Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Benino civilizacija arba Gvinėjos civilizacija Vakarų Afrikos Gvinėjos regione susikūrusi aukšta daugiatautė kultūra Čia
Benino civilizacija
Benino civilizacija (arba Gvinėjos civilizacija) – Vakarų Afrikos Gvinėjos regione susikūrusi aukšta daugiatautė kultūra. Čia susikūrė daug skirtingų tautų valstybių, išvysčiusių aukšto lygio meną.
| Benino civilizacija |
| Noko kultūra |
| Senieji kultūros židiniai: |
| Ifė, , Tado, Bonas |
| XIV-XVII a.: |
| Benino imperija, |
| Akanų, Gbe, Jorubų, Igbų, Ibibijų valstybės |
| Imperijos XVII-XIX a.: |
| Ašantis, Dahomėja, Ojas, Kalabaras, |
| Kolonijos XIX-XX a.: |
| Prancūzijos Vakarų Afrika, Britų Aukso Krantas, , , |
| Nepriklausomybė: |
| Liberija, Dramblio Kaulo Krantas, , Togas, , Nigerija, Kamerūnas |
| Benino civilizacijos regionai: |
| Grūdų k., , Aukso k., Vergų k., Jorubalandas, , , Beninas, Igbolandas, Kalabaras, Aliejaus upės, , |
Civilizacijos pavadinimas kildinamas nuo istorinės Benino karalystės (dabartinės Nigerijos teritorijoje), kurios kultūra ir menas turėjo didžiulės įtakos visoms civilizacijos tautoms. Gvinėjos civilizacijos vardas kildinamas nuo Gvinėjos regiono, tačiau su Gvinėjos valstybe civilizacija nieko bendro neturi.
Kolonizacijos metu nuo XVI a. šios valstybės buvo įtrauktos į vergų prekybą, o XIX a. šios civilizacijos teritorijas pasidalino Prancūzija, Britanija ir Vokietija. Dabar buvusias Benino civilizacijos teritorijas valdo šios valstybės: Dramblio kaulo krantas, Gana, Togas, Beninas, Nigerija, Kamerūnas.
Geografija
Benino civilizacijos teritorija užima ruožą į šiaurę nuo Gvinėjos įlankos, t. y. istorinį Gvinėjos regioną. Iš rytų ją uždaro kalnai, esantys dabartiniame vakarų Kamerūne. Vakaruose regiono riba nėra aiški, kadangi nuolat kito, tačiau ja galima laikyti Bandamos upę Dramblio kaulo krante, kuri atskiria Vakarų Atlanto ir Rytų Atlanto kultūras. Į vakarus nuo šios upės prasideda ypač tankūs tropiniai miškai, kuriuose aukštesnė civilizacija neišsivystė.
Šiaurinė civilizacijos riba nėra labai aiški, mat čia ji susijungia su Sahelio civilizacijos teritorijomis. Kai kurie regionai, pvz., Nupė, Borgu, Kvararafa, gali būti laikomi tiek Sahelio, tiek Benino civilizacijos regionais.
Beveik visa ši teritorija yra padengta tropiniais miškais. Teritoriją iš šiaurės į pietus vagoja daug vandeningų upių, tarp kurių svarbiausios yra Nigeris, Volta, Komoė ir kt. Šiaurėje tropiniai miškai praretėja, sudarydami miškų-savanų mozaikos gamtinę zoną. Ši zona yra pereinamoji ir dar toliau virsta savanomis, kuriose klestėjo Sahelio civilizacija. Kuo toliau į pietus, tuo klimatas drėgnėja, o pajūryje miškai virsta drėgnais sąžalynais.
Maždaug per teritorijos vidurį (Vergų kranto) regione yra tarpas, kuriame nėra tropinių miškų, o miškų-savanų mozaikos zona pasiekia jūrą. Šis tarpas vadinamas Dohomėjos plyšiu.
Regiono pakrantės tinkamos uostams.
Tautinė ir kultūrinė ir įvairovė
Teritorija nuo seno buvo gyvenama daugybės tautų ar . Dauguma jų priklauso kva tautoms, o svarbiausios grupės yra gbe, akanai, jorubai, , idžai, igbai. Ryčiausia teritorijos dalis yra apgyvendinta Benuės-Kongo tautų, tarp kurių svarbiausi ibibijai, , . Kiekviena šių tautų savo ruožtu dalinasi į daugybes pogrupių, kalbančių skirtingais dialektais, kurių susiformavimą nulėmė politinis susiskaldymas smulkiomis valstybėmis.
Tautinė įvairovė sudaro prielaidas visą civilizacijos regioną skaidyti į mažesnius kultūrinius subregionus, tokius, kaip Akanalandas (vėliau Aukso krantas), Vergų krantas (gyvenamas daugiausia gbe tautų), Jorubalandas, Beninas, Igbolandas, Idžalandas, Ibibijolandas. Kiekvienas jų vystė savitas politines sistemas ir valstybes.
Istorija
Priešistorinė Nok kultūra
Nok kultūra atsirado apie 500 m. pr. m. e. dab. Nigerijos centrinėje dalyje, Džoso plynaukštėje. Ji nunyko apie II a. Šios kultūros atstovai ėmė kurti aukšto lygio skulptūrą, kuri, kaip manoma, inspiravo vėlesnės civilizacijos atsiradimą.
Ankstyvosios valstybės (X–XIV a.)
Apie X a. dabartinės Nigerijos pietuose pradėta gaminti žalvario dirbinius, kurie ir tapo svarbiausiais šios civilizacijos meno kūriniais. Tai buvo civilizacijos pradžia. Ją didele dalimi nulėmė intensyvėjanti prekyba su Sahelio civilizacija.
Tuo metu formavosi atskiri kultūriniai regionai. Šiuo metu galima išskirti 4 svarbiausius civilizacijos židinius, kurie koncentravosi aplink svarbiausią miestą. Dažniausiai legendos teigia, kad šie miestai buvo kai kurių tautų protėvynė, ir iki šiol jie laikomi šventais.
Igbai pirmieji kūrė bronzos dirbinius, o jų svarbiausias meno centras buvo . Jie sukūrė teokratinę valstybę , kuri tapo didele atskirų miestų konfederacija, susieta vieninga religija, ir valdoma teokratinio valdovo eze Nri.
Tuo pat metu suklestėjo jorubų miestas Ifė, kuris išlaikė hegemoniją jorubalande iki 1400 m. Jame dar labiau suklestėjo bronzos apdirbimas. Jorubai Ifę laiko visos savo kultūros ir tautos ištakomis.
Kiti du svarbūs kultūriniai šio laikotarpio židiniai buvo Tado ir Bonas. Gbe grupės tautos, migruodamos nuo Ojo grėsmės sukūrė Tado valstybę. Dar toliau į vakarus akanai sukūrė Bono valstybę.
Šiuo laikotarpiu lemiamu civilizacijos klestėjimo faktoriumi buvo prekyba su šiaure, t. y. su Sahelio civilizacija. Iš šiaurės kraštų, pirmiausia hausų, Malio, Gvinėjos įlankos valstybės importavo daug kultūrinių pasiekimų, tačiau neperėmė islamo, kuris tuo metu jau ėmė įsigalėti Sahelyje.
XIV–XVII a
Nuo XIV a. visame civilizacijos regione įsigalėjo Benino karalystės (tuo metu vadintos Edo) kultūra. Ši karalystė, nors buvo maža savo teritorija, vykdė aktyvią prekybą Gvinėjos įlankos pakrantėse, nešdami aukštą bronzos apdirbimo techniką ir kitus pasiekimus.
Tuo metu labai aiškiai susiformavo atskiri Gvinėjos civilizacijos regionai. Visuose juose klestėjo daugybė smulkių valstybėlių, kurios koncentravosi aplink didžiausias gyvenvietes.
Portugalams XV a. pasiekus šias afrikines karalystes, jos nebuvo užkariautos, tačiau nuo XVI a. pamažėle keitėsi civilizacijos raida. Šiuo laikotarpiu sunyko prekyba su šiaure, tačiau ėmė klestėti jūrinė prekyba su Europa. Vietinės Afrikos valstybės prisitaikė prie naujų poreikių, išsaugojo nepriklausomybę ir introdukavo daug naujų pasiekimų iš Europos.
Nors nuo XV a. europiečiai pastatė savo fortus Gvinėjos įlankos pakrantėse, jie nesikišo į valstybių vidaus reikalus, o veikė per vergų prekybą, naujų technologijų (šautuvų), naujų kultūrų (kukurūzai, žemės riešutai, manijokas) pristatymą vietos kultūroms.
Dėl intensyvėjančios pajūrio prekybos nyko miestai ir valstybės krašto gilumoje ir stiprėjo pajūrio tautos bei miestai. Dėl šių pokyčių vyko vietos gyventojų migracijos į pajūrį, apgyvendinant anksčiau visai negyvenamas mangrovų džiungles. Vyko procesas, kurio metu į pakrantes migravo pabėgėliai, įvairios tautos maišėsi tarpusavyje, formavosi atskiri vergų prekybos miestai ir regionai (pvz., Nigerio delta kaip istorinis regionas).
Tokiu būdu susiformavo daugybė pajūrio regionų, kuriuos europiečiai vadino „krantais“: Grūdų krantas, , Aukso krantas (Ganos ir Togo pajūryje), Vergų krantas, Palmių aliejaus krantas ir kt.
Vergų imperijos XVII–XIX a.
Iki XVII a. Gvinėjos tautų prekyba buvo gana įvairi, tačiau vėliau ji ilgainiui įgavo labai vienodą pobūdį. Vienintele paklausia preke tapo vergai. Dėl tos priežasties susiformavo įdomi prekybinė sistema, kurioje „krantų“ prekybiniai miestai kontaktavo su europiečiais, o valstybės žemyno gilumoje vienijosi į galingas konfederacijas, kurių tikslas buvo joms parūpinti vergus.
- Aukso krantas – Vienas seniausių pajūrio prekybos centrų čia buvo Akra, konkuravusi su Fanti ir Denkira, tačiau XVII a. vid. sustiprėjo Akvamu, įgijusi hegemoniją Aukso krante. 1731 m. čia įsigalėjo Aksimas. Tuo pat metu giliau, žemyne XVII a. susiformavo akanų konfederacija Ašanti, kuri 1745 m. užkariavo visas pajūrio valstybes.
- Vergų krantas buvo dabartinio Benino teritorijoje. Čia stipriausi pajūrio miestai buvo Vida, Ardra, , Hogbonu. XVII a. krašto gilumoje susiformavo stipri fonų valstybė, – Dahomėjos karalystė. Ji tapo didžiausia vergų tiekėja visoje Afrikoje. XVIII a. ji užkariavo pajūrio valstybes.
- Ojo imperija – susiformavo Jorubalande.
- Nigerio delta – čia egzistavo daug idžų tautos prekybinių valstybėlių. Žemyne egzistavo , pakeitusi senąją valstybę, irgi tapusi vergų tiekėja. Aro ilgai kovojo su idžais dėl viešpatavimo regione, tačiau galutinės pergalės nepasiekė.
- Kalabaro karalystė – buvo daugiatautė, ibibijų vadivaujama konfederacija į rytus nuo Igbolando. Čia svarbiausias miestas buvo Kalabaras.
- – ryčiausia civilizacijos pakrantė dab. Kamerūne. Šios tautos irgi prekiavo su europiečiais. Pagrindiniai prekių tiekėjai joms buvo žemyno gilumoje (Bamendos savanose) buvusios smulkios valstybėlės, valdomos .
Galutinė kolonizacija
Nuo XIX a. pradžios kolonizacijos pobūdis keitėsi. Europiečiai pradėjo ekspansiją, siekdami įgyti kuo daugiau žemių krašto gilumoje. Anglai pradėjo labai aršius karus su Beninu, Oju, idžais ir igbais, dėl ko susiformavo Pietų Nigerijos protektoratas. Jie taip pat kariavo su Ašanti valstybe, dėl ko buvo įkurta Aukso kranto kolonija. Šios dvi kolonijos tapo Britų Vakarų Afrika.
Tuo pat metu prancūzai įsitvirtino Dahomėjoje ir Dramblio kaulo krante. Šios dvi tapo Prancūzijos Vakarų Afrika.
Tuo pat metu ekspansiją vykdė ir Vokietija. XIX a. pabaigoje jie įsikūrė siauroje teritorijoje tarp Dahomėjos ir Aukso kranto, kuri tapo žinoma kaip . Po I pasaulinio karo iš pralaimėjusios Vokietijos Togolandas buvo atimtas, padalintas išilgai ir atiduotas britams ir prancūzams. Britų Togolandas buvo prijungtas prie Britų Aukso kranto, o Prancūzų Togolandas išlaikė savarankiškumą ir vėliau davė pradžią Togo valstybei.
Nepriklausomybė
Po II pasaulinio karo nepriklausomybę iš pradžių iškovojo Aukso krantas, kuris tapo Ganos valstybe. Apie 1960 m. nepriklausomomis tapo Prancūzijos kolonijos Togas, Dramblio kaulo krantas, Dahomėja (vėliau pervardinta kaip Beninas), Kamerūnas. Paskutinė nepriklausomybę iškovojo Nigerija.
Kultūra
Mityba
Apranga
Religija
Menas
Šaltiniai
Deividsonas, B. (1961) Juodoji motina. Vilnius: Vaga.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Benino civilizacija, Kas yra Benino civilizacija? Ką reiškia Benino civilizacija?
Benino civilizacija arba Gvinejos civilizacija Vakaru Afrikos Gvinejos regione susikurusi auksta daugiataute kultura Cia susikure daug skirtingu tautu valstybiu isvysciusiu auksto lygio mena Benino civilizacijaNoko kulturaSenieji kulturos zidiniai Ife Tado BonasXIV XVII a Benino imperija Akanu Gbe Jorubu Igbu Ibibiju valstybesImperijos XVII XIX a Asantis Dahomeja Ojas Kalabaras Kolonijos XIX XX a Prancuzijos Vakaru Afrika Britu Aukso Krantas Nepriklausomybe Liberija Dramblio Kaulo Krantas Togas Nigerija KamerunasBenino civilizacijos regionai Grudu k Aukso k Vergu k Jorubalandas Beninas Igbolandas Kalabaras Aliejaus upes Civilizacijos pavadinimas kildinamas nuo istorines Benino karalystes dabartines Nigerijos teritorijoje kurios kultura ir menas turejo didziules įtakos visoms civilizacijos tautoms Gvinejos civilizacijos vardas kildinamas nuo Gvinejos regiono taciau su Gvinejos valstybe civilizacija nieko bendro neturi Kolonizacijos metu nuo XVI a sios valstybes buvo įtrauktos į vergu prekyba o XIX a sios civilizacijos teritorijas pasidalino Prancuzija Britanija ir Vokietija Dabar buvusias Benino civilizacijos teritorijas valdo sios valstybes Dramblio kaulo krantas Gana Togas Beninas Nigerija Kamerunas GeografijaIstorinis Gvinejos regionasPagrindinis straipsnis Gvinejos regionas Benino civilizacijos teritorija uzima ruoza į siaure nuo Gvinejos įlankos t y istorinį Gvinejos regiona Is rytu ja uzdaro kalnai esantys dabartiniame vakaru Kamerune Vakaruose regiono riba nera aiski kadangi nuolat kito taciau ja galima laikyti Bandamos upe Dramblio kaulo krante kuri atskiria Vakaru Atlanto ir Rytu Atlanto kulturas Į vakarus nuo sios upes prasideda ypac tankus tropiniai miskai kuriuose aukstesne civilizacija neissivyste Siaurine civilizacijos riba nera labai aiski mat cia ji susijungia su Sahelio civilizacijos teritorijomis Kai kurie regionai pvz Nupe Borgu Kvararafa gali buti laikomi tiek Sahelio tiek Benino civilizacijos regionais Beveik visa si teritorija yra padengta tropiniais miskais Teritorija is siaures į pietus vagoja daug vandeningu upiu tarp kuriu svarbiausios yra Nigeris Volta Komoe ir kt Siaureje tropiniai miskai prareteja sudarydami misku savanu mozaikos gamtine zona Si zona yra pereinamoji ir dar toliau virsta savanomis kuriose klestejo Sahelio civilizacija Kuo toliau į pietus tuo klimatas dregneja o pajuryje miskai virsta dregnais sazalynais Mazdaug per teritorijos vidurį Vergu kranto regione yra tarpas kuriame nera tropiniu misku o misku savanu mozaikos zona pasiekia jura Sis tarpas vadinamas Dohomejos plysiu Regiono pakrantes tinkamos uostams Tautine ir kulturine ir įvairoveKulturiniai Benino civilizacijos regionai Teritorija nuo seno buvo gyvenama daugybes tautu ar Dauguma ju priklauso kva tautoms o svarbiausios grupes yra gbe akanai jorubai idzai igbai Ryciausia teritorijos dalis yra apgyvendinta Benues Kongo tautu tarp kuriu svarbiausi ibibijai Kiekviena siu tautu savo ruoztu dalinasi į daugybes pogrupiu kalbanciu skirtingais dialektais kuriu susiformavima nuleme politinis susiskaldymas smulkiomis valstybemis Tautine įvairove sudaro prielaidas visa civilizacijos regiona skaidyti į mazesnius kulturinius subregionus tokius kaip Akanalandas veliau Aukso krantas Vergu krantas gyvenamas daugiausia gbe tautu Jorubalandas Beninas Igbolandas Idzalandas Ibibijolandas Kiekvienas ju vyste savitas politines sistemas ir valstybes IstorijaNok kulturos kurinysBenino karalystes kurinysBenino karalystes XVI a kurinysPriesistorine Nok kultura Pagrindinis straipsnis Nok kultura Nok kultura atsirado apie 500 m pr m e dab Nigerijos centrineje dalyje Dzoso plynauksteje Ji nunyko apie II a Sios kulturos atstovai eme kurti auksto lygio skulptura kuri kaip manoma inspiravo velesnes civilizacijos atsiradima Ankstyvosios valstybes X XIV a Apie X a dabartines Nigerijos pietuose pradeta gaminti zalvario dirbinius kurie ir tapo svarbiausiais sios civilizacijos meno kuriniais Tai buvo civilizacijos pradzia Ja didele dalimi nuleme intensyvejanti prekyba su Sahelio civilizacija Tuo metu formavosi atskiri kulturiniai regionai Siuo metu galima isskirti 4 svarbiausius civilizacijos zidinius kurie koncentravosi aplink svarbiausia miesta Dazniausiai legendos teigia kad sie miestai buvo kai kuriu tautu protevyne ir iki siol jie laikomi sventais Igbai pirmieji kure bronzos dirbinius o ju svarbiausias meno centras buvo Jie sukure teokratine valstybe kuri tapo didele atskiru miestu konfederacija susieta vieninga religija ir valdoma teokratinio valdovo eze Nri Tuo pat metu suklestejo jorubu miestas Ife kuris islaike hegemonija jorubalande iki 1400 m Jame dar labiau suklestejo bronzos apdirbimas Jorubai Ife laiko visos savo kulturos ir tautos istakomis Kiti du svarbus kulturiniai sio laikotarpio zidiniai buvo Tado ir Bonas Gbe grupes tautos migruodamos nuo Ojo gresmes sukure Tado valstybe Dar toliau į vakarus akanai sukure Bono valstybe Siuo laikotarpiu lemiamu civilizacijos klestejimo faktoriumi buvo prekyba su siaure t y su Sahelio civilizacija Is siaures krastu pirmiausia hausu Malio Gvinejos įlankos valstybes importavo daug kulturiniu pasiekimu taciau nepereme islamo kuris tuo metu jau eme įsigaleti Sahelyje XIV XVII a Nuo XIV a visame civilizacijos regione įsigalejo Benino karalystes tuo metu vadintos Edo kultura Si karalyste nors buvo maza savo teritorija vykde aktyvia prekyba Gvinejos įlankos pakrantese nesdami auksta bronzos apdirbimo technika ir kitus pasiekimus Tuo metu labai aiskiai susiformavo atskiri Gvinejos civilizacijos regionai Visuose juose klestejo daugybe smulkiu valstybeliu kurios koncentravosi aplink didziausias gyvenvietes Gvinejos įlankos regionai įvairus krantai Portugalams XV a pasiekus sias afrikines karalystes jos nebuvo uzkariautos taciau nuo XVI a pamazele keitesi civilizacijos raida Siuo laikotarpiu sunyko prekyba su siaure taciau eme klesteti jurine prekyba su Europa Vietines Afrikos valstybes prisitaike prie nauju poreikiu issaugojo nepriklausomybe ir introdukavo daug nauju pasiekimu is Europos Nors nuo XV a europieciai pastate savo fortus Gvinejos įlankos pakrantese jie nesikiso į valstybiu vidaus reikalus o veike per vergu prekyba nauju technologiju sautuvu nauju kulturu kukuruzai zemes riesutai manijokas pristatyma vietos kulturoms Del intensyvejancios pajurio prekybos nyko miestai ir valstybes krasto gilumoje ir stiprejo pajurio tautos bei miestai Del siu pokyciu vyko vietos gyventoju migracijos į pajurį apgyvendinant anksciau visai negyvenamas mangrovu dziungles Vyko procesas kurio metu į pakrantes migravo pabegeliai įvairios tautos maisesi tarpusavyje formavosi atskiri vergu prekybos miestai ir regionai pvz Nigerio delta kaip istorinis regionas Tokiu budu susiformavo daugybe pajurio regionu kuriuos europieciai vadino krantais Grudu krantas Aukso krantas Ganos ir Togo pajuryje Vergu krantas Palmiu aliejaus krantas ir kt Vergu imperijos XVII XIX a Iki XVII a Gvinejos tautu prekyba buvo gana įvairi taciau veliau ji ilgainiui įgavo labai vienoda pobudį Vienintele paklausia preke tapo vergai Del tos priezasties susiformavo įdomi prekybine sistema kurioje krantu prekybiniai miestai kontaktavo su europieciais o valstybes zemyno gilumoje vienijosi į galingas konfederacijas kuriu tikslas buvo joms parupinti vergus Aukso krantas Vienas seniausiu pajurio prekybos centru cia buvo Akra konkuravusi su Fanti ir Denkira taciau XVII a vid sustiprejo Akvamu įgijusi hegemonija Aukso krante 1731 m cia įsigalejo Aksimas Tuo pat metu giliau zemyne XVII a susiformavo akanu konfederacija Asanti kuri 1745 m uzkariavo visas pajurio valstybes Vergu krantas buvo dabartinio Benino teritorijoje Cia stipriausi pajurio miestai buvo Vida Ardra Hogbonu XVII a krasto gilumoje susiformavo stipri fonu valstybe Dahomejos karalyste Ji tapo didziausia vergu tiekeja visoje Afrikoje XVIII a ji uzkariavo pajurio valstybes Ojo imperija susiformavo Jorubalande Nigerio delta cia egzistavo daug idzu tautos prekybiniu valstybeliu Zemyne egzistavo pakeitusi senaja valstybe irgi tapusi vergu tiekeja Aro ilgai kovojo su idzais del viespatavimo regione taciau galutines pergales nepasieke Kalabaro karalyste buvo daugiataute ibibiju vadivaujama konfederacija į rytus nuo Igbolando Cia svarbiausias miestas buvo Kalabaras ryciausia civilizacijos pakrante dab Kamerune Sios tautos irgi prekiavo su europieciais Pagrindiniai prekiu tiekejai joms buvo zemyno gilumoje Bamendos savanose buvusios smulkios valstybeles valdomos Galutine kolonizacija Nuo XIX a pradzios kolonizacijos pobudis keitesi Europieciai pradejo ekspansija siekdami įgyti kuo daugiau zemiu krasto gilumoje Anglai pradejo labai arsius karus su Beninu Oju idzais ir igbais del ko susiformavo Pietu Nigerijos protektoratas Jie taip pat kariavo su Asanti valstybe del ko buvo įkurta Aukso kranto kolonija Sios dvi kolonijos tapo Britu Vakaru Afrika Tuo pat metu prancuzai įsitvirtino Dahomejoje ir Dramblio kaulo krante Sios dvi tapo Prancuzijos Vakaru Afrika Tuo pat metu ekspansija vykde ir Vokietija XIX a pabaigoje jie įsikure siauroje teritorijoje tarp Dahomejos ir Aukso kranto kuri tapo zinoma kaip Po I pasaulinio karo is pralaimejusios Vokietijos Togolandas buvo atimtas padalintas isilgai ir atiduotas britams ir prancuzams Britu Togolandas buvo prijungtas prie Britu Aukso kranto o Prancuzu Togolandas islaike savarankiskuma ir veliau dave pradzia Togo valstybei Nepriklausomybe Po II pasaulinio karo nepriklausomybe is pradziu iskovojo Aukso krantas kuris tapo Ganos valstybe Apie 1960 m nepriklausomomis tapo Prancuzijos kolonijos Togas Dramblio kaulo krantas Dahomeja veliau pervardinta kaip Beninas Kamerunas Paskutine nepriklausomybe iskovojo Nigerija KulturaMityba Pagrindinis straipsnis Gvinejos įlankos virtuve Apranga Religija MenasSaltiniaiDeividsonas B 1961 Juodoji motina Vilnius Vaga Sis straipsnis apie istorija yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį