Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Supernova sprogstanti žvaigždė tai didžiausias sprogimas kokį kada nors yra mačiusi žmonija Kiekvienas sprogimas tai iti
Supernovos
Supernova – sprogstanti žvaigždė; tai didžiausias sprogimas, kokį kada nors yra mačiusi žmonija. Kiekvienas sprogimas - tai itin ryškus ir itin galingas žvaigždės sprogimas paskutiniojoje jos gyvavimo ciklo stadijoje.
Perėjus į supernovos stadiją, žvaigždės sukaupta energija staiga atpalaiduojama, materija plinta iki 30 000 km/s arba 10 % šviesos greičio, šviesumas padidėja kelis šimtus milijonų kartų arba daugiau kaip 20 ryškių.
Apie 1940 m. pagal spektrą buvo išskirtos I ir II tipo supernovos. Tuo metu nebuvo žinoma, ar skirtingi spektrai reiškia skirtingo tipo sprogimą. Apie 1960 m. pradėta mąstyti, jog galimi ne tik masyvių žvaigždžių, bet ir baltųjų nykštukių sprogimai.
I tipo supernovos pikas intensyvesnis ir trunka iki kelių dienų, II tipo – trunka 2–3 mėnesius ir blėsta staigiau. Blėstantis blyksnis bei įvairios spinduliuotės pliūpsnis stebimas dar 6–12 mėnesių.
Baltosios nykštukės sprogimas (Ia tipo supernova)
Ia tipo supernova yra baltosios nykštukės sprogimas. Šių supernovų spektre nėra vandenilio linijų.
Tokia supernova gali įvykti dvinarėje sistemoje, kurios viena komponentė – baltoji nykštukė. Jei kita žvaigždė (paprastai raudonoji milžinė) išmeta daug medžiagos, dalis šios patenka į nykštukę, kurios masė didėja. Kai ji viršija 1,44 M☉ (Čandrasekaro riba), temperatūra pakyla tiek, jog prasideda vis dar galimos branduolinės reakcijos, nes baltosios nykštukės kuras nėra visiškai išeikvotas. Šios reakcijos būna labai audringos ir neretai išskiria pakankamai energijos visai žvaigždei išsklaidyti (angl. unbind the star) – sprogimo vietoje nelieka nieko.
„Per didelė“ baltoji nykštukė taip pat gali susidaryti susijungus dviem žvaigždėms. Trečias kelias yra laipsniškas helio apvalkalo aplink nykštukę susikaupimas ir vėlesnis jo sprogimas.
Ia tipo supernovų pasitaiko visų tipų galaktikose ir panašiai dažnai tiek naujų žvaigždžių susidarymo srityse, tiek ir visur kitur. Tai patvirtina, jog sprogsta senos ar vidutinio amžiaus žvaigždės. Visos kitos supernovos sutinkamos tik žvaigždžių formavimosi regionuose, kur būna jaunų, bet labai masyvių žvaigždžių.
Ia tipo supernovų absoliutiniai ryškiai yra palyginti labai vienodi, todėl jos naudojamos kaip standartiniai žinomo šviesio šaltiniai atstumams iki kitų galaktikų nustatyti.
Ib ir Ic supernovos nėra baltųjų nykštukių sprogimai ir (kaip ir visi kiti likę tipai) vyksta, kuomet masyvios žvaigždės geležinis branduolys susitraukia į neutroninę žvaigždę arba juodąją bedugnę. Jų spektre irgi nėra vandenilio linijų, tačiau taip pat nėra ir Ia tipui būdingų silicio linijų.
Geležies branduolio susitraukimas (Ib, Ic ir II tipo supernovos)
Masyvesnės nei 8 M☉ žvaigždės pereina laipsniškas vandenilio, helio, neono, deguonies ir silicio degimo stadijas. Kiekvienai kitai reakcijai reikalinga vis aukštesnė temperatūra. Vienos stadijos kurui pasibaigus, žvaigždė kiek susitraukia, temperatūra pakyla ir prasideda po jos einančio etapo kuro degimas. Kai kurios šių stadijų trunka milijonus metų, tačiau sudegus heliui, tolimesnės reakcijos labai pagreitėja dėl neutrinų praradimo. Temperatūrai pakilus iki milijono laipsnių ir daugiau, atsiranda dideli kiekiai elektronų bei pozitronų. Elektronui susidūrus su pozitronu, jie virsta neutrino bei antineutrino pora. Skirtingai nuo atomų branduolių ar elektronų, šios dalelės lengvai palieka žvaigždę, nusinešdamos daug energijos. Paskutinė stadija () tetrunka daugiausia savaites.
Galop susidaro maždaug 1,5 M☉ geležinis branduolys. Geležis turi didžiausią ryšio energiją, todėl jos degimas energijos žvaigždei nebeduoda. Be neutronų srautų, dėl itin didelių temperatūrų bei slėgių šiuo metu prasideda dar du daug energijos atimantys procesai – atomų branduoliai pradeda sugerti elektronus (daliai protonų virstant neutronais) bei geležis pradeda virsti atgal į helį (fotodezintegracija). Greitai geležinis branduolys ima kristi į savo paties centrą maždaug ketvirčiu šviesos greičio. Kol nukleonų sąveikos stūmos komponentas pagaliau pristabdo traukimąsi, žvaigždės branduolio tankis jau būna dukart viršijęs įprastinį atomo branduolio tankį.
Labai daug energijos išspinduliuojama neutrinų pavidalu. Nėra labai akivaizdu, kaip atsiranda stebimas galingas šviesos žybsnis.
Žymėjimas
Supernovos žymimos raidėmis SN, po to – atradimo metai ir vieno ar dviejų lotyniškų skaičių kombinacija, reiškiančia supernovos atradimo eilės numerį, pavyzdžiui kaip ši supernova.
Žymesnių sprogusių supernovų sąrašas
| Žvaigždynas | Žybsnio metai | Didžiausias ryškis žybsnio metu | Nuotolis (šm) |
| Kentauras | 185 | -6? | < 6 500 |
| Šaulys | 386 | 1 | > 16 000 |
| Skorpionas | 393 | -1 | > 20 000 |
| Vilkas | 1006 | -8 – -10 | ~3 000 |
| Tauras | 1054 | -6 | ~5 800 |
| Kasiopėja | 1181 | 0 | ~26 000 |
| Kasiopėja | 1572 | -4 | ~10 000 |
| Gyvatnešis | 1604 | -2,5 | ~15 000 |
| Kasiopėja | 1667 | ? | ~9000 |
Supernovų dažnumas
Supernovos gana retas reiškinys. Astronomai mano, kad tokiose galaktikose kaip mūsų Paukščių Takas per šimtmetį įvyksta maždaug du ar trys supernovų sprogimai. Bet kadangi Visatoje yra labai daug galaktikų, už mūsų galaktikos ribų astronomai per metus pastebi kelis šimtus supernovų. Mūsų Paukščių Tako galaktikoje esančios kosminės dulkės užstoja mums daugumos supernovų, esančių galaktikoje, vaizdą.
Šaltiniai
- apod.nasa.gov / Simeis 147: Supernova Remnant | 2017 May 18
- spaceplace.nasa.gov / What Is a Supernova?
- Hillebrandt, W.; Niemeyer, J. C. (2000). „Type IA Supernova Explosion Models“. Annual Review of Astronomy and Astrophysics. 38 (1): 191–230. :astro-ph/0006305. Bibcode:2000ARA&A..38..191H. doi:10.1146/annurev.astro.38.1.191. S2CID 10210550.
- How Long Does Supernova Stage Last (angl.)
- Woosley, S.; Janka, T. (2006). „The physics of core collapse supernovae“. Nature Physics. 1 (3): 147–154. :astro-ph/0601261. Bibcode:2005NatPh...1..147W. 10.1.1.336.2176. doi:10.1038/nphys172. ISSN 1745-2473. pdf
- Piro, A. L.; Thompson, T. A.; Kochanek, C. S. (2014). „Reconciling 56Ni production in Type Ia supernovae with double degenerate scenarios“. Monthly Notices of the Royal Astronomical Society. 438 (4): 3456. :1308.0334. Bibcode:2014MNRAS.438.3456P. doi:10.1093/mnras/stt2451. S2CID 27316605.
{{cite journal}}: CS1 priežiūra: nemokamas DOI be žymos (nuoroda) - Bianco, F. B.; Modjaz, M.; Hicken, M.; Friedman, A.; Kirshner, R. P.; Bloom, J. S.; Challis, P.; Marion, G. H.; Wood-Vasey, W. M.; Rest, A. (2014). „Multi-color Optical and Near-infrared Light Curves of 64 Stripped-envelope Core-Collapse Supernovae“. The Astrophysical Journal Supplement. 213 (2): 19. :1405.1428. Bibcode:2014ApJS..213...19B. doi:10.1088/0067-0049/213/2/19. S2CID 119243970.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Supernovos, Kas yra Supernovos? Ką reiškia Supernovos?
Supernova sprogstanti zvaigzde tai didziausias sprogimas kokį kada nors yra maciusi zmonija Kiekvienas sprogimas tai itin ryskus ir itin galingas zvaigzdes sprogimas paskutiniojoje jos gyvavimo ciklo stadijoje Keplerio supernovaSprogus masyviai zvaigzdei Didziajame Magelano Debesyje po jos likes besipleciantis likuciu apvalkalas vadinamas SNR 0519 69 0 Dujos matomos per Candros observatorija rentgeno spinduliuote melyna spalva o isorinis sprogimo krastas raudona spalva ir zvaigzdes matomos regimojoje sviesoje per Hablo kosminį teleskopa Rogelio Bernal Andreo Rogelio Bernal Andreo nuotraukoje nuo Zemes uz 3 000 sm esantys mazdaug 150 sm skersmens supernovos likuciaiHablo kosminiu teleskopu nufotografuota supernova ryski deme nuotraukos apacios kaireje esanti galaktikoje Perejus į supernovos stadija zvaigzdes sukaupta energija staiga atpalaiduojama materija plinta iki 30 000 km s arba 10 sviesos greicio sviesumas padideja kelis simtus milijonu kartu arba daugiau kaip 20 ryskiu Apie 1940 m pagal spektra buvo isskirtos I ir II tipo supernovos Tuo metu nebuvo zinoma ar skirtingi spektrai reiskia skirtingo tipo sprogima Apie 1960 m pradeta mastyti jog galimi ne tik masyviu zvaigzdziu bet ir baltuju nykstukiu sprogimai I tipo supernovos pikas intensyvesnis ir trunka iki keliu dienu II tipo trunka 2 3 menesius ir blesta staigiau Blestantis blyksnis bei įvairios spinduliuotes pliupsnis stebimas dar 6 12 menesiu Baltosios nykstukes sprogimas Ia tipo supernova Ia tipo supernova yra baltosios nykstukes sprogimas Siu supernovu spektre nera vandenilio liniju Tokia supernova gali įvykti dvinareje sistemoje kurios viena komponente baltoji nykstuke Jei kita zvaigzde paprastai raudonoji milzine ismeta daug medziagos dalis sios patenka į nykstuke kurios mase dideja Kai ji virsija 1 44 M Candrasekaro riba temperatura pakyla tiek jog prasideda vis dar galimos branduolines reakcijos nes baltosios nykstukes kuras nera visiskai iseikvotas Sios reakcijos buna labai audringos ir neretai isskiria pakankamai energijos visai zvaigzdei issklaidyti angl unbind the star sprogimo vietoje nelieka nieko Per didele baltoji nykstuke taip pat gali susidaryti susijungus dviem zvaigzdems Trecias kelias yra laipsniskas helio apvalkalo aplink nykstuke susikaupimas ir velesnis jo sprogimas Ia tipo supernovu pasitaiko visu tipu galaktikose ir panasiai daznai tiek nauju zvaigzdziu susidarymo srityse tiek ir visur kitur Tai patvirtina jog sprogsta senos ar vidutinio amziaus zvaigzdes Visos kitos supernovos sutinkamos tik zvaigzdziu formavimosi regionuose kur buna jaunu bet labai masyviu zvaigzdziu Ia tipo supernovu absoliutiniai ryskiai yra palyginti labai vienodi todel jos naudojamos kaip standartiniai zinomo sviesio saltiniai atstumams iki kitu galaktiku nustatyti Ib ir Ic supernovos nera baltuju nykstukiu sprogimai ir kaip ir visi kiti like tipai vyksta kuomet masyvios zvaigzdes gelezinis branduolys susitraukia į neutronine zvaigzde arba juodaja bedugne Ju spektre irgi nera vandenilio liniju taciau taip pat nera ir Ia tipui budingu silicio liniju Gelezies branduolio susitraukimas Ib Ic ir II tipo supernovos Masyvesnes nei 8 M zvaigzdes pereina laipsniskas vandenilio helio neono deguonies ir silicio degimo stadijas Kiekvienai kitai reakcijai reikalinga vis aukstesne temperatura Vienos stadijos kurui pasibaigus zvaigzde kiek susitraukia temperatura pakyla ir prasideda po jos einancio etapo kuro degimas Kai kurios siu stadiju trunka milijonus metu taciau sudegus heliui tolimesnes reakcijos labai pagreiteja del neutrinu praradimo Temperaturai pakilus iki milijono laipsniu ir daugiau atsiranda dideli kiekiai elektronu bei pozitronu Elektronui susidurus su pozitronu jie virsta neutrino bei antineutrino pora Skirtingai nuo atomu branduoliu ar elektronu sios daleles lengvai palieka zvaigzde nusinesdamos daug energijos Paskutine stadija tetrunka daugiausia savaites Galop susidaro mazdaug 1 5 M gelezinis branduolys Gelezis turi didziausia rysio energija todel jos degimas energijos zvaigzdei nebeduoda Be neutronu srautu del itin dideliu temperaturu bei slegiu siuo metu prasideda dar du daug energijos atimantys procesai atomu branduoliai pradeda sugerti elektronus daliai protonu virstant neutronais bei gelezis pradeda virsti atgal į helį fotodezintegracija Greitai gelezinis branduolys ima kristi į savo paties centra mazdaug ketvirciu sviesos greicio Kol nukleonu saveikos stumos komponentas pagaliau pristabdo traukimasi zvaigzdes branduolio tankis jau buna dukart virsijes įprastinį atomo branduolio tankį Labai daug energijos isspinduliuojama neutrinu pavidalu Nera labai akivaizdu kaip atsiranda stebimas galingas sviesos zybsnis ZymejimasSupernovos zymimos raidemis SN po to atradimo metai ir vieno ar dvieju lotynisku skaiciu kombinacija reiskiancia supernovos atradimo eiles numerį pavyzdziui kaip si supernova Zymesniu sprogusiu supernovu sarasas Zvaigzdynas Zybsnio metai Didziausias ryskis zybsnio metu Nuotolis sm Kentauras 185 6 lt 6 500Saulys 386 1 gt 16 000Skorpionas 393 1 gt 20 000Vilkas 1006 8 10 3 000Tauras 1054 6 5 800Kasiopeja 1181 0 26 000Kasiopeja 1572 4 10 000Gyvatnesis 1604 2 5 15 000Kasiopeja 1667 9000Supernovu daznumasSupernovos gana retas reiskinys Astronomai mano kad tokiose galaktikose kaip musu Pauksciu Takas per simtmetį įvyksta mazdaug du ar trys supernovu sprogimai Bet kadangi Visatoje yra labai daug galaktiku uz musu galaktikos ribu astronomai per metus pastebi kelis simtus supernovu Musu Pauksciu Tako galaktikoje esancios kosmines dulkes uzstoja mums daugumos supernovu esanciu galaktikoje vaizda Saltiniaiapod nasa gov Simeis 147 Supernova Remnant 2017 May 18 spaceplace nasa gov What Is a Supernova Hillebrandt W Niemeyer J C 2000 Type IA Supernova Explosion Models Annual Review of Astronomy and Astrophysics 38 1 191 230 astro ph 0006305 Bibcode 2000ARA amp A 38 191H doi 10 1146 annurev astro 38 1 191 S2CID 10210550 How Long Does Supernova Stage Last angl Woosley S Janka T 2006 The physics of core collapse supernovae Nature Physics 1 3 147 154 astro ph 0601261 Bibcode 2005NatPh 1 147W 10 1 1 336 2176 doi 10 1038 nphys172 ISSN 1745 2473 pdf Piro A L Thompson T A Kochanek C S 2014 Reconciling 56Ni production in Type Ia supernovae with double degenerate scenarios Monthly Notices of the Royal Astronomical Society 438 4 3456 1308 0334 Bibcode 2014MNRAS 438 3456P doi 10 1093 mnras stt2451 S2CID 27316605 a href wiki C5 A0ablonas Cite journal title Sablonas Cite journal cite journal a CS1 prieziura nemokamas DOI be zymos nuoroda Bianco F B Modjaz M Hicken M Friedman A Kirshner R P Bloom J S Challis P Marion G H Wood Vasey W M Rest A 2014 Multi color Optical and Near infrared Light Curves of 64 Stripped envelope Core Collapse Supernovae The Astrophysical Journal Supplement 213 2 19 1405 1428 Bibcode 2014ApJS 213 19B doi 10 1088 0067 0049 213 2 19 S2CID 119243970 Vikiteka Supernova vaizdine ir garsine medziaga Sis straipsnis apie zvaigzde yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį