Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
William HerschelGimė 1738 m lapkričio 15 d Hanoveryje VokietijaMirė 1822 m rugpjūčio 25 d 83 metai Veikla vokiečių kilmė
William Herschel
| William Herschel | |
|---|---|
| Gimė | 1738 m. lapkričio 15 d. Hanoveryje, Vokietija |
| Mirė | 1822 m. rugpjūčio 25 d. (83 metai) |
| Veikla | vokiečių kilmės anglų astronomas, žvaigždžių astronomijos pradininkas. |
| Vikiteka | William Herschel |
| Parašas | |
Viljamas Heršelis (angl. William Herschel; pilnas vardas Friedrich Wilhelm Herschel, vėliau pasikeitė į Frederick William Herschel, 1738 m. lapkričio 15 d. Hanoveryje, Vokietija – 1822 m. rugpjūčio 25 d.) – vokiečių kilmės anglų astronomas, žvaigždžių astronomijos pradininkas.
Jis buvo Londono karališkosios draugijos narys (nuo 1781 m.).
V. Heršelis 1766 m. pradėjo šlifuoti teleskopų metalinius veidrodžius, pagamino jų virš 400; jo didžiausias teleskopas buvo 1,22 m skersmens ir 11,9 m židinio nuotolio (1789).
V. Heršelis savo teleskopu 1781 m. kovo 13 d. atrado septintąją Saulės sistemos planetą – Uraną. Jis atrado 2 Urano palydovus (1787), 2 Saturno palydovus (1789), išmatavo Saturno ir jo žiedų sukimosi periodą (1790). Astronomas atrado Marso poliarinių kepurių sezoninius dydžių pasikeitimus. Londono Karališkoji draugija Heršelį apdovanojo aukso medaliu už Urano planetos atradimą. 1783 m. jis palyginęs 13 žvaigždžių savuosius judėjimus, nustatė, kad Saulė su planetomis kosmoso erdvėje juda Heraklio žvaigždyno link.
Heršelis pirmasis 1784 m. nustatė plokščią mūsų Galaktikos formą. Jis netgi Galaktikos formą palygino su girnų akmeniu. Jis padarė išvadą, kad galaktika yra viena žvaigždžių „salų“ Visatoje. Bet vis dėl Heršelis Saulę laikė esant Galaktikos centre. Šiais darbais jis pradėjo žvaigždžių statistiką.
1791 Heršelis sukūrė žvaigždžių ir jų spiečių sutankėjimo iš difuzinės medžiagos, veikiant gravitacijai, hipotezę. Astronomas atrado virš 2500 naujų galaktikų (tada buvo vadinami ūkais) ir žvaigždžių spiečiais, ir sudarė jų katalogus (1786, 1789, 1802). Atrado planetiškuosius ūkus (1791). Jis nustatė, kad galaktikos telkiasi į milžiniškas sistemas, tarp kurių išskyrė superspiečių Berenikės Garbanų žvaigždyne. 1803 m. jis manė, kad daugelis optinių dvinarių žvaigždžių yra fizikinės sistemos, ir sudarė tris fizikinių dvinarių žvaigždžių (virš 800) katalogus. Heršelis tirdamas Saulės spektrą, 1800 m. atrado infraraudonuosius spindulius.
Šaltiniai
- „HERŠELIS, Viljamas“. Suarchyvuota iš originalo 2014-05-04. Nuoroda tikrinta 2014-05-04.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie William Herschel, Kas yra William Herschel? Ką reiškia William Herschel?
William HerschelGime 1738 m lapkricio 15 d Hanoveryje VokietijaMire 1822 m rugpjucio 25 d 83 metai Veikla vokieciu kilmes anglu astronomas zvaigzdziu astronomijos pradininkas Vikiteka William HerschelParasas Viljamas Herselis angl William Herschel pilnas vardas Friedrich Wilhelm Herschel veliau pasikeite į Frederick William Herschel 1738 m lapkricio 15 d Hanoveryje Vokietija 1822 m rugpjucio 25 d vokieciu kilmes anglu astronomas zvaigzdziu astronomijos pradininkas Jis buvo Londono karaliskosios draugijos narys nuo 1781 m V Herselis 1766 m pradejo slifuoti teleskopu metalinius veidrodzius pagamino ju virs 400 jo didziausias teleskopas buvo 1 22 m skersmens ir 11 9 m zidinio nuotolio 1789 V Herselis savo teleskopu 1781 m kovo 13 d atrado septintaja Saules sistemos planeta Urana Jis atrado 2 Urano palydovus 1787 2 Saturno palydovus 1789 ismatavo Saturno ir jo ziedu sukimosi perioda 1790 Astronomas atrado Marso poliariniu kepuriu sezoninius dydziu pasikeitimus Londono Karaliskoji draugija Herselį apdovanojo aukso medaliu uz Urano planetos atradima 1783 m jis palygines 13 zvaigzdziu savuosius judejimus nustate kad Saule su planetomis kosmoso erdveje juda Heraklio zvaigzdyno link Herselis pirmasis 1784 m nustate plokscia musu Galaktikos forma Jis netgi Galaktikos forma palygino su girnu akmeniu Jis padare isvada kad galaktika yra viena zvaigzdziu salu Visatoje Bet vis del Herselis Saule laike esant Galaktikos centre Siais darbais jis pradejo zvaigzdziu statistika 1791 Herselis sukure zvaigzdziu ir ju spieciu sutankejimo is difuzines medziagos veikiant gravitacijai hipoteze Astronomas atrado virs 2500 nauju galaktiku tada buvo vadinami ukais ir zvaigzdziu spieciais ir sudare ju katalogus 1786 1789 1802 Atrado planetiskuosius ukus 1791 Jis nustate kad galaktikos telkiasi į milziniskas sistemas tarp kuriu isskyre superspieciu Berenikes Garbanu zvaigzdyne 1803 m jis mane kad daugelis optiniu dvinariu zvaigzdziu yra fizikines sistemos ir sudare tris fizikiniu dvinariu zvaigzdziu virs 800 katalogus Herselis tirdamas Saules spektra 1800 m atrado infraraudonuosius spindulius Saltiniai HERSELIS Viljamas Suarchyvuota is originalo 2014 05 04 Nuoroda tikrinta 2014 05 04 Sis straipsnis apie asmenybe yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį