Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Gama žybsniai patys šviesiausi įvykiai Visatoje nuo pat Didžiojo Sprogimo laikų Tai gama spindulių pliūpsniai kuriuos st
Gama žybsnis
Gama žybsniai – patys šviesiausi įvykiai Visatoje nuo pat Didžiojo Sprogimo laikų. Tai gama spindulių pliūpsniai, kuriuos stebime atsitiktinai vykstančius įvairiose erdvės vietose. Tipiškai gama žybsnis trunka kelias sekundes, tačiau šis periodas gali kisti nuo kelių milisekundžių iki minučių, o pradinį sužibimą paprastai seka ilgesnių už gama bangų (rentgeno spinduliai, ultravioletiniai spinduliai, regimoji šviesa, infraraudonieji spinduliai, radijo bangos) švytėjimas.
Gama žybsnius orbitiniai palydovai užfiksuoja du ar tris kartus per savaitę, tačiau iš tiesų jie atsitinka daug dažniau - mes pastebime tik tiesiai į Žemę nukreiptus žybsnius. Manoma, kad dauguma užfiksuotų gama žybsnių kyla dėl greitai besisukančios masyvios žvaigždės šerdies kolapso - virtimo juodąja skyle. Likusi žybsnių dalis, vadinamieji "trumpi žybsniai", regimai atsiranda dėl skirtingų procesų, manoma, dėl dvinarės neutroninių žvaigždžių sistemos narių susidūrimų.
Visi žinomi gama žybsnių šaltiniai yra už mūsų galaktikos ribų, už milijardų šviesmečių.
Netoli nuo Saulės sistemos įvykęs gama žybsnis galėtų sąlygoti masinį rūšių išnykimą. Nors pats žybsnis trunka labai trumpai, jis pakenktų atmosferos ozono sluoksniui ir sąlygotų rūgštingų azoto oksidų susidarymą. Tokie atmosferos pokyčiai galėtų rimtai pakenkti biosferai.
Atradimas ir istorija
Vela ir gama žybsnių atradimas
Kosminius gama spindulių žybsnius septintajame dešimtmetyje atrado JAV palydovai "Vela", skirti aptikti atominių ginklų bandymų sukeltus gama spinduliuotės žybsnius. Palydovai surado spinduliuotės pliūpsnius iš atsitiktinių tolimų kosminės erdvės sričių, ir 1973 metais prasidėjo mokslinis gama žybsnių tyrimas.
BATSE
Gama žybsnių egzistavimą vėliau patvirtino daug kosmoso tyrimų misijų, pavyzdžiui, ar Sovietų Veneros tyrimo zondai. Tik 1991, paleidus ir ypatingai tikslų gama spindulių detektorių , gama žybsnių tyrimai žymiau pasistūmėjo į priekį. BATSE nustatė, kad gama spindulių žybsniai yra pasiskirstę erdvėje - jų visomis kryptimis įvyksta vienodai, taigi, gama spindulių žybsnių šaltiniai tikrai nebuvo mūsų galaktikoje, kaip buvo galvota anksčiau.
Iš BATSE surinktų duomenų paaiškėjo, kad gama žybsniai gali būti suskirstyti į dvi kategorijas: trumpus žybsnius, kurie susideda iš itin aukštų energijų fotonų ir ilgesnės trukmės (daugiau, nei 2 sekundžių) žemesnės energijos fotonų žybsnius. Manoma, kad šių dviejų rūšių žybsnių prigimtis skiriasi.
BeppoSAX
1997 metais bendras Nyderlandų/Italijos palydovas užfiksavo nykstantį rentgeno spindulių žybsnį ten, kur prieš tai buvo užregistruotas gama žybsnis. Antžeminiai teleskopai aptiko žybsnio pėdsaką optiniame diapazone, netrukus žybsnio šaltinis buvo sutapatintas su neryškia, labai tolima galaktika. Galutinai buvo patvirtinta, kad gama žybsniai - tai užgalaktiniai įvykiai.
SWIFT
2004 metais buvo sėkmingai paleistas NASA , kuris, jautriu gama spindulių detektoriumi užfiksavęs žybsnį, galėdavo pradėti stebėjimus rentgeno ir optiniuose diapazonuose jo kryptimi per mažiau nei minutę.
Swift pirmą kartą stebėjo pošvytį – švytėjimą, likusį po trumpųjų žybsnių, taip pat atrado galingus rentgeno spindulių pliūpsnius, pasirodančius praėjus minutėms ar net dienoms po paties gama žybsnio pabaigos.
Nuotolis ir galingumas
Atradus pošvytį (liktinį švytėjimą) ir susiejus žybsnių šaltinius su nutolusiomis galaktikomis, tapo aišku, kad gama žybsniai - tai tikrai užgalaktiniai įvykiai, o žybsnių šaltiniai yra labai toli nuo mūsų. Tipiškas gama žybsnio šaltinio raudonasis poslinkis yra mažiausiai 1,0 (apie 8 milijardų šviesmečių), o paties tolimiausio iš pastebėtų, raudonasis poslinkis buvo 6,29 (12,3 milijardų šviesmečių).
Kilmė
Dėl milžiniškų gama žybsnių šaltinių atstumų sunku nusakyti jų prigimtį. Kol kas pats patikimiausias yra modelis, aprašantis, kaip itin masyvios nemetalingos žvaigždės šerdis kolapsuoja į juodąją skylę, į kurią krintanti žvaigždės medžiaga sukuria itin energingas čiurkšles, nukreiptas žvaigždės sukimosi ašių kryptimi. Kai tokia čiurkšlė pasiekia žvaigždės paviršių, atsiranda gama spindulių žybsnis.
Egzistuoja kitų rimtai apsvarstomų modelių, pavyzdžiui, žvaigždinis vėjas iš labai stiprų magnetinį lauką turinčių neutroninių žvaigždžių, dvinarių neutroninių žvaigždžių susiliejimai. Gali būti, kad skirtingi modeliai gerai aprašo skirtingos prigimties gama spindulių žybsnius.
Taip pat skaitykite
Supernova
Nuorodos
- http://www.astronomai.lt/index.php?astro=60228
- http://mokslasplius.lt/mokslo-naujienos/2007/05/03/naujas-didziausiu-kosminiu-sprogimu-aiskinimas[neveikianti nuoroda]
- http://astronomija.lt/enciklopedija/index.php/Gama_%C5%BEybsniai Archyvuota kopija 2008-01-18 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Gama žybsnis, Kas yra Gama žybsnis? Ką reiškia Gama žybsnis?
Gama zybsniai patys sviesiausi įvykiai Visatoje nuo pat Didziojo Sprogimo laiku Tai gama spinduliu pliupsniai kuriuos stebime atsitiktinai vykstancius įvairiose erdves vietose Tipiskai gama zybsnis trunka kelias sekundes taciau sis periodas gali kisti nuo keliu milisekundziu iki minuciu o pradinį suzibima paprastai seka ilgesniu uz gama bangu rentgeno spinduliai ultravioletiniai spinduliai regimoji sviesa infraraudonieji spinduliai radijo bangos svytejimas Piesinyje pavaizduota kaip masyvi zvaigzde kolapsuoja į juodaja skyle Autorius Nicolle Rager Fuller NSF Gama zybsnius orbitiniai palydovai uzfiksuoja du ar tris kartus per savaite taciau is tiesu jie atsitinka daug dazniau mes pastebime tik tiesiai į Zeme nukreiptus zybsnius Manoma kad dauguma uzfiksuotu gama zybsniu kyla del greitai besisukancios masyvios zvaigzdes serdies kolapso virtimo juodaja skyle Likusi zybsniu dalis vadinamieji trumpi zybsniai regimai atsiranda del skirtingu procesu manoma del dvinares neutroniniu zvaigzdziu sistemos nariu susidurimu Visi zinomi gama zybsniu saltiniai yra uz musu galaktikos ribu uz milijardu sviesmeciu Netoli nuo Saules sistemos įvykes gama zybsnis galetu salygoti masinį rusiu isnykima Nors pats zybsnis trunka labai trumpai jis pakenktu atmosferos ozono sluoksniui ir salygotu rugstingu azoto oksidu susidaryma Tokie atmosferos pokyciai galetu rimtai pakenkti biosferai Atradimas ir istorijaVela ir gama zybsniu atradimas Kosminius gama spinduliu zybsnius septintajame desimtmetyje atrado JAV palydovai Vela skirti aptikti atominiu ginklu bandymu sukeltus gama spinduliuotes zybsnius Palydovai surado spinduliuotes pliupsnius is atsitiktiniu tolimu kosmines erdves sriciu ir 1973 metais prasidejo mokslinis gama zybsniu tyrimas BATSE Gama zybsniu egzistavima veliau patvirtino daug kosmoso tyrimu misiju pavyzdziui ar Sovietu Veneros tyrimo zondai Tik 1991 paleidus ir ypatingai tikslu gama spinduliu detektoriu gama zybsniu tyrimai zymiau pasistumejo į priekį BATSE nustate kad gama spinduliu zybsniai yra pasiskirste erdveje ju visomis kryptimis įvyksta vienodai taigi gama spinduliu zybsniu saltiniai tikrai nebuvo musu galaktikoje kaip buvo galvota anksciau Is BATSE surinktu duomenu paaiskejo kad gama zybsniai gali buti suskirstyti į dvi kategorijas trumpus zybsnius kurie susideda is itin aukstu energiju fotonu ir ilgesnes trukmes daugiau nei 2 sekundziu zemesnes energijos fotonu zybsnius Manoma kad siu dvieju rusiu zybsniu prigimtis skiriasi BeppoSAX 1997 metais bendras Nyderlandu Italijos palydovas uzfiksavo nykstantį rentgeno spinduliu zybsnį ten kur pries tai buvo uzregistruotas gama zybsnis Antzeminiai teleskopai aptiko zybsnio pedsaka optiniame diapazone netrukus zybsnio saltinis buvo sutapatintas su neryskia labai tolima galaktika Galutinai buvo patvirtinta kad gama zybsniai tai uzgalaktiniai įvykiai SWIFT observatorija 2004 metais buvo sekmingai paleistas NASA kuris jautriu gama spinduliu detektoriumi uzfiksaves zybsnį galedavo pradeti stebejimus rentgeno ir optiniuose diapazonuose jo kryptimi per maziau nei minute Swift pirma karta stebejo posvytį svytejima likusį po trumpuju zybsniu taip pat atrado galingus rentgeno spinduliu pliupsnius pasirodancius praejus minutems ar net dienoms po paties gama zybsnio pabaigos Nuotolis ir galingumasAtradus posvytį liktinį svytejima ir susiejus zybsniu saltinius su nutolusiomis galaktikomis tapo aisku kad gama zybsniai tai tikrai uzgalaktiniai įvykiai o zybsniu saltiniai yra labai toli nuo musu Tipiskas gama zybsnio saltinio raudonasis poslinkis yra maziausiai 1 0 apie 8 milijardu sviesmeciu o paties tolimiausio is pastebetu raudonasis poslinkis buvo 6 29 12 3 milijardu sviesmeciu KilmeDel milzinisku gama zybsniu saltiniu atstumu sunku nusakyti ju prigimtį Kol kas pats patikimiausias yra modelis aprasantis kaip itin masyvios nemetalingos zvaigzdes serdis kolapsuoja į juodaja skyle į kuria krintanti zvaigzdes medziaga sukuria itin energingas ciurksles nukreiptas zvaigzdes sukimosi asiu kryptimi Kai tokia ciurksle pasiekia zvaigzdes pavirsiu atsiranda gama spinduliu zybsnis Egzistuoja kitu rimtai apsvarstomu modeliu pavyzdziui zvaigzdinis vejas is labai stipru magnetinį lauka turinciu neutroniniu zvaigzdziu dvinariu neutroniniu zvaigzdziu susiliejimai Gali buti kad skirtingi modeliai gerai apraso skirtingos prigimties gama spinduliu zybsnius Taip pat skaitykiteSupernovaNuorodoshttp www astronomai lt index php astro 60228http mokslasplius lt mokslo naujienos 2007 05 03 naujas didziausiu kosminiu sprogimu aiskinimas neveikianti nuoroda http astronomija lt enciklopedija index php Gama C5 BEybsniai Archyvuota kopija 2008 01 18 is Wayback Machine projekto