Albatros D.V

Albatros D.V
Tipas	Naikintuvas
Gamintojas	Albatros Flugzeugwerke
Kūrėjas
Gamybos metai	1917–1918
Pirmas skrydis	1917 m. balandis
Pagrindiniai naudotojai	Luftstreitkräfte Lietuvos karo aviacija Lenkijos KOP Osmanų Imperijos kariuomenės oro pajėgos
Pagaminta vnt.	2565 (įskaitant licencines kopijas)

Albatros D.V – Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje Vokietijos imperijos karinių oro pajėgų (vok. Luftstreitkräfte) užsakymu įmonės „Albatros Flugzeugwerke“ sukurtas vienvietis naikintuvas. D.V buvo paskutinis „Albatros" gamintas D serijos orlaivis ir paskutinis „Albatros“ naikintuvas.

Nepaisant gerai žinomų „D" serijos konstrukcijos trūkumų ir gamybos pradžiai pasenusių techninių duomenų, iki gamybos nutraukimo 1918 m. balandžio mėn. buvo pagaminta maždaug 900 vnt. „D.V" ir dar 1 612 vnt. modernizuotų „D.Va".

Šiuos lėktuvus Vokietijos imperijos KOP naudojo iki karo pabaigos. Po karo jie buvo eksploatuojami keliose šalyse – Osmanų imperijoje ir Turkijoje, Lenkijoje; bent vieną D.V turėjo ir Lietuvos karo aviacija.

Konstrukcija ir gamyba

1917 m. balandžio pradžioje Vokietijos Karo aviacijos inspecija (vok. Inspektion der Fliegertruppen (Idflieg)) įmonei „Albatros Flugzeugwerke“ pateikė užsakymą sukurti patobulintą gana sėkmingo, tačiau jau senstelėjusio naikintuvo „Albatros D.III" versiją. Pirmasis D.V prototipas pakilo to paties mėnesio pabaigoje. D.V buvo labai panašus į „D.III", abu naudojo tą patį 127 kW (170 AG) galios variklį „Mercedes D.IIIa". Pagrindinis skirtumas buvo naujas, visiškai elipsės formos skerspjūvio fiuzeliažas, kuris buvo 32 kg lengvesnis nei ankstesnių „D.I" – „D.III" konstrukcijų iš dalies plokščio skerspjūvio fiuzeliažas. Naujam elipsiniam skerspjūviui prireikė papildomo lonžerono prieš ir už sparnų. Pirmuose D.V egzemplioriuose buvo naudojami D.III uodega, vairas ir horizontalus stabilizatorius. Į „Albatros“ gamykloje pagamintus „D.V" buvo montuojamas „D.III" uodega, tačiau įmonės „ (OAW)“ gamykloje laisvajame Schneidemihl mieste (dab. Pila, Lenkija) jau buvo montuojama didesnė uodega ir stabilizatoriai. Lyginant su pirmtaku, į D.V buvo montuojamas didesnis propelerio gaubtas ir apatinis (pilvo pelekas).

„Albatros D.V" – vienvietis medinės konstrukcijos biplanas, pagamintas pagal pusantrasparnio schemą. Kaip ir „D.III", „D.V" buvo modifikuotas „" ir „" variantas, tačiau konstrukcine kokybe juos smarkiai pranokęs. „D.V" buvo naudojamas tas pats fanera dengtas pusiau fiuzeliažas.

Vokietijos karinių oro pajėgų inspekcijos (Idflieg) nurodymu D.III sparnai buvo suprojektuoti panašūs į prancūziško : viršutinių sparnų ilgis buvo padidintas, o apatinių sparnų chorda buvo sumažinta, taip pat buvo paliktas tik vienas lonžeronas. Sparnai galuose buvo jungiami nebe lygiagrečiais, o „V" formos spyriais. Dėl šios priežasties britai „D.III" ir „D.V" vadino „V-strutter“. Orlaivio sparnai (viršutinis – ištisinis) – dviejų lonžeronų, dengti drobe, uodegos vairai – iš dalies drobe. Gerų aerodinaminių formų ir labai atsparus liemuo buvo dengtas klijuote. Važiuoklė paprasta, dviejų ratų, su šliaužikliu gale; ištisinės ašies ilgis 1,80 m. Kabina – atvira. Propeleris – fiksuoto žingsnio, dviejų menčių, medinis.

Lyginant su „D.III", viršutinis „D.V" sparnas buvo 121 mm arčiau fiuzeliažo, o apatiniai sparnai pritvirtinti prie korpuso be aerodinaminio gaubto. D.V sparnai buvo beveik identiški standartinio D.III sparnams. Sparnų išdėstymas buvo seskviplanino tipo (sparnai vertikaliai tiksliai vienas virš kito), kuo jis buvo panašus į prancūzišką bendraamžį . Vienintelis reikšmingas „D.III" ir „D.V" sparnų skirtumas buvo pakeista eleronų trosų montavimo vieta, dėl ko jie buvo visiškai įkomponuoti viršutiniame sparne. Prieš patvirtindama orlaivio tinkamumą, Idflieg atliko „D.V" tik fiuzeliažo, bet ne sparnų, struktūrinio atsparumo bandymus.

Pirmuosiuose D.V egzemplioriuose buvo montuojama didelė galvos atrama. Vėliau, remiantis eksploatacijos metu sukauptomis pastabomis, ji buvo pašalinta jau iš antrosios šių orlaivių partijos užsakymo, kaip ribojanti piloto matymo lauką.Palestinoje dislokuotuose orlaiviuose buvo montuojami du sparnų , taip prisitaikant prie prastesnio aušinimo šiltesniame klimate.

1917 m. balandį Idflieg pateikė užsakymą pagaminti 200 vnt. D.V orlaivių, gegužę – dar 400, o liepą – dar 300. Pradžioje D.V buvo gaminami tik Johanistalyje įsikūrusioje „Albatros“ gamykloje, metų antroje pusėje gamyba prasidėjo ir Šneidemiulėje įsikūrusioje gamykloje.

Viso buvo pagaminta 2562 vnt. D.V ir D.Va, su šiais gamykliniais numeriais:

• Albatros D.V:
  • D.1000/17 – D.1199/17, 200 vnt.
  • D.1962/17 – D.2361/17, 400 vnt.
  • D.4403/17 – D.4702/17, 300 vnt.

• Albatros D.Va:
  • D.5165/17 – D.5426/17, 262 vnt.
  • D.5600/17 – D.5849/17, 250 vnt.
  • D.7000/17 – D.7549/17, 550 vnt.

• Licencinė Albatros D.Va gamyba „“ įmonėje:
  • D.6400/17 – D.6999/17, 600 vnt.

Eksploatacijos istorija

„ D.V" buvo pradėti eksploatuoti 1917 m. gegužės mėn. Jau pirmųjų skrydžių metu išryškėjo sparno konstrukcijos defektai. Pirmojo eksploatacijos mėnesio pabaigoje Idflieg atliko pavėluotą testavimą nepalankiausiomis sąlygomis ir padarė išvadą, kad D.V sparnai buvo linkę lūžti dar labiau nei jo pirmtako. D.V viršutinio sparno išorinės dalys dėl vibracijos neretai pradėdavo irti ore. Šio trūkumo taisymui sparnai buvo papildomai stiprinami vielinėmis atotampomis. Po grubaus nusileidimo fiuzeliažo dangoje kartais atsirasdavo skilimų ir įtrūkimų.

Šių trūkumų fone „ D.V" pasirodė tik nežymiai geriau nei „ D.III".

Fronto lakūnai lėktuvo nemėgo ir teikė pirmenybę senesniam „D.III". 1917 m. liepos mėn. laiške apibūdino D.V kaip „tokį pasenusį ir taip juokingai prastesnį nei anglų lėktuvai, kad su šiuo lėktuvu nieko neįmanoma padaryti“. Šias išvadas patvirtino ir britai, bandydami trofėjinį D.V nustatę, kad orlaivis lėtai atlikdavo manevrą, valdymo įrankiai reikalavo didelės piloto jėgos, o pats lėktuvas buvo apibūdintas kaip varginantis pilotą.

Užfiksuotus trūkumus „Albatros“ pamėgino ištaisyti pasiūlydamas modelį „D.Va“. Jis pasižymėjo tvirtesniais sparnų lonžeronais, storesnėmis sparno ir sustiprintu fiuzeliažu. Modifikuotas „ D.Va" buvo 23 kg sunkesnis D.III, tačiau šį masės pasidėjimą kompensavo 130 kW (180 AG) galios variklis „Mercedes D.IIIaü" su kompresoriumi. Nepaisant šios modernizacijos struktūrinės problemos nebuvo pilnai pašalintos. D.Va buvo grįžta prie ankstesniame modelyje D.III naudotos eleronų trosų valdymo schemos: trosas nuo ėjo per apatinį sparną, ir ties spyriais kilo aukštyn į eleronus – panašiai, kaip prieš 1914 m. sukurtame neginkluotame dviviečiame . Tokia schema užtikrino efektyvesnę valdymo paviršių reakciją. D.III ir D.Va sparnai buvo tarpusavyje pakeičiami. Šia galimybe naudojosi ir Lietuvos karo aviacija, 1919–1922 m. bent vieną D.III naudojusi su D.V sparnais. Stiprindamas sparną „Albatros“ modelyje „D.Va“ pridėjo nedidelę įstrižą atramą, jungiančią priekinį tarpplokštuminį statramstį su priekiniu apatinio sparno kraštu. Šia konstrukcija taip pat buvo modernizuoti kai kurie anksčiau pagaminti D.V.

1917 m. rugpjūčio mėn. Idflieg užsakė 262 vnt. D.Va, rugsėjo mėn. buvo pateiktas naujas užsakymas 250 vnt., o spalį – dar 550 vnt. Iki tol gaminusi „ Albatros D.III" „Ostdeutsche Albatros Werke“ spalio mėn. gavo užsakymą pagaminti 600 vnt. „ D.Va". Pirmieji serijiniai „ D.Va" buvo pradėti tiekti tų pačių metų spalį. Tuo metu dėl struktūrinių „ " problemų ir nepasiteisinusio „ " Luftstreitkräfte neturėjo kitų naikintuvo alternatyvų nei „ D.Va". Šią padėtį pakeitė tik „ Fokker D.VII" pasirodymas 1918 m. viduryje.

D.Va gamyba buvo nutraukta 1918 m. balandžio mėn. 1918 m. gegužės mėn. Vakarų fronte buvo naudojami 131 „ D.V" ir 928 „ D.Va". Pasirodžius „Fokker D.VII" jie buvo pradėti išvesti iš aktyvios tarnybos ir rugpjūčio 31 d. fronto daliniuose buvo mažiau nei 400 visų tipų „Albatros“ naikintuvų. Nors ir palaipsniui išvedami iš eksploatacijos, „ D.V" ir „ D.Va" buvo eksploatuojami iki pat karo pabaigos.

Palyginimas su to paties laikotarpio analogais

Pavadinimas	Šalis gamintoja	Pirmas skrydis	Eksploatacijos pradžia	Variklio galia	Didžiausias greitis	Kilimo masė	Ginkluotė (kulkosvaidžiai)	Skrydžio lubos	Pagaminta vnt.
Albatros D.III	Vokietijos imperija	1916-08-01	1917-01-15	170 AG	165 km/h	886 kg	2	5.500 m	1352
	Jungtinė Karalystė	1916-11-22	1917-03-15	200 AG	222 km/h	880 kg	2	5.185 m	5205
	Jungtinė Karalystė	1916-12-31	1917-06-15	130 AG	185 km/h	659 kg	2	5.791 m	5490
	Jungtinė Karalystė	1917-03-23	1918-02-15	200 AG	211 km/h	890 kg	2	6.100 m	2072
Albatros D.Va	Vokietijos imperija	1917-04-15	1917-07-15	185 AG	187 km/h	937 kg	2	6.250 m	2562
	Vokietijos imperija	1917-04-15	1917-08-15	180 AG	181 km/h	834 kg	2	6.000 m	750
	Prancūzija	1917-04-30	1917-05-31	220 AG	222 km/h	820 kg	2	6.650 m	8472
	Prancūzija	1917-06-14	1918-03-15	160 AG	195 km/h	740 kg	2	5.200 m	300
	Vokietijos imperija	1917-07-05	1917-09-01	130 AG	160 km/h	585 kg	2	6.500 m	420
	Jungtinė Karalystė	1917-10-31	1918-08-30	230 AG	195 km/h	955 kg	2	6.100 m	497
	Vokietijos imperija	1917-11-30	1918-05-15	160 AG	190 km/h	820 kg	2	5.500 m	353
Siemens-Schuckert D.IV	Vokietijos imperija	1917-12-31	1918-08-15	160 AG	190 km/h	735 kg	2	8.000 m	123
Fokker D.VII	Vokietijos imperija	1918-01-24	1918-04-15	180 AG	189 km/h	910 kg	2	6.000 m	800
Fokker D.VIIF	Vokietijos imperija	1918-01-24	1918-04-15	226 AG	205 km/h	910 kg	2	7.000 m	200
	Vokietijos imperija	1918-01-24	1918-09-15	160 AG	190 km/h	740 kg	2	7.500 m	120
	Vokietijos imperija	1918-03-31	1918-07-15	160 AG	180 km/h	902 kg	2	5.640 m	750
	Vokietijos imperija	1918-05-31	1918-07-31	110 AG	204 km/h	605 kg	2	6.300 m	289

Išlikę lėktuvai ir replikos

2022 m. duomenimis, muziejuose buvo saugomi du D.Va.

• Lėktuvas su gamykliniu numeriu D.7161/17, manoma, kad priklausęs , Antantės pajėgų buvo užgrobtas 1918 m. balandžio arba gegužės mėn. 1919 m. lėktuvas buvo pristatytas De Young memorialiniame muziejuje San Franciske (Kalifornija, JAV). JAV Nacionalinis oro ir kosmoso muziejus šį orlaivį įsigijo 1949 m. Jis buvo laikomas sandėlyje iki restauravimo pradžios 1977 m. Nuo 1979 m. D.7161/17 buvo eksponuojamas Aviacijos ir kosmoso muziejuje Vašingtone. Abejose šio orlaivio fiuzeliažo pusėse yra išlikęs asmeninis piloto ženklas „Stropp“.
• Jasta 29 leitenanto Rudolfo Klauso pilotuotas D.V su gamykliniu numeriu D.5390/17 1917 m. gruodžio 17 d. pažeistas mūšyje su sėkmingai nusileido Antrosios Australijos divizijos 21-ojo pėstininkų bataliono užnugaryje. 1918 m. vasario mėn. britų šį lėktuvą perleido Australijos oro pajėgoms, kurios, savo ruožtu, jį parvežė namo ir perdavė muziejui. 2001 m. orlaivis buvo restauruotas Treloaro technologijų centre. Nuo 2008 m. D.5390/17 vėl buvo viešai rodomas ANZAC salėje.

Skraidančią D.V kopiją, išdažytą Bavarijos karinių pajėgų piloto Rautenflagge^{[neveikianti nuoroda]} naudota galinio fiuzeliažo spalvų schemą, Senajam Reinebeko aerodromui sukūrė Kanados aviatorius Koulas Palenas (angl. Cole Palen). Kanadoje pagaminta „“ varikliu varoma kopija 2017 m. buvo bazuojama aerodrome Ardmoro mieste (Ardmore), Oklande. XX a. pabaigoje keletas D.V kopijų pagal autentiškus brėžinius, kai kurios jų – ir su autentiškais varikliais buvo pagamintos Naujojoje Zelandijoje. Viena tokių eksponuojama Karališkųjų oro pajėgų muziejuje Kolindeile (Londonas, Naujoji Zelandija). Kita jų priklausė JAV aviatoriui (Florida, JAV), dar dvi priklausė TVAL (Naujoji Zelandija).

Lietuvoje

Lietuvos karo aviacija turėjo vieną „Albatros D.V". Jis buvo įsigytas 1919 m. pradžioje iš Vokietijos kariuomenės dalinių Rytprūsiuose. Tai buvo vienas iš maždaug 50 lėktuvų, kuriuos, apeidami Antantės sankcijas, Vokietijos kariuomenės atskiri daliniai pardavė Lietuvai. Tokiu būdu Lietuvos karo aviacija įsigijo keturis naikintuvus „Fokker D.VII", du naikintuvus „Albatros D.III", vienuolika mokymui tinkamų „Albatros C.Ib", tris šarvuotus „Albatros J.II", du „LVG C.VI", po vieną „LVG C.V", „Albatros B.II", „Albatros C.III" ir „Rumpler C.I", du „Albatros C.XV", keturis dviviečius naikintuvus ir šturmo lėktuvus „Halberstadt CL.II", penkis „Halberstadt CL.IV", vieną „," šešis „Halberstadt C.V", šešis „DFW C.V".

Turimais duomenimis su šiuo Lietuvos "Albatros D.V" skrydžiai nebuvo vykdomi. 1921 m. orlaivis buvo išardytas ir panaudotas dalimis remontuojant kitus lėktuvus.

Dokumentuose šio lėktuvo pavadinimas buvo trumpinamas į „Alb C V“.

Operatoriai

 Vokietijos imperija

• Luftstreitkräfte
  • Karališkosios Prūsijos karinės oro pajėgos (vok. Königlich Preußische Fliegertruppe)

• Jasta 1
• Jasta 2
• Jasta 3
• Jasta 4
• Jasta 5
• Jasta 6
• Jasta 7
• Jasta 10
• Jasta 11
• Jasta 12
• Jasta 13
• Jasta 14
• Jasta 15
• Jasta 17
• Jasta 18
• Jasta 21

• Jasta 22
• Jasta 24
• Jasta 26
• Jasta 27
• Jasta 37
• Jasta 40
• Jasta 43
• Jasta 46
• Jasta 55 (F)
• Jasta 57
• Jasta 59
• Jasta 61
• Jasta 62
• Jasta 63
• Jasta 69
• Jasta 75
• Jasta 84
• Kest 1a
• Bogohl 6

• • Karališkosios Bavarijos oro pajėgos (vok. Königlich Bayerische Fliegertruppe)
    • Jasta 16b
    • Jasta 23b
    • Jasta 32b
    • Jasta 34b
    • Jasta 35b
    • Jasta 76b
    • Jasta 77b
    • Jasta 78b
    • Jasta 79b

• • Saksonijos pajėgos
    • Jasta 72s

• • Viurtenburgo pajėgos
    • Jasta 28w
    • Jasta 64w

• Kaiserliche Marine
  • Seefrontstaffel 1
  • Marine Feld Jagdstaffel 1
  • Marine Feld Jagdstaffel 2
  • Marine Feld Jagdstaffel 3

 Lietuva

• Karo aviacija

 Lenkija

• Lenkijos oro pajėgos (tarpukaris)

 Osmanų imperija

• Osmanų imperijos karinės oro pajėgos

Techniniai duomenys (DV)

Rodiklis		Albatros D.V	Albatros D.Va
Įgula		1
Ilgis		7,33 m
Sparno mojis		9,05 m
Aukštis		2,70 m
Sparnų plotas		20,32 m²
Masė	tuščio	717 kg	730 kg
	maksimali kilimo	915 kg	937 kg
Jėgainė	vandeniu aušinamas 6 cilindrų vienaeilis vidaus degimo variklis	Mercedes D.III, 170 AG galios	Mercedes D.IIIa, 185 AG galios
Greitis	maksimalus	180 km/h	187 km/h
Kilimo laikas	į 1000 m	4:20 min	4:20 min
	į 3000 m	14:30 min	17:08 min
	į 3000 m	11:18 min
	į 5000 m	32 min	35 min
Skrydžio	lubos	6500 m	6250 m
	nuotolis	380 km	350 km
	trukmė	2 h
Ginkluotė		2 kulkosvaidžiai

Bibliografija

• (LT) ALBATROS D.V, Plieno sparnai
• (DE) Angelucci, Enzo, Matricardi, Paolo: Die Flugzeuge. Von den Anfängen bis zum Ersten Weltkrieg. Falken-Verlag, Wiesbaden 1976, ISBN 3-8068-0391-9
• (EN) Bennett, Leon. Gunning for the Red Baron. College Station, Texas: Texas A&M University Press, 2006. ISBN 1-58544-507-XISBN 1-58544-507-X.
• (EN) Connors, John F. Albatros Fighters in Action (Aircraft No. 46). Carrollton, Texas: Squadron/Signal Publications, Inc., 1981. ISBN 0-89747-115-6ISBN 0-89747-115-6.
• (EN) Gray, Peter and Owen Thetford. German Aircraft of the First World War. London: Putnam & Company Ltd., 1970. 2nd ed. ISBN 0-370-00103-6ISBN 0-370-00103-6.
• (EN) Green, William and Gordon Swanborough. The Complete Book of Fighters. London: Salamander Books, 1994. ISBN 0-8317-3939-8ISBN 0-8317-3939-8.
• (EN) Grosz, Peter M. „The Agile & Aggressive Albatros“. Air Enthusiast Quarterly, No. 1, n.d., pp. 36–51. ISSN 0143-5450ISSN 0143-5450
• (EN) Grosz, Peter M. Albatros D.III (Windsock Datafile Special). Berkhamsted, Herts, UK: Albatros Publications, 2003. ISBN 1-902207-62-9ISBN 1-902207-62-9.
• (EN) Guttman, Jon. SE 5A vs Albatros D V: Western Front 1917-18 (Duel 20). Oxford, UK: Osprey Publishing, 2009. ISBN 978-1-84603-471-8ISBN 978-1-84603-471-8.
• (EN) Herris, Jack. Pfalz Aircraft of World War I (Great War Aircraft in Profile, Volume 4). Boulder, Colorado: Flying Machine Press, 2001. ISBN 1-891268-15-5ISBN 1-891268-15-5.
• (EN) Mikesh, Robert C. Albatros D.Va: German Fighter of World War I. Washington, D.C.: Smithsonian Institution Press, 1980. ISBN 0-87474-633-7ISBN 0-87474-633-7
• (EN) Nelcarz, Bartolomiej and Robert Peczkowski. White Eagles: The Aircraft, Men and Operations of the Polish Air Force 1918–1939. Ottringham, UK: Hikoki Publications, 2001. ISBN 1-902109-73-2ISBN 1-902109-73-2.
• (FR) Neulen, Hans-Werner & Cony, Christophe (September 2000). „Les aigles du Kaiser en Terre Sainte“. Avions: Toute l'Aéronautique et son histoire (90): 38–46. ISSN 1243-8650.
• (LT) Ramoška, Gytis, Pirmieji karo aviacijos lėktuvai 1919-23 m., Plieno sparnai
• (EN) VanWyngarden, Greg. Albatros Aces of World War I Part 2 (Aircraft of the Aces No. 77). Oxford, UK: Osprey Publishing, 2007. ISBN 1-84603-179-6ISBN 1-84603-179-6

Išnašos

1. Mikesh 1980, p. 15.
2. Grosz 2003, pp. 21–22.
3. Connors 1981, p. 22.
4. Van Wyngarden 2007, p. 40.
5. Guttman 2009, p. 31.
6. ngelucci, Enzo, Matricardi, Paolo: Die Flugzeuge. Von den Anfängen bis zum Ersten Weltkrieg. Falken-Verlag, Wiesbaden 1976
7. Guttman 2009, p. 22.
8. Bennett 2006, p. 124.
9. Van Wyngarden 2007, p. 65.
10. Mikesh 1980, p. 17.
11. Ramoška, Gytis, Karo Aviacijos Albatros D III, Plieno sparnai
12. Mikesh 1980, p. 7.
13. Herris 2001, p. 154.
14. "Albatros D.Va Scout Aircraft. " . Nuoroda tikrinta: 20 July 2017.
15. "Conservation of the Albatros D.Va. " Australian War Memorial. Nuoroda tikrinta: 21 July 2017.
16. „Albatros D.Va - Old Rhinebeck Aerodrome“. oldrhinebeck.org. Old Rhinebeck Aerodrome. 2014. Suarchyvuotas originalas November 10, 2014. Nuoroda tikrinta August 9, 2017.
17. Ramoška, Gytis, Pirmieji karo aviacijos lėktuvai 1919-23 m., Plieno sparnai
18. ALBATROS D.V, Plieno sparnai