Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Tarpžvaigždinė medžiaga labai retos dujos susimaišiusios su mažytėmis dulkelėmis kosminiais spinduliais ir pasklidusios
Tarpžvaigždinė medžiaga
Tarpžvaigždinė medžiaga – labai retos dujos, susimaišiusios su mažytėmis dulkelėmis, kosminiais spinduliais ir pasklidusios tarp žvaigždžių galaktinėje erdvėje.Saulės apylinkoje 1 cm³ erdvės rastume vos vieną kitą atomą. Paukščių Take pasitaiko vietų, kur tarpžvaigždinės medžiagos tankis tūkstančius kartų didesnis. Tai irgi nėra daug, palyginti su oru, kuriuo kvėpuojame. Tačiau to pakanka, kad 10–30 šviesmečių skersmens kosminių dujų ir dulkių telkinys taptų nepermatomas. Paukščių Take tokių debesų daug, ir optinio diapazono prietaisai bejėgiai įveikti jų tamsą. Iš ten Žemę pasiekia tik infraraudonieji spinduliai ir radijo bangos.
Tarpžvaigždinės medžiagos galaktikoje nėra daug: ji sudaro tik apie 2 % žvaigždžių masės. 99 % tarpžvaigždinės medžiagos sudaro dujos, tarp kurių vyrauja vandenilis (74 %) ir helis (24 %). Dulkių labai mažai – vos 1 % tarpžvaigždinės medžiagos.
Kosminės dulkelės susideda iš metalų, jų oksidų, amorfinių silikatų, ir organinių anglies junginių.
Trijų fazių tarpžvaigždinės terpės modelis
1969 metais Field, Goldsmith ir Habing pasiūlė statinį dviejų fazių tarpžvaigždinės terpės modelį. Pagal juos, tarpžvaigždinė medžiaga susidėjo iš šaltos būsenos medžiagos (T < 300 K, molekulinių debesų) ir šiltos tarpdebesinės medžiagos būsenos (T ~ 1 000 K – praretintų neutralių ir jonizuotų dujų). 1977 metais and pridėjo trečią – dinaminę medžiagos būseną – labai įkaitintas dujas, atsiradusias po supernovų sprogimų (T ~ 1 000 000 K). Anot jų, ši trečioji fazė užima didžiąją tarpžvaigždinės terpės dalį.
Žemiau esančioje lentelėje pateikiamos šių fazių charakteristikos:
| Komponentė | Tūrio dalis | Temperatūra (K) | Tankis (atomai/cm³) | Būsena |
|---|---|---|---|---|
| Molekuliniai debesys | < 1 % | 20 – 50 | 10³ – 106 | vandenilio molekulės |
| Šalta neutrali medžiaga (CNM) | 1-5 % | 50 – 100 | 1 – 10³ | neutralaus vandenilio atomai |
| Šilta neutrali medžiaga (WNM) | 10-20 % | 1000 – 5000 | 10-1 – 10 | neutralaus vandenilio atomai |
| Šilta jonizuota medžiaga (WIM) | 20-50 % | 10³ – 104 | 10-2 | jonizuotas vandenilis |
| H II sritys | ~10 % | 104 | 10² – 104 | jonizuotas vandenilis |
Karšta jonizuota medžiaga (HIM) | 30-70 % | 106 – 107 | 10-4 – 10-2 | smarkiai jonizuoti (vandenilis ir metalai) |
Šaltiniai
- Tarpžvaigždinė medžiaga. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Tarpžvaigždinė medžiaga, Kas yra Tarpžvaigždinė medžiaga? Ką reiškia Tarpžvaigždinė medžiaga?
Tarpzvaigzdine medziaga labai retos dujos susimaisiusios su mazytemis dulkelemis kosminiais spinduliais ir pasklidusios tarp zvaigzdziu galaktineje erdveje Saules apylinkoje 1 cm erdves rastume vos viena kita atoma Pauksciu Take pasitaiko vietu kur tarpzvaigzdines medziagos tankis tukstancius kartu didesnis Tai irgi nera daug palyginti su oru kuriuo kvepuojame Taciau to pakanka kad 10 30 sviesmeciu skersmens kosminiu duju ir dulkiu telkinys taptu nepermatomas Pauksciu Take tokiu debesu daug ir optinio diapazono prietaisai bejegiai įveikti ju tamsa Is ten Zeme pasiekia tik infraraudonieji spinduliai ir radijo bangos Tarpzvaigzdines medziagos galaktikoje nera daug ji sudaro tik apie 2 zvaigzdziu mases 99 tarpzvaigzdines medziagos sudaro dujos tarp kuriu vyrauja vandenilis 74 ir helis 24 Dulkiu labai mazai vos 1 tarpzvaigzdines medziagos Kosmines dulkeles susideda is metalu ju oksidu amorfiniu silikatu ir organiniu anglies junginiu Triju faziu tarpzvaigzdines terpes modelis1969 metais Field Goldsmith ir Habing pasiule statinį dvieju faziu tarpzvaigzdines terpes modelį Pagal juos tarpzvaigzdine medziaga susidejo is saltos busenos medziagos T lt 300 K molekuliniu debesu ir siltos tarpdebesines medziagos busenos T 1 000 K praretintu neutraliu ir jonizuotu duju 1977 metais and pridejo trecia dinamine medziagos busena labai įkaitintas dujas atsiradusias po supernovu sprogimu T 1 000 000 K Anot ju si trecioji faze uzima didziaja tarpzvaigzdines terpes dalį Zemiau esancioje lenteleje pateikiamos siu faziu charakteristikos Tarpzvaigzdines terpes fazes Komponente Turio dalis Temperatura K Tankis atomai cm BusenaMolekuliniai debesys lt 1 20 50 10 106 vandenilio molekulesSalta neutrali medziaga CNM 1 5 50 100 1 10 neutralaus vandenilio atomaiSilta neutrali medziaga WNM 10 20 1000 5000 10 1 10 neutralaus vandenilio atomaiSilta jonizuota medziaga WIM 20 50 10 104 10 2 jonizuotas vandenilisH II sritys 10 104 10 104 jonizuotas vandenilisKarsta jonizuota medziaga HIM 30 70 106 107 10 4 10 2 smarkiai jonizuoti vandenilis ir metalai SaltiniaiTarpzvaigzdine medziaga Visuotine lietuviu enciklopedija T XXIII Salc Toli Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2013