Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Beninas istorinė valstybė egzistavusi 1440 1897 m Vakarų Afrikoje dabartinės Nigerijos pietinės dalies centre Šios valst
Benino karalystė
Beninas – istorinė valstybė, egzistavusi 1440–1897 m. Vakarų Afrikoje, dabartinės Nigerijos pietinės dalies centre. Šios valstybės vardu vadinamas istorinis regionas. Vakaruose jis siekėsi su Jorubalandu, rytuose – su Igbolandu, o pietuose – su Idžalandu.
| Edo Benino karalystė | ||||
| buvusi karalystė | ||||
| ||||
| Vėliava | ||||
| Sostinė | Beninas (miestas) | |||
| Valdymo forma | Monarchija | |||
| Benino oba | ||||
| 1440–1473 | Evuarė | |||
| 1888–1897 | Ovonramwen Nogbaisi | |||
| Istorija | ||||
| - Įkūrimas | XV a. m. | |||
| - Panaikinimas | 1897 m. | |||
Kitas karalystės pavadinimas yra Edo.
Geografija
| Gvinėjos įlankos regionas: Beninas | |
| Vieta | Nigerija |
| Tautos | |
| Sostinė | Beninas |
| Valdovas | |
Visas Benino regionas yra padengtas drėgnaisiais tropiniais miškais. Benino regiono centras yra nedidelės aukštumos į Vakarus nuo Nigerio. Čia susidaro palankesnės sąlygos gyvenimui ir žemdirbystei. Šioje teritorijoje ir yra Benino miestas.
Ši aukštumų teitorija iš visų pusių yra apsupta žemumų. Rytuose ji pereina į Nigerio slėnį, kuris tapo natūralia geografine riba. Šiaurėje aukštumas riboja siaura žemuma, kuri atskiria nuo Jorubų aukštumų. Pietuose ir vakaruose aukštumos pereina į ypač žemą, dažnai vandens apsemtą ir vešliais apaugusią Nigerio deltą, kuri skiria nuo Benino įlankos.
Istorija
Ibinu miestas
Svarbiausia Benino regiono tauta buvo . Jie formavosi dabartinio Benino miesto teritorijoje. Jų 1180 m. įkurtas miestas pavadintas Ibinu. Jis tapo miestu – valstybe, valdoma karalių, tituluojamu ogiso. Jų priskaičiuojama 36.
Tačiau tikroji Benino valdovų dinastija, prasidėjusi XIV a., yra kildinama iš Ifės miesto. Benino legenda teigia, kad mirus vienam ogiso, jo sūnus Ekaladerhanas iškeliavo į jorubų žemes, kol pasiekė šventąjį miestą Ifę. Ten jis buvo išrinktas karaliumi, pasivadino ir ėmė valdyti jorubų žemes. Šis faktas yra ginčytinas, kadangi jorubų legendos kildina valdovą Oduduną iš tolimos šiaurės, arba teigia, jog jis buvo vietinės dinastijos valdovas.
Oduduna laikomas daugybės jorubų karalysčių (Ojo, Egbų, Avorio ir kt.) įkūrėju. Iš jo savo dinastiją kildino ir Beninas. Sakoma, kad pas Oduduną atvyko pasiuntiniai iš Ibinu, prašydami sugrįžti ir valdyti jų kraštą. Ekaladerhanas (Oduduna) vietoj savęs pasiuntė sūnų , kuris pradėjo Benine naują dinastiją ir pradėtas tituluoti . Manoma, kad tai turėjo įvykti apie 1300 m.
Aukso amžius
Įkūrus naują dinastiją, nuo maždaug XV a. prasidėjo Benino karalystės aukso amžius, kuris tęsėsi iki XVII a.
Pirmieji obos valdė valstybę, ne ką didesnę nei pats miestas. Oba Evedo laikais (XIV a. II pusė) buvo sustiprintas pats miestas, įsteigta naujų ceremonijų ir pareigybių, kas liudijo apie augantį valdovo kultą. 1440 m. į sostą sėdus Evuare, Benino valstybėlė pradėjo puoselėti imperialistines tradicijas. Oba Evuare pajungė visas aplinkines genteles, sukurdamas galingą Benino karalystę, kuri ir užėmė visą regioną. Jis vykdė sėkmingas karines kampanijas prieš jorubus ir igbus. Jo laikais oba yra sudievinamas, nustatomos karališkos regalijos, kurios jį prilygina dievams.
XVI a., pasibaigus ryškiam Ozolua valdymui, du jo sūnūs pradėjo karą dėl valdžios. Arhuaranas, įsitvirtinęs Udo mieste, bandė paveržti valdžią iš savo brolio Esigie. Šis, padedamas motinos Idia, įtvirtino savo valdžią. Atsidėkodamas motinai, jis įsteigė karalienės – motinos iyoba instituciją, kuri nuo tada egzistavo kartu su obos institucija.
Tuo metu visoje Benino civilizacijos teritorijoje nebuvo stipresnės kultūrinės ir politinės jėgos, kadangi egzistavo daug smulkių valstybėlių, pradedant Aukso krantu vakaruose, baigiant Ibibijolandu rytuose. Šios valstybėlės buvo politiškai ir kultūriškai silpnos.
Benine tuo tarpu XV–XVII a. suklestėjo puikūs bronzos dirbiniai, kurie garsino valstybę Afrikoje. Jų tradicijos buvo perimtos iš Ifės, tačiau stipriai modifikuotos ir dar labiau ištobulintos. Obos rėmė bronzos liejimą ir rūmuose turėjo daugybes nagingų meistrų. Benino dėka buvo nutiesti prekybiniai keliai į vakarus ir rytus, kurie sujungė skirtingas Gvinėjos įlankos tautas į vientisą civilizaciją. Jos kultūra buvo paremtas pirmiausia Benino tradicija, dėl to ir civilizacija vadinama Benino civilizacija. Plėsdama kultūrinę hegemoniją Gvinėjos įlankoje, Benino imperija įkūrė daug „kolonijų“, tarp kurių buvo Lagosas, svarbus prekybinis centras Benino prekybos kelyje su akanais.
XV a. į Gvinėjos įlankos pakrantes atvykę portugalai stebėjosi turtinga karalyste, nuostabiu miestu, kuris niekuo nenusileido europiniams miestams. Abi karalystės apsikeitė diplomatiniais pareigūnais: oba išsiuntė į Lisaboną ambasadorių, o europiečiai pasiuntė misionierius. XVII a. anglai, olandai irgi žavėjosi Beninu, apie jį buvo pasakojamos neįtikėtinos istorijos.
Su europiečiais valstybė prekiavo daugiausia dramblio kaulu, palmių aliejumi, vėliau – vergais. Pastarųjų apimtis Benino prekyboje vis labiau augo.
Beninas XVII–XVIII a.
Nuo XVII a. Benino karalystė ėmė silpti, kadangi nebesugebėjo konkuruoti su išaugusiomis prekybinėmis imperijomis, savo ekonomiką stačiusiomis ant . Tai buvo Dahomėja, Ašantis, Ojas, , Kalabaro karalystė.
Prasidėjo nuosmukio laikotarpis, ir XVIII a. Beninas užsidarė nuo pasaulio, jo kultūra ir menas ėmė išsigimti.
Benino užkariavimas
XIX a. buvo šioks toks Benino atsigavimas, kuris prasidėjo uždraudus vergų prekybą. Beninas ėmė prekiauti palmių aliejumi.
1880 m. britai pareikalavo Beniną pasirašyti sutartį, kuria valstybė būtų tapusi protektoratu. Nužudžius keletą anglų Benine, anglai surengė baudžiamąją ekspediciją, kurios metu visas Benino miestas buvo sudegintas, o Benino brangenybės išgrobstytos. Tokiu būdu ši valstybė baigė savo egzistanciją ir prijungta prie .
Benino regionas Nigerijoje
Suformavus Nigerijos koloniją, Benino teritorija tapo viena iš Nigerijos dalių.
Valstybės organizacija
Valstybė buvo centralizuota teokratija, su išvystytu obos kultu.
Benino kultūra
| Benino civilizacija |
| Noko kultūra |
| Senieji kultūros židiniai: |
| Ifė, , Tado, Bonas |
| XIV-XVII a.: |
| Benino imperija, |
| Akanų, Gbe, Jorubų, Igbų, Ibibijų valstybės |
| Imperijos XVII-XIX a.: |
| Ašantis, Dahomėja, Ojas, Kalabaras, |
| Kolonijos XIX-XX a.: |
| Prancūzijos Vakarų Afrika, Britų Aukso Krantas, , , |
| Nepriklausomybė: |
| Liberija, Dramblio Kaulo Krantas, , Togas, , Nigerija, Kamerūnas |
| Benino civilizacijos regionai: |
| Grūdų k., , Aukso k., Vergų k., Jorubalandas, , , Beninas, Igbolandas, Kalabaras, Aliejaus upės, , |
Didelė dalis Benino kultūros kilo iš senojo jorubų miesto Ifės. Iš šio miesto kildinama Benino obų dinastija, į šį miestą valdovai ne kartą siuntė pasiuntinius, iš jo atsigabendavo amatininkus ir menininkus. Kultūrine prasme Beninas daug bendravo su jorubų valstybėmis ir Idžebu.
Garsiausi Benino meno dirbiniai buvo bronzos skulptūros. Tuo jie skyrėsi nuo Ovo, kur buvo labai išvystyti dramblio kaulo dirbiniai. Dažniausiai buvo gaminamos bronzinės plokštės su valdovų figūromis ir gausybe simbolių. Šis bronzos menas yra labai ikonografiškas ir sąlyginis. Egzistuoja ir daug karalienių portretų, kurie sukurti aukso amžiaus laikotarpiu.
Dalis kūrinių Benine gaminti iš dramblio kaulo. Šie dirbiniai gerokai laisvesnio stiliaus.
Šaltiniai
- Možeika, I. 1982. 7 ir 37 stebuklai. Vilnius: Mokslas.
Nuorodos
- Benino civilizacijos istorija
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Benino karalystė, Kas yra Benino karalystė? Ką reiškia Benino karalystė?
Beninas istorine valstybe egzistavusi 1440 1897 m Vakaru Afrikoje dabartines Nigerijos pietines dalies centre Sios valstybes vardu vadinamas istorinis regionas Vakaruose jis siekesi su Jorubalandu rytuose su Igbolandu o pietuose su Idzalandu Edo Benino karalystebuvusi karalysteXV a 1897VeliavaLocation of BeninasSostine Beninas miestas Valdymo forma MonarchijaBenino oba 1440 1473 Evuare 1888 1897 Ovonramwen NogbaisiIstorija Įkurimas XV a m Panaikinimas 1897 m Kitas karalystes pavadinimas yra Edo GeografijaBenino bronzos reljefaiGvinejos įlankos regionas BeninasVieta NigerijaTautosSostine BeninasValdovas Visas Benino regionas yra padengtas dregnaisiais tropiniais miskais Benino regiono centras yra nedideles aukstumos į Vakarus nuo Nigerio Cia susidaro palankesnes salygos gyvenimui ir zemdirbystei Sioje teritorijoje ir yra Benino miestas Si aukstumu teitorija is visu pusiu yra apsupta zemumu Rytuose ji pereina į Nigerio slenį kuris tapo naturalia geografine riba Siaureje aukstumas riboja siaura zemuma kuri atskiria nuo Jorubu aukstumu Pietuose ir vakaruose aukstumos pereina į ypac zema daznai vandens apsemta ir vesliais apaugusia Nigerio delta kuri skiria nuo Benino įlankos IstorijaIbinu miestas Svarbiausia Benino regiono tauta buvo Jie formavosi dabartinio Benino miesto teritorijoje Ju 1180 m įkurtas miestas pavadintas Ibinu Jis tapo miestu valstybe valdoma karaliu tituluojamu ogiso Ju priskaiciuojama 36 Taciau tikroji Benino valdovu dinastija prasidejusi XIV a yra kildinama is Ifes miesto Benino legenda teigia kad mirus vienam ogiso jo sunus Ekaladerhanas iskeliavo į jorubu zemes kol pasieke sventajį miesta Ife Ten jis buvo isrinktas karaliumi pasivadino ir eme valdyti jorubu zemes Sis faktas yra gincytinas kadangi jorubu legendos kildina valdova Oduduna is tolimos siaures arba teigia jog jis buvo vietines dinastijos valdovas Oduduna laikomas daugybes jorubu karalysciu Ojo Egbu Avorio ir kt įkureju Is jo savo dinastija kildino ir Beninas Sakoma kad pas Oduduna atvyko pasiuntiniai is Ibinu prasydami sugrįzti ir valdyti ju krasta Ekaladerhanas Oduduna vietoj saves pasiunte sunu kuris pradejo Benine nauja dinastija ir pradetas tituluoti Manoma kad tai turejo įvykti apie 1300 m Aukso amzius Benino dirbinys XVI a Benino bronzos skulptura Įkurus nauja dinastija nuo mazdaug XV a prasidejo Benino karalystes aukso amzius kuris tesesi iki XVII a Pirmieji obos valde valstybe ne ka didesne nei pats miestas Oba Evedo laikais XIV a II puse buvo sustiprintas pats miestas įsteigta nauju ceremoniju ir pareigybiu kas liudijo apie augantį valdovo kulta 1440 m į sosta sedus Evuare Benino valstybele pradejo puoseleti imperialistines tradicijas Oba Evuare pajunge visas aplinkines genteles sukurdamas galinga Benino karalyste kuri ir uzeme visa regiona Jis vykde sekmingas karines kampanijas pries jorubus ir igbus Jo laikais oba yra sudievinamas nustatomos karaliskos regalijos kurios jį prilygina dievams XVI a pasibaigus ryskiam Ozolua valdymui du jo sunus pradejo kara del valdzios Arhuaranas įsitvirtines Udo mieste bande paverzti valdzia is savo brolio Esigie Sis padedamas motinos Idia įtvirtino savo valdzia Atsidekodamas motinai jis įsteige karalienes motinos iyoba institucija kuri nuo tada egzistavo kartu su obos institucija Tuo metu visoje Benino civilizacijos teritorijoje nebuvo stipresnes kulturines ir politines jegos kadangi egzistavo daug smulkiu valstybeliu pradedant Aukso krantu vakaruose baigiant Ibibijolandu rytuose Sios valstybeles buvo politiskai ir kulturiskai silpnos Benine tuo tarpu XV XVII a suklestejo puikus bronzos dirbiniai kurie garsino valstybe Afrikoje Ju tradicijos buvo perimtos is Ifes taciau stipriai modifikuotos ir dar labiau istobulintos Obos reme bronzos liejima ir rumuose turejo daugybes nagingu meistru Benino deka buvo nutiesti prekybiniai keliai į vakarus ir rytus kurie sujunge skirtingas Gvinejos įlankos tautas į vientisa civilizacija Jos kultura buvo paremtas pirmiausia Benino tradicija del to ir civilizacija vadinama Benino civilizacija Plesdama kulturine hegemonija Gvinejos įlankoje Benino imperija įkure daug koloniju tarp kuriu buvo Lagosas svarbus prekybinis centras Benino prekybos kelyje su akanais XV a į Gvinejos įlankos pakrantes atvyke portugalai stebejosi turtinga karalyste nuostabiu miestu kuris niekuo nenusileido europiniams miestams Abi karalystes apsikeite diplomatiniais pareigunais oba issiunte į Lisabona ambasadoriu o europieciai pasiunte misionierius XVII a anglai olandai irgi zavejosi Beninu apie jį buvo pasakojamos neįtiketinos istorijos Su europieciais valstybe prekiavo daugiausia dramblio kaulu palmiu aliejumi veliau vergais Pastaruju apimtis Benino prekyboje vis labiau augo Beninas XVII XVIII a Nuo XVII a Benino karalyste eme silpti kadangi nebesugebejo konkuruoti su isaugusiomis prekybinemis imperijomis savo ekonomika staciusiomis ant Tai buvo Dahomeja Asantis Ojas Kalabaro karalyste Prasidejo nuosmukio laikotarpis ir XVIII a Beninas uzsidare nuo pasaulio jo kultura ir menas eme issigimti Benino uzkariavimas XIX a buvo sioks toks Benino atsigavimas kuris prasidejo uzdraudus vergu prekyba Beninas eme prekiauti palmiu aliejumi 1880 m britai pareikalavo Benina pasirasyti sutartį kuria valstybe butu tapusi protektoratu Nuzudzius keleta anglu Benine anglai surenge baudziamaja ekspedicija kurios metu visas Benino miestas buvo sudegintas o Benino brangenybes isgrobstytos Tokiu budu si valstybe baige savo egzistancija ir prijungta prie Benino regionas Nigerijoje Suformavus Nigerijos kolonija Benino teritorija tapo viena is Nigerijos daliu Valstybes organizacijaValstybe buvo centralizuota teokratija su isvystytu obos kultu Benino kulturaBenino civilizacijaNoko kulturaSenieji kulturos zidiniai Ife Tado BonasXIV XVII a Benino imperija Akanu Gbe Jorubu Igbu Ibibiju valstybesImperijos XVII XIX a Asantis Dahomeja Ojas Kalabaras Kolonijos XIX XX a Prancuzijos Vakaru Afrika Britu Aukso Krantas Nepriklausomybe Liberija Dramblio Kaulo Krantas Togas Nigerija KamerunasBenino civilizacijos regionai Grudu k Aukso k Vergu k Jorubalandas Beninas Igbolandas Kalabaras Aliejaus upes Didele dalis Benino kulturos kilo is senojo jorubu miesto Ifes Is sio miesto kildinama Benino obu dinastija į sį miesta valdovai ne karta siunte pasiuntinius is jo atsigabendavo amatininkus ir menininkus Kulturine prasme Beninas daug bendravo su jorubu valstybemis ir Idzebu Garsiausi Benino meno dirbiniai buvo bronzos skulpturos Tuo jie skyresi nuo Ovo kur buvo labai isvystyti dramblio kaulo dirbiniai Dazniausiai buvo gaminamos bronzines plokstes su valdovu figuromis ir gausybe simboliu Sis bronzos menas yra labai ikonografiskas ir salyginis Egzistuoja ir daug karalieniu portretu kurie sukurti aukso amziaus laikotarpiu Dalis kuriniu Benine gaminti is dramblio kaulo Sie dirbiniai gerokai laisvesnio stiliaus SaltiniaiMozeika I 1982 7 ir 37 stebuklai Vilnius Mokslas NuorodosBenino civilizacijos istorija