Galaktikų susiliejimas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Galaktikų susiliejimas gali įvykti susidūrus dviem (arba daugiau) galaktikoms. Nors susiliejimo metu dėl didelių atstumų tarp žvaigždžių praktiškai nevyksta tiesioginiai jų arba žvaigždžių sistemų susidūrimai, gravitacinė galaktikų sąveika bei trintis tarp dujų ir dulkių stipriai veikia sąveikaujančias galaktikas. Susiliejimo rezultatas priklauso nuo daugelio parametrų(susidūrimo kampų, greičių, dydžių santykių, sandaros ypatumų) ir šiuo metu yra labai aktuali tyrimų tema. Kai kuriems susidūrimų atvejams yra prieita bendros nuomonės:

• Kai viena iš galaktikų gerokai didesnė už kitą, didžioji dažniausiai "praryja" mažesniąją, įsisavindama daugumą jos dujų ir žvaigždžių beveik be jokio poveikio sau. Manoma, kad ir Paukščių Tako galaktika šiuo metu kaip tik "ryja" mažesnes galaktikas, tikėtina, kad ir Magelano debesis (Didysis Magelano Debesis, Mažasis Magelano Debesis).

• Jei dvi maždaug vienodo dydžio spiralinės galaktikos susiduria tam tikrais kampais ir greičiais, susiliejimo metu jos netenka daugumos dujų ir dulkių, tad susidaro elipsinė galaktika. Manoma, kad tai yra pagrindinis elipsinių galaktikų formavimosi mechanizmas.

Manoma, kad Paukščių Tako galaktika ir Andromedos galaktika susilies maždaug po dviejų milijardų metų, veikiausiai į elipsinę galaktiką.