Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Sahelio civilizacija
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Sahelio civilizacija – Afrikos Sahelio regione susikūrusi aukšta daugiatautė kultūra. Čia susiformavo daugybė valstybių, kurios visos buvo susietos prekybiniais santykiais tiek tarpusavyje, tiek su Viduržemio jūros pietinėmis pakrantėmis, su kuriomis jungė transsacharinės prekybos keliai.
| Sahelio civilizacija |
| Valstybės IX-XIII a. |
| Vagadu, Tekrūras, Kanemas |
| Valstybės XIII-XVIII a. |
| Džolofas, Malis, Songajus, Bamara, Mosių valstybės, Hausų valstybės, Bornu, Bagirmi, Vadajus, Darfūras |
| Fulbių džihadas (XVIII-XIX a.) |
| Futa Džalonas, Futa Toro, Sokoto kalifatas, Masina, , Vasulu, Adamava |
| Kolonijos Sahelyje (XIX-XX a.) |
| , Prancūzijos Vakarų Afrika, Prancūzijos Pusiaujo Afrika, Sudanas |
| Nepriklausomybė (XX-XXI a.) |
| Senegalas, Mauritanija, Gvinėja, Malis, Dramblio Kaulo Krantas, Burkina Faso, Nigeris, Nigerija, Čadas, CAR, Sudanas |
| Sahelio regionai |
| Senegambija, Vakarų Sahelis, Mosiai, Hausalandas, Kanem-Bornu, Adamava, Darfūras |
Kolonizacijos metu XX a. pradžioje šios civilizacijos teritorijos buvo drastiškai padalintos tarp atskirų valstybių. Dabar buvusias Sahelio civilizacijos teritorijas valdo šios valstybės: Mauritanija (pietinė dalis), Senegalas, Gvinėja (šiaurinė dalis), Malis (pietinė dalis), Burkina Faso, Nigeris (pietinė dalis), Nigerija (šiaurinė dalis), Čadas (pietinė dalis), Kamerūnas (šiauriausia teritorija), Sudanas (vidurinė dalis).
Geografija ir gamta
Sahelio civilizacija susiformavo plačioje geografinėje juostoje, besitęsiančioje iš rytų į vakarus, geografiškai buvo apribota Sacharos dykumos šiaurėje ir pereinamosios zonos pietuose (už jos prasidėjo džiunglių gamtinė zona). Ši geografinė juosta arabų tradiciškai buvo vadinama bilâd as-sûdân, t. y. „juodųjų kraštas“. Ją sudaro kelios gamtinės zonos
- Šiaurinė gamtinė juosta, einanti palei Sacharos pakraštį, vadinama Saheliu. Ji driekiasi nuo Atlanto vandenyno vakaruose iki Raudonosios jūros rytuose. Nors ji yra pakankamai nederlinga, būtent čia formavosi ankstyvieji civilizacijos židiniai, ir dėl to Sahelis davė pavadinimą visai civilizacijai.
- Didžioji regiono dalis yra geografinis Sudano regionas, kuriame vyrauja savanų klimatas, einantis lygiagrečiai Saheliui. Sudanas dalijamas į vakarinį ir rytinį, ir juos skiria . Sudanas rytuose baigiasi ties .
- – vidurinė Sudano regiono dalis, į kurią įeina Čado ežeras.
Civilizacijos prielaidos
Sahelio civilizacijos atsiradimo prielaidos susiformavo vystantis transsacharinei prekybai. Ilgainiui šios tautos, esančios iš karto į pietus nuo Sacharos įgavo funkciją tiekti dykumos pirkliams egzotiškas Afrikos prekes, tarp kurių buvo dramblio kaulas, auksas, brangi mediena, dekoratyvinės plunksnos, stručio kiaušiniai ir daugybė kitų. Vėlesniame laikotarpyje (XVIII–XIX a.) pačia svarbiausia preke tapo vergai.
Šie procesai skatino kurtis prekyba paremtas vietos tautų valstybes, kurių pagrindinė funkcija buvo parūpinti paklausias prekes. Šių prekių šaltiniu neretai buvo piečiau gyvenusios tautos, kurias geografiškai galima skirstyti į tris dideles grupes. Vakariausios jų gyveno Gvinėjos, Liberijos, Siera Leonės, Dramblio Kaulo Kranto miškingose teritorijose. Centrinės gyveno Gvinėjos įlankos šiaurėje ir pačios sukūrė aukšto lygio Benino civilizaciją. Vakariausios gyveno Kamerūno, pietinio Čado ir CAR savanų teritorijose, ir vėliau tapo žinomos apibendrinančiu kirdi pavadinimu.
Šios prekybos dėka į Sahelį buvo atnešta arabiška kultūra, pirmiausia Islamas, arabų raštas, nors civilizacija išsaugojo savo afrikietišką savitumą.
Svarbiausios valstybės
Sahelio civilizacija vystėsi be vieno aiškaus centro, todėl jos teritoriją galima dalinti į tam tikrus istorinius-kultūrinius regionus, kurie formavosi atskirai ir turėjo savo valstybingumą bei prekybinių kelių sistemą, jungiančią juos su Viduržemio jūra. Nepaisant to, visi regionai turėjo tarpusavyje daug kultūrinų bendrumų ir vykdė kultūrinius mainus.
Atlanto Sahelis (Senegambija)
Vakariausia Sahelio dalis šliejasi prie Atlanto vandenyno ir geografiškai sudaro siaurą žemumų juostą, maitinamą daugybės upių, kurių svarbiausios – Senegalas ir Gambija. Šią juostą iš vakarų uždaro Futa Džalono aukštumos, skiriančios ją nuo Vakarų Sahelio. Dabar ši teritorija priklauso Senegalo, Gambijos, Bisau Gvinėjos, Gvinėjos, iš dalies Siera Leonės valstybėms.
Iki XVI a. Atlanto pakrantė nebuvo labai išvystyta. Ji dažnai politiškai ir kultūriškai buvo priklausoma nuo daug stipresnių valstybių rytuose, tokių, kaip Ganos imperija, Malio imperija, Songajus.
Vietos civilizacija formavosi šiaurinėse srityse, pirmiausia Senegalo upės vidurupyje, kur susikūrė seniausia vietos valstybė – Tekrūras, kuris po Vagadu (Ganos imperijos) žlugimo X–XI a. kurį laiką įgijo didelę galią regione, ir tapo svarbiausiu kultūros skleidėju. Nuo XIII a. Tekrūras atiteko Malio imperijai. Pajūrio teritorijoje formavosi vietinės tautos, tokios kaip volofai, , džolai, susu.
XV–XVI a., silpstant Maliui, vietos tautos konsolidavo savo valstybes. Stipriausios tarp jų buvo Džolofas (vėliau suskilęs į atskiras valstybes: Vaalo, Kajorą, Baolį, Salumą ir kt.), Kaabu, Denankė ir kitos. Jų svarba per XVI–XVII a. vis labiau augo, kadangi pajūriu ėmė domėtis portugalai, kurie čia steigė savo prekybinius taškus, vėliau į konkurenciją įsijungė ir Britų imperija, Prancūzija.
Per visą laikotarpį nuo XIII a. teritoriją iš šiaurės lėtai apgyvendino gyvulių augintojai fulbiai, kurie ilgainiui įsitvirtino ir tapo viešpataujančia jėga. Jų tarpe paplitus fundamentaliojo islamo idėjoms, XVIII a. jiems pavyko sukurti keletą teokratinių valstybių: Futa Džaloną, Futa Torą.
XIX a. II pusėje regionas buvo pasidalintas tarp Portugalijos, Britanijos ir PRancūzijos. Tokiu būdu čia suformuotos dabartinių valstybių teritorijos.
| Senegambijos istoriniai regionai ir tautos | |
|---|---|
| Regionai: Futa Toras (Tekrūras, Denankė, Futa Toras) | Džolofas (Vaalo, Kajoras, Baolis, Sinė, Salumas) | Bambukas (, ) | Futa Džalonas (Futa Džalonas) | Kaabu | (, , , , limbai, ) Pakrantė: volofai | sererai | džolai | bainukai | | mandžakai | bižogai | | | | | | | susu | | |
Vakarų Sahelis
Teritorija sutampa su Nigerio baseino didžiąja dalimi. Čia suklestėjo pačios didžiausios ir garsiausios Sahelio valstybės, tarp jų ir anksčiausia didelė Sahelio valstybė – Vagadu (VIII–XI a.), dar dažnai vadinama Gana (taip buvo tituluojami jos valdovai, tačiau su dabartine Gana ji neturi nieko bendro).
Vagadu buvo soninkių tautos valstybė, o jos provincijoje gyvenę mandinkai, pasinaudoję jos nusilpimu, XIII a. sukūrė Malio imperiją. Ji buvo viena didžiausių tuometinių pasaulio imperijų ir valdė visą Nigerio vidurupį bei Atlanto žemumas. Malį valdę valdovai buvo tituluojami mansa. Jie priėmė islamą, šalyje suklestėjo menas.
XV a viduryje Maliui nusilpus, hegemoniją perėmė kita tauta – songajai, kurie iš Gao miesto sukūrė Songajaus imperiją. Ši imperija klestėjo iki XVI a. pabaigos. Tada ši teritorija patyrė invaziją iš šiaurinių Saharos genčių. Regionas dezintegravosi ir niekuomet daugiau didelės valstybės čia nebesusikūrė.
| Vakarų Sahelio istoriniai regionai ir imperijos | |
|---|---|
| Regionai: (Kaarta) | Gana | | Manden (, Vasulu) | Segu | Vidinė Nigerio Delta (Masina, ) | Songajus Hegemonijos: Vagadu (VIII–XI a.) > Soso (XII–XIII a.) > Malis (XIII–XIV a.) > Songajus (XV–XVI a.) > Bamana (XVII–XVIII a.) > (XIX a.) | |
Mosių valstybės
Pagrindinis straipsnis: Mosių valstybės
Į pietus nuo Nigerio vidurupio buvusiose teritorijose (dabartinis Burkina Fasas) gyvenę mosiai apie XV a. sukūrė daug miestų valstybių. Tarp jų svarbiausios buvo , , Mosi, Gurma, Dagomba, Uagadugu. Jų valdovai buvo tituluojami naba, o nuo kažkurio amžiaus Uagadugu naba įgijo hegemoniją visose mosių žemėse ir pradėtas tituluoti moro naba (imperatoriumi).
Hausų valstybės
Į rytus nuo Nigerio vidurupio savo valstybes sukūrė hausai. Klestėjimo laikais buvo priskaičiuojama 14 jų valstybių.
Kanem-Bornu ir Bagirmi
Aplink Čado ežerą susiformavo atskiras kultūrinis Kanem-Bornu regionas, kuriame jau VI a. suklestėjo Sao civilizacija su įtvirtintais miestais. Nuo VII a. regione reiškėsi tauta, kuri įkūrė Kanemo imperiją, egzistavusią iki XIV a. Vėliau Kanemą, nusilpnintą bulala genčių puldinėjimų, pakeitė Bornu imperija, egzistavusi iki pat XIX a. pabaigos.
Nuo XVII a. Bornu įtaka rytuose inspiravo stipriai jos įtakotos Bagirmi valstybės susiformavimą. Ši valstybė su sostine , buvo valdoma tautos. Ji ne kartą buvo priversta pripažinti savo kaimynių Bornu ir Vadajaus viešpatavimą.
Adamava
Adamavos regionas buvo į pietus nuo Kanem-Bornu, ir į Sahelio civilizacijos orbitą buvo įtrauktas vėliausiai. Iki XIX a. vietinės pagoniškos tautos šiaurėje gyvenusių musulmonų buvo vadinamos kirdi. Tik 1809 m. Fulbių džihado metu įsikūrus Adamavos emyratui, čia buvo atneštas islamas.
| Adamavos regiono tautos ir valstybės | |
|---|---|
| Kirdi: Mundangai | | | | | | Čambai | | | Mbumai | Gbajai | Sara Adamavos emyratas (Fulbiai): | | | | Marua | | | Garua | | Lerė | | | | | | |
Darfūras ir Vadajus
Ryčiausias Sahelio civilizacijos regionas (dabartinio Sudano vakaruose ir Čado rytuose) buvo Darfūras, kuriame pirmoji valstybė buvo sukurta tautos. XIV a. čia įsiviešpatavo nauja tauta – . XVI a. pabaigoje į valdžią atėjo kilmės dinastija Keira, kurios valdoma valstybė imta vadinti Darfuru (t. y. furų kraštu).
XVII a. iki tol Darfūrui priklausiusios maba tautos imperijos vakaruose sukilo prieš centrinę valdžią ir sukūrė Vadajaus valstybę. XIX a. Vadajus tapo viena stipriausių Sahelio valstybių, kadangi įtvirtino naujus transsacharinės prekybos kelius.
Nubija
Nubija (ypač po XVI a.) kartais irgi priskiriama Sahelio civilizacijai. Baltojo ir Mėlynojo Nilo slėniuose ir santakoje nuo seno egzistavo krikščioniškos nubų valstybės , ir Alodija. Dvi šiauriausios buvo užkariautos Egipto XIV a., o piečiausiai buvusi Alodija XVI a. patyrė fundžų genčių invaziją: čia sukurta jų Senaro valstybė.
XIX a. Sahelio imperijos
XIX a. Sahelio teritorijoje susikūrė keletas didelių imperijų. Viena jų buvo Fulbių imperija, kurios lyderis vykdė užkariavimus Vakarų Sahelyje. Jo sukurtas Sokoto kalifatas tapo viena didžiausių to meto Afrikos valstybių. Šie užkariavimai paskatino kitus fulbius kurti savo imperijas, tokias, kaip Tekulerą, Vasulu, ir kitas.
Kitas to meto užkariautojas buvo iš Nubijos, kuris užėmė Bornu ir ilgai priešinosi prancūzams.
Kolonizacija
Sahelio tautų kolonizavimas prasidėjo iš vakarinių pakrančių, kur jau XVI a. įsikūrė pirmieji europiečių uostai, dažniausiai naudoti vergų prekyboje. Iš pradžių čia kūrėsi portugalai, vėliau su jais konkuravo anglai, o XIX a. įsijungė ir prancūzai. Visi jie įsikūrė skirtingų upių žiotyse, o jų užimtos teritorijos iki XX a. pradžios suformavo dabartinių valstybių sienas.
Portugalai daugiausia kontroliavo dab. Bisau Gvinėjos ir pietų Senegalo (Kasamansos) teritorijas. Britai – Gambijos slėnį, prancūzai – Senegalo ir Salumo žemupius, taip pat Gvinėjos pakrantes.
XIX a. pabaigoje ekspansyviausi buvo prancūzai, kurie pradėjo užkariavimus žemyne, užgrobdami Džolofo, Futa Džalono, kitas valstybes, ir sukurdami Senegalo koloniją. Iš portugalų prancūzams pavyko atimti Kasamansos teritoriją, tokiu būdu apsupant britų valdas (Gambiją). Senegalo kolonijai plečiantis tolyn į rytus ir šiaurę, nuo jos buvo atskiriamos kitos kolonijos, tokios, kaip , Prancūzijos Sudanas, Mauritanija, Nigeris, Aukštutinė Volta. Visos šios prancūzų valdos sudarė Prancūzijos Vakarų Afriką.
Tuo pat metu hausų valstybės buvo užkariautos britų, plečiant Nigerijos teritorijas.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Sahelio civilizacija, Kas yra Sahelio civilizacija? Ką reiškia Sahelio civilizacija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Sahelio civilizacija Afrikos Sahelio regione susikurusi auksta daugiataute kultura Cia susiformavo daugybe valstybiu kurios visos buvo susietos prekybiniais santykiais tiek tarpusavyje tiek su Vidurzemio juros pietinemis pakrantemis su kuriomis junge transsacharines prekybos keliai Sahelio civilizacijaValstybes IX XIII a Vagadu Tekruras KanemasValstybes XIII XVIII a Dzolofas Malis Songajus Bamara Mosiu valstybes Hausu valstybes Bornu Bagirmi Vadajus DarfurasFulbiu dzihadas XVIII XIX a Futa Dzalonas Futa Toro Sokoto kalifatas Masina Vasulu AdamavaKolonijos Sahelyje XIX XX a Prancuzijos Vakaru Afrika Prancuzijos Pusiaujo Afrika SudanasNepriklausomybe XX XXI a Senegalas Mauritanija Gvineja Malis Dramblio Kaulo Krantas Burkina Faso Nigeris Nigerija Cadas CAR SudanasSahelio regionaiSenegambija Vakaru Sahelis Mosiai Hausalandas Kanem Bornu Adamava Darfuras Kolonizacijos metu XX a pradzioje sios civilizacijos teritorijos buvo drastiskai padalintos tarp atskiru valstybiu Dabar buvusias Sahelio civilizacijos teritorijas valdo sios valstybes Mauritanija pietine dalis Senegalas Gvineja siaurine dalis Malis pietine dalis Burkina Faso Nigeris pietine dalis Nigerija siaurine dalis Cadas pietine dalis Kamerunas siauriausia teritorija Sudanas vidurine dalis Geografija ir gamtaPagrindiniai straipsniai Sahelis ir Sudanas regionas Sahelio civilizacija susiformavo placioje geografineje juostoje besitesiancioje is rytu į vakarus geografiskai buvo apribota Sacharos dykumos siaureje ir pereinamosios zonos pietuose uz jos prasidejo dziungliu gamtine zona Si geografine juosta arabu tradiciskai buvo vadinama bilad as sudan t y juoduju krastas Ja sudaro kelios gamtines zonos Siaurine gamtine juosta einanti palei Sacharos pakrastį vadinama Saheliu Ji driekiasi nuo Atlanto vandenyno vakaruose iki Raudonosios juros rytuose Nors ji yra pakankamai nederlinga butent cia formavosi ankstyvieji civilizacijos zidiniai ir del to Sahelis dave pavadinima visai civilizacijai Didzioji regiono dalis yra geografinis Sudano regionas kuriame vyrauja savanu klimatas einantis lygiagreciai Saheliui Sudanas dalijamas į vakarinį ir rytinį ir juos skiria Sudanas rytuose baigiasi ties vidurine Sudano regiono dalis į kuria įeina Cado ezeras Civilizacijos prielaidosSahelio civilizacijos atsiradimo prielaidos susiformavo vystantis transsacharinei prekybai Ilgainiui sios tautos esancios is karto į pietus nuo Sacharos įgavo funkcija tiekti dykumos pirkliams egzotiskas Afrikos prekes tarp kuriu buvo dramblio kaulas auksas brangi mediena dekoratyvines plunksnos strucio kiausiniai ir daugybe kitu Velesniame laikotarpyje XVIII XIX a pacia svarbiausia preke tapo vergai Sie procesai skatino kurtis prekyba paremtas vietos tautu valstybes kuriu pagrindine funkcija buvo parupinti paklausias prekes Siu prekiu saltiniu neretai buvo pieciau gyvenusios tautos kurias geografiskai galima skirstyti į tris dideles grupes Vakariausios ju gyveno Gvinejos Liberijos Siera Leones Dramblio Kaulo Kranto miskingose teritorijose Centrines gyveno Gvinejos įlankos siaureje ir pacios sukure auksto lygio Benino civilizacija Vakariausios gyveno Kameruno pietinio Cado ir CAR savanu teritorijose ir veliau tapo zinomos apibendrinanciu kirdi pavadinimu Sios prekybos deka į Sahelį buvo atnesta arabiska kultura pirmiausia Islamas arabu rastas nors civilizacija issaugojo savo afrikietiska savituma Svarbiausios valstybesSahelio civilizacijos istoriniai kulturiniai regionai Zalia spalva pazymeta Benino civilizacija Sahelio civilizacija vystesi be vieno aiskaus centro todel jos teritorija galima dalinti į tam tikrus istorinius kulturinius regionus kurie formavosi atskirai ir turejo savo valstybinguma bei prekybiniu keliu sistema jungiancia juos su Vidurzemio jura Nepaisant to visi regionai turejo tarpusavyje daug kulturinu bendrumu ir vykde kulturinius mainus Atlanto Sahelis Senegambija Pagrindinis straipsnis Senegambija Senegambija XIX a zemelapyje Vakariausia Sahelio dalis sliejasi prie Atlanto vandenyno ir geografiskai sudaro siaura zemumu juosta maitinama daugybes upiu kuriu svarbiausios Senegalas ir Gambija Sia juosta is vakaru uzdaro Futa Dzalono aukstumos skiriancios ja nuo Vakaru Sahelio Dabar si teritorija priklauso Senegalo Gambijos Bisau Gvinejos Gvinejos is dalies Siera Leones valstybems Iki XVI a Atlanto pakrante nebuvo labai isvystyta Ji daznai politiskai ir kulturiskai buvo priklausoma nuo daug stipresniu valstybiu rytuose tokiu kaip Ganos imperija Malio imperija Songajus Vietos civilizacija formavosi siaurinese srityse pirmiausia Senegalo upes vidurupyje kur susikure seniausia vietos valstybe Tekruras kuris po Vagadu Ganos imperijos zlugimo X XI a kurį laika įgijo didele galia regione ir tapo svarbiausiu kulturos skleideju Nuo XIII a Tekruras atiteko Malio imperijai Pajurio teritorijoje formavosi vietines tautos tokios kaip volofai dzolai susu XV XVI a silpstant Maliui vietos tautos konsolidavo savo valstybes Stipriausios tarp ju buvo Dzolofas veliau suskiles į atskiras valstybes Vaalo Kajora Baolį Saluma ir kt Kaabu Denanke ir kitos Ju svarba per XVI XVII a vis labiau augo kadangi pajuriu eme dometis portugalai kurie cia steige savo prekybinius taskus veliau į konkurencija įsijunge ir Britu imperija Prancuzija Per visa laikotarpį nuo XIII a teritorija is siaures letai apgyvendino gyvuliu augintojai fulbiai kurie ilgainiui įsitvirtino ir tapo viespataujancia jega Ju tarpe paplitus fundamentaliojo islamo idejoms XVIII a jiems pavyko sukurti keleta teokratiniu valstybiu Futa Dzalona Futa Tora XIX a II puseje regionas buvo pasidalintas tarp Portugalijos Britanijos ir PRancuzijos Tokiu budu cia suformuotos dabartiniu valstybiu teritorijos Senegambijos istoriniai regionai ir tautosRegionai Futa Toras Tekruras Denanke Futa Toras Dzolofas Vaalo Kajoras Baolis Sine Salumas Bambukas Futa Dzalonas Futa Dzalonas Kaabu limbai Pakrante volofai sererai dzolai bainukai mandzakai bizogai susu Vakaru Sahelis Malio imperijos laikais statyta Dzenes mecete atstatyta Pagrindinis straipsnis Vakaru Sahelis Teritorija sutampa su Nigerio baseino didziaja dalimi Cia suklestejo pacios didziausios ir garsiausios Sahelio valstybes tarp ju ir anksciausia didele Sahelio valstybe Vagadu VIII XI a dar daznai vadinama Gana taip buvo tituluojami jos valdovai taciau su dabartine Gana ji neturi nieko bendro Vagadu buvo soninkiu tautos valstybe o jos provincijoje gyvene mandinkai pasinaudoje jos nusilpimu XIII a sukure Malio imperija Ji buvo viena didziausiu tuometiniu pasaulio imperiju ir valde visa Nigerio vidurupį bei Atlanto zemumas Malį valde valdovai buvo tituluojami mansa Jie prieme islama salyje suklestejo menas XV a viduryje Maliui nusilpus hegemonija pereme kita tauta songajai kurie is Gao miesto sukure Songajaus imperija Si imperija klestejo iki XVI a pabaigos Tada si teritorija patyre invazija is siauriniu Saharos genciu Regionas dezintegravosi ir niekuomet daugiau dideles valstybes cia nebesusikure Vakaru Sahelio istoriniai regionai ir imperijosRegionai Kaarta Gana Manden Vasulu Segu Vidine Nigerio Delta Masina Songajus Hegemonijos Vagadu VIII XI a gt Soso XII XIII a gt Malis XIII XIV a gt Songajus XV XVI a gt Bamana XVII XVIII a gt XIX a Mosiu valstybes Pagrindinis straipsnis Mosiu valstybes Į pietus nuo Nigerio vidurupio buvusiose teritorijose dabartinis Burkina Fasas gyvene mosiai apie XV a sukure daug miestu valstybiu Tarp ju svarbiausios buvo Mosi Gurma Dagomba Uagadugu Ju valdovai buvo tituluojami naba o nuo kazkurio amziaus Uagadugu naba įgijo hegemonija visose mosiu zemese ir pradetas tituluoti moro naba imperatoriumi Hausu valstybes Pagrindinis straipsnis Hausu valstybes Į rytus nuo Nigerio vidurupio savo valstybes sukure hausai Klestejimo laikais buvo priskaiciuojama 14 ju valstybiu Kanem Bornu ir Bagirmi Pagrindiniai straipsniai Kanem Bornu ir Bagirmi Aplink Cado ezera susiformavo atskiras kulturinis Kanem Bornu regionas kuriame jau VI a suklestejo Sao civilizacija su įtvirtintais miestais Nuo VII a regione reiskesi tauta kuri įkure Kanemo imperija egzistavusia iki XIV a Veliau Kanema nusilpninta bulala genciu puldinejimu pakeite Bornu imperija egzistavusi iki pat XIX a pabaigos Nuo XVII a Bornu įtaka rytuose inspiravo stipriai jos įtakotos Bagirmi valstybes susiformavima Si valstybe su sostine buvo valdoma tautos Ji ne karta buvo priversta pripazinti savo kaimyniu Bornu ir Vadajaus viespatavima Adamava Pagrindinis straipsnis Adamava Adamavos regionas buvo į pietus nuo Kanem Bornu ir į Sahelio civilizacijos orbita buvo įtrauktas veliausiai Iki XIX a vietines pagoniskos tautos siaureje gyvenusiu musulmonu buvo vadinamos kirdi Tik 1809 m Fulbiu dzihado metu įsikurus Adamavos emyratui cia buvo atnestas islamas Adamavos regiono tautos ir valstybesKirdi Mundangai Cambai Mbumai Gbajai Sara Adamavos emyratas Fulbiai Marua Garua Lere Darfuras ir Vadajus Pagrindiniai straipsniai Darfuras ir Vadajus Ryciausias Sahelio civilizacijos regionas dabartinio Sudano vakaruose ir Cado rytuose buvo Darfuras kuriame pirmoji valstybe buvo sukurta tautos XIV a cia įsiviespatavo nauja tauta XVI a pabaigoje į valdzia atejo kilmes dinastija Keira kurios valdoma valstybe imta vadinti Darfuru t y furu krastu XVII a iki tol Darfurui priklausiusios maba tautos imperijos vakaruose sukilo pries centrine valdzia ir sukure Vadajaus valstybe XIX a Vadajus tapo viena stipriausiu Sahelio valstybiu kadangi įtvirtino naujus transsacharines prekybos kelius Nubija Pagrindinis straipsnis Nubija Nubija ypac po XVI a kartais irgi priskiriama Sahelio civilizacijai Baltojo ir Melynojo Nilo sleniuose ir santakoje nuo seno egzistavo krikscioniskos nubu valstybes ir Alodija Dvi siauriausios buvo uzkariautos Egipto XIV a o pieciausiai buvusi Alodija XVI a patyre fundzu genciu invazija cia sukurta ju Senaro valstybe XIX a Sahelio imperijosXIX a Sahelio teritorijoje susikure keletas dideliu imperiju Viena ju buvo Fulbiu imperija kurios lyderis vykde uzkariavimus Vakaru Sahelyje Jo sukurtas Sokoto kalifatas tapo viena didziausiu to meto Afrikos valstybiu Sie uzkariavimai paskatino kitus fulbius kurti savo imperijas tokias kaip Tekulera Vasulu ir kitas Kitas to meto uzkariautojas buvo is Nubijos kuris uzeme Bornu ir ilgai priesinosi prancuzams KolonizacijaSahelio tautu kolonizavimas prasidejo is vakariniu pakranciu kur jau XVI a įsikure pirmieji europieciu uostai dazniausiai naudoti vergu prekyboje Is pradziu cia kuresi portugalai veliau su jais konkuravo anglai o XIX a įsijunge ir prancuzai Visi jie įsikure skirtingu upiu ziotyse o ju uzimtos teritorijos iki XX a pradzios suformavo dabartiniu valstybiu sienas Portugalai daugiausia kontroliavo dab Bisau Gvinejos ir pietu Senegalo Kasamansos teritorijas Britai Gambijos slenį prancuzai Senegalo ir Salumo zemupius taip pat Gvinejos pakrantes XIX a pabaigoje ekspansyviausi buvo prancuzai kurie pradejo uzkariavimus zemyne uzgrobdami Dzolofo Futa Dzalono kitas valstybes ir sukurdami Senegalo kolonija Is portugalu prancuzams pavyko atimti Kasamansos teritorija tokiu budu apsupant britu valdas Gambija Senegalo kolonijai pleciantis tolyn į rytus ir siaure nuo jos buvo atskiriamos kitos kolonijos tokios kaip Prancuzijos Sudanas Mauritanija Nigeris Aukstutine Volta Visos sios prancuzu valdos sudare Prancuzijos Vakaru Afrika Tuo pat metu hausu valstybes buvo uzkariautos britu pleciant Nigerijos teritorijas Sis straipsnis apie istorija yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį