Hercšprungo ir Raselo diagrama Spektrinė klasė Rudosios nykštukės Baltosios nykštukės Raudonosios nykštukės Subnykštukės
Baltoji nykštukė

Baltoji nykštukė – sena žvaigždė, kurioje jai galimas branduolinis kuras jau pasibaigęs. Baltosiomis nykštukėmis tampa daugmaž panašios į Saulę žvaigždės. Artėjant branduolinio degimo pabaigai, žvaigždė išmeta daugumą savo išorinių sluoksnių, sukurdama planetinį ūką. Likęs branduolys tampa labai karšta baltąja nykštuke, kurios temperatūra viršija 100 000 °K. Tokia žvaigždė vėliau pamažu aušta ir toliau gesta. Tikėtina, jog ilgainiui ji tampa juodąja nykštuke. Lėtas aušimas nėra vienintelė įmanoma baltosios nykštukės ateitis: jei į susiformavusią nykštukę patenka pakankamai pašalinės medžiagos iš kaimyninės žvaigždės, galima Ia tipo supernova. Tipiška baltoji nykštukė beturi tik maždaug apie pusę Saulės masės. Ji nėra daug didesnė už Žemę, tačiau apie 200 000 kartų tankesnė. Neįprastai, masyvesnės baltosios nykštukės yra mažesnės (bet tankesnės). Baltosios nykštukės daug stebimos Rentgeno ir ultravioletinius spindulius matyti gebančiais teleskopais.
Išsigimusios dujos
Pasibaigus branduolinėms reakcijoms, nebelieka jų sukuriamo spinduliavimo slėgio, kuris anksčiau atsverdavo gravitacines jėgas. Baltoji nykštukė traukiasi kol susiglaudžia jos atomų elektronų sluoksniai. Pagal Pauli principą, du elektronai vienodo sukinio elektronai negali vienu metu būti tame pačiame energetiniame lygmenyje. Įprastinėms dujoms tai neturi įtakos, nes yra pernelyg mažai elektronų visiems galimiems lygmenims užpildyti (sukiniai elektronui galimi tik du). Tačiau baltojoje nykštukėje, kur elektronų tankis daug didesnis, Pauli principas galop sustabdo tolimesnį traukimąsi, nes antraip gretimi elektronai atsidurtų vienoduose energetiniuose lygmenyse. Tokios dujos vadinamos „išsigimusiomis“ (angl. degenerate). Visgi šis efektas turi ribas: baltosios nykštukės masė negali viršyti apie 1,4M☉ (Čandrasekaro riba).
Vidinė sandara
Traukai viršijant Žemės trauką daugiau nei 100 000 kartų, baltosios nykštukės atmosfera įgauna daug keistų savybių. Sunkesni atomai nugrimzta žemyn. Kai kurios baltosios nykštukės turi beveik gryno vandenilio ar helio atmosferas. Trauka taip pat labai sumažina atmosferos storį, ji neviršija Žemės dangoraižių aukščio.
Manoma jog maždaug 50 km žemiau atmosferos dauguma baltųjų nykštukių turi kietą paviršių kur prasideda anglies ir deguonies atomų kristalinė gardelė. Kadangi deimantas irgi yra anglies atomų kristalinė gardelė, kiek atvėsusios baltosios nykštukės vidinė struktūra yra palyginama su deimanto.
Taip pat skaitykite
Šaltiniai
- Imagine the Universe! White Dwarf Stars. National Aeronautics and Space Administration Goddard Space Flight Center. imagine.gsfc.nasa.gov
- Hillebrandt, W.; Niemeyer, J. C. (2000). „Type IA Supernova Explosion Models“. Annual Review of Astronomy and Astrophysics. 38 (1): 191–230. :astro-ph/0006305. Bibcode:2000ARA&A..38..191H. doi:10.1146/annurev.astro.38.1.191. S2CID 10210550.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Baltoji nykštukė, Kas yra Baltoji nykštukė? Ką reiškia Baltoji nykštukė?
Hercsprungo ir Raselo diagrama Spektrine klase Rudosios nykstukes Baltosios nykstukes Raudonosios nykstukes Subnykstukes Nykstukes Pagrindine seka Submilzines Milzines Sviesiosios milzines Supermilzines Hipermilzines Absoliutinio ryskio skale Baltoji nykstuke sena zvaigzde kurioje jai galimas branduolinis kuras jau pasibaiges Baltosiomis nykstukemis tampa daugmaz panasios į Saule zvaigzdes Artejant branduolinio degimo pabaigai zvaigzde ismeta dauguma savo isoriniu sluoksniu sukurdama planetinį uka Likes branduolys tampa labai karsta baltaja nykstuke kurios temperatura virsija 100 000 K Tokia zvaigzde veliau pamazu austa ir toliau gesta Tiketina jog ilgainiui ji tampa juodaja nykstuke Letas ausimas nera vienintele įmanoma baltosios nykstukes ateitis jei į susiformavusia nykstuke patenka pakankamai pasalines medziagos is kaimynines zvaigzdes galima Ia tipo supernova Tipiska baltoji nykstuke beturi tik mazdaug apie puse Saules mases Ji nera daug didesne uz Zeme taciau apie 200 000 kartu tankesne Neįprastai masyvesnes baltosios nykstukes yra mazesnes bet tankesnes Baltosios nykstukes daug stebimos Rentgeno ir ultravioletinius spindulius matyti gebanciais teleskopais Įprastine zvaigzde Sirijus A centre ir jo palydovas baltoji nykstuke Sirijus B taskas apacioje kaireje Fotografavo Hablo kosminis teleskopas Issigimusios dujosPasibaigus branduolinems reakcijoms nebelieka ju sukuriamo spinduliavimo slegio kuris anksciau atsverdavo gravitacines jegas Baltoji nykstuke traukiasi kol susiglaudzia jos atomu elektronu sluoksniai Pagal Pauli principa du elektronai vienodo sukinio elektronai negali vienu metu buti tame paciame energetiniame lygmenyje Įprastinems dujoms tai neturi įtakos nes yra pernelyg mazai elektronu visiems galimiems lygmenims uzpildyti sukiniai elektronui galimi tik du Taciau baltojoje nykstukeje kur elektronu tankis daug didesnis Pauli principas galop sustabdo tolimesnį traukimasi nes antraip gretimi elektronai atsidurtu vienoduose energetiniuose lygmenyse Tokios dujos vadinamos issigimusiomis angl degenerate Visgi sis efektas turi ribas baltosios nykstukes mase negali virsyti apie 1 4M Candrasekaro riba Vidine sandaraTraukai virsijant Zemes trauka daugiau nei 100 000 kartu baltosios nykstukes atmosfera įgauna daug keistu savybiu Sunkesni atomai nugrimzta zemyn Kai kurios baltosios nykstukes turi beveik gryno vandenilio ar helio atmosferas Trauka taip pat labai sumazina atmosferos storį ji nevirsija Zemes dangoraiziu aukscio Manoma jog mazdaug 50 km zemiau atmosferos dauguma baltuju nykstukiu turi kieta pavirsiu kur prasideda anglies ir deguonies atomu kristaline gardele Kadangi deimantas irgi yra anglies atomu kristaline gardele kiek atvesusios baltosios nykstukes vidine struktura yra palyginama su deimanto Taip pat skaitykiteHR diagramaSaltiniaiImagine the Universe White Dwarf Stars National Aeronautics and Space Administration Goddard Space Flight Center imagine gsfc nasa gov Hillebrandt W Niemeyer J C 2000 Type IA Supernova Explosion Models Annual Review of Astronomy and Astrophysics 38 1 191 230 astro ph 0006305 Bibcode 2000ARA amp A 38 191H doi 10 1146 annurev astro 38 1 191 S2CID 10210550 Vikiteka Baltoji nykstuke vaizdine ir garsine medziaga