kitu galaktikiniu uku Superspieciaus skersmuo apie 100 milijonu sviesmeciu Jo centre driekiasi Mergeles spiecius Superspiecius apie 2000 galaktiku telkinys Jis kartais vadinamas galaktiku zoologijos sodu nes jam priklauso visu pagrindiniu tipu galaktikos Taip pat skaitytiGalaktiku morfologine klasifikacija Galaktiku susiliejimas Galaktikos halasSaltiniaiMackie Glen 2002 02 01 To see the Universe in a Grain of Taranaki Sand Swinburne University Suarchyvuotas originalas 2011 08 11 Nuoroda tikrinta 2006 12 20 Astronomy pereschitali vse galaktiki Vselennoj Naked Science Nuoroda tikrinta 2016 10 13 space com How Many Galaxies Are There By Elizabeth Howell March 20 2018 nasa gov Hubble Reveals Observable Universe Contains 10 Times More Galaxies Than Previously Thought Oct 13 2016 nasa gov The Milky Way space com What Is the Biggest Thing in the Universe By Elizabeth Howell January 19 2018 bigthink com 94 of the universe s galaxies are permanently beyond our reach Ethan Siegel Ph D astrophysicist October 18 2021 nasa gov Messier 81 Oct 19 2017 Galaktiki vidimye nevooruzhennym glazom v severnyh shirotah Hypernova ru 1997 m spalio men Nuoroda tikrinta 2017 12 12 NuorodosVikizodynas Laisvajame zodyne yra terminas galaktika Vikiteka Galaktika vaizdine ir garsine medziagaDiscoveries Hubble s Deep Fields Page Last Updated Aug 8 2021 youtube com The Hubble Ultra Deep Field in 3D 3 Aug 2009

Naujausi straipsniai
  • Liepa 28, 2025

    Marcos Senna

  • Liepa 28, 2025

    Marco Chiudinelli

  • Liepa 28, 2025

    Mantinionys

  • Liepa 28, 2025

    Mantas Bendžius

  • Liepa 28, 2025

    Manoj Kumar

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje