Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Prancūzijos Vakarų Afrika pranc Afrique occidentale française AOF aštuonių Prancūzijos kolonijų Vakarų Afrikoje federaci
Prancūzijos Vakarų Afrika
Prancūzijos Vakarų Afrika (pranc. Afrique occidentale française, AOF) – aštuonių Prancūzijos kolonijų Vakarų Afrikoje federacija. Sukurta 1895 m. iš Afrikos Sahelyje ir kitose teritorijose prancūzų užimtų teritorijų. Ji egzistavo iki 1958, kol buvo išskaidyta į atskiras autonomines valstybes, 1960 m. šios autonominės valstybės tapo nepriklausomomis.
| Afrique occidentale française Prancūzijos Vakarų Afrika | |||||||||||||||||||
| Prancūzijos kolonija | |||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||
| Vėliava | |||||||||||||||||||
| Sostinė | Sen Lui, Dakaras | ||||||||||||||||||
| Valdymo forma | kolonija | ||||||||||||||||||
| Era | Imperializmas | ||||||||||||||||||
| - Įkūrimas | 1895 m., 1895 | ||||||||||||||||||
| - Nepriklausomybės | 1958 m. | ||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||
| Sahelio civilizacija |
| Valstybės IX-XIII a. |
| Vagadu, Tekrūras, Kanemas |
| Valstybės XIII-XVIII a. |
| Džolofas, Malis, Songajus, Bamara, Mosių valstybės, Hausų valstybės, Bornu, Bagirmi, Vadajus, Darfūras |
| Fulbių džihadas (XVIII-XIX a.) |
| Futa Džalonas, Futa Toro, Sokoto kalifatas, Masina, , Vasulu, Adamava |
| Kolonijos Sahelyje (XIX-XX a.) |
| , Prancūzijos Vakarų Afrika, Prancūzijos Pusiaujo Afrika, Sudanas |
| Nepriklausomybė (XX-XXI a.) |
| Senegalas, Mauritanija, Gvinėja, Malis, Dramblio Kaulo Krantas, Burkina Faso, Nigeris, Nigerija, Čadas, CAR, Sudanas |
| Sahelio regionai |
| Senegambija, Vakarų Sahelis, Mosiai, Hausalandas, Kanem-Bornu, Adamava, Darfūras |
Jai priklausė šios dabartinių valstybių teritorijos: Mauritanija, Senegalas, Gvinėja, Prancūzijos Sudanas (Malis), Nigeris, Aukštutinė Volta (dab. Burkina Fasas), Dramblio Kaulo Krantas, Dahomėja (nuo 1899 m. Beninas).
Iki 1902 m. Prancūzijos Vakarų Afrikos administraciniu centru buvo Sen Lui, po to perkelta į Dakarą. Prancūzijos Vakarų Afrikos vadovu buvo generalgubernatorius. Kolonijinės valdos sukūrimo metu joje gyveno apie 10 mln. gyventojų, panaikinimo metu – 25 mln. Bendras plotas buvo 4 633 970 km², t. y. apie septintadalį visos Afrikos.
Susiformavimas
Prancūzijos Vakarų Afrikos valdos formavosi iš keturių skirtingų vietų Afrikos pakrantėse, kurios, skverbiantis į šalies gilumą, susijungė tarpusavyje.
- Iš Žaliojo kyšulio ir Senegalo upės slėnio pusės. Jau XVII a. čia buvo įkurti prancūzų pajūrio miestai, tokie, kaip Sen Lui, Gorė (vėliau Dakaras). Tai buvo svarbiausia prancūzų teritorija vakarų Afrikoje, vėliau tapusi ir kolonijos administraciniu centru.
- Iš Gvinėjos pakrantės, teritorijos, vadinamos Rivieres du Sud. Čia atskiri protektoriatai susiformavo 1848–1865 m.
- Iš Dramblio kaulo kranto, kur pirmieji prancūzų prekybiniai taškai susiformavo XVIII a. pradžioje. Jie buvo atgaivinti 1842 m., o 1893 m. čia paskelbta kolonija.
- Iš Vergų kranto, kur 1851 m. prancūzai gavo Vhydahą, o vėliau išplėtė įtaką aplinkiniuose pajūrio miestuose, kas leido susiformuoti Beninui.
Iki XIX a. IX deš. šios keturios sritys buvo valdomos atskirai. Tačiau tuo metu paspartėjo prancūzų ekspansija į žemyną. Lui Faidherbe užkariavimų laikais buvo suformuota didelė Senegalo kolonija, apėmusi Senegalą, pietinę Mauritaniją, vakarinį Malį ir šiaurinę Gvinėją.
1895 m., plečiantis teritorijoms, jos visos buvo sujungtos į Prancūzijos Vakarų Afriką.
Atskiros kolonijos
Jau 1891 m. prasidėjo Prancūzijos Vakarų Afrikos skaidymas į mažesnes sritis, kolonijas, kurios davė pradžią dabartinėms Afrikos valstybėms.
- 1891 m. nuo Senegalo kolonijos buvo atskirtos pietinės sritys, kurios tapo .
- Tais pat metais rytinės sritys, vadinamos aukštutiniu Senegalu, buvo atskirtos, kad suformuoti Prancūzijos Sudaną. Šios kolonijos sostinė buvo Kayes. 1899 m. šios kolonijos pietinės sritys buvo atimtos ir padalintos , Dramblio Kaulo Krantui ir Dahomėjai. Atskyrus karines sritis, likusi teritorija 1902 m. pavadinta Senegambija ir Nigeriu, o 1904 m. – Aukštutiniu Senegalu ir Nigeriu. 1920 m., atskyrus Aukštutinę Voltą, jai sugrąžintas pavadinimas Prancūzijos Sudanas. Ši kolonija vėliau tapo Maliu.
- 1900 m. Prancūzijos Sudane buvo išskirtos kelios karinės sritys su centrais Tombuktu, Zinderyje, Bobo Diulaso. Viena iš jų, Zinderis, 1911 buvo pervardinta į Nigerio karinę sritį, o 1922 m. tapo Nigerio kolonija, davusia pradžią Nigerio valstybei.
- 1904 m. Nuo Senegalo atskirtos šiaurinės sritys, kurios tapo Mauritanijos civiline teritorija. Išplėtus jos ribas į šiaurę, ji 1921 m. įgijo kolonijos statusą, tačiau sostine dalijosi su Senegalu.
- 1919 m. iš dalies pietinių Aukštutinio Senegalo ir Nigerio kolonijos sričių suformuota Aukštutinės Voltos kolonija. 1933 m ji buvo laikinai panaikinta, tačiau 1947 m. atkurta. Tai – Burkina Faso valstybės pirmtakė.
Šaltiniai
- Dennis D. Cordell French West Africa. 2009 World Book, Multimedia Encyclopedia, v.13
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Prancūzijos Vakarų Afrika, Kas yra Prancūzijos Vakarų Afrika? Ką reiškia Prancūzijos Vakarų Afrika?
Prancuzijos Vakaru Afrika pranc Afrique occidentale francaise AOF astuoniu Prancuzijos koloniju Vakaru Afrikoje federacija Sukurta 1895 m is Afrikos Sahelyje ir kitose teritorijose prancuzu uzimtu teritoriju Ji egzistavo iki 1958 kol buvo isskaidyta į atskiras autonomines valstybes 1960 m sios autonomines valstybes tapo nepriklausomomis Afrique occidentale francaise Prancuzijos Vakaru AfrikaPrancuzijos kolonija 1895 1958 VeliavaLocation of Prancuzijos Vakaru AfrikaSostine Sen Lui DakarasValdymo forma kolonijaEra Imperializmas Įkurimas 1895 m 1895 Nepriklausomybes 1958 m Pries PoPrancuzijos Aukstutine VoltaPrancuzijos Togolandas BeninasGvinejaDramblio Kaulo KrantasMauritanijaNigerisSahelio civilizacijaValstybes IX XIII a Vagadu Tekruras KanemasValstybes XIII XVIII a Dzolofas Malis Songajus Bamara Mosiu valstybes Hausu valstybes Bornu Bagirmi Vadajus DarfurasFulbiu dzihadas XVIII XIX a Futa Dzalonas Futa Toro Sokoto kalifatas Masina Vasulu AdamavaKolonijos Sahelyje XIX XX a Prancuzijos Vakaru Afrika Prancuzijos Pusiaujo Afrika SudanasNepriklausomybe XX XXI a Senegalas Mauritanija Gvineja Malis Dramblio Kaulo Krantas Burkina Faso Nigeris Nigerija Cadas CAR SudanasSahelio regionaiSenegambija Vakaru Sahelis Mosiai Hausalandas Kanem Bornu Adamava Darfuras Jai priklause sios dabartiniu valstybiu teritorijos Mauritanija Senegalas Gvineja Prancuzijos Sudanas Malis Nigeris Aukstutine Volta dab Burkina Fasas Dramblio Kaulo Krantas Dahomeja nuo 1899 m Beninas Iki 1902 m Prancuzijos Vakaru Afrikos administraciniu centru buvo Sen Lui po to perkelta į Dakara Prancuzijos Vakaru Afrikos vadovu buvo generalgubernatorius Kolonijines valdos sukurimo metu joje gyveno apie 10 mln gyventoju panaikinimo metu 25 mln Bendras plotas buvo 4 633 970 km t y apie septintadalį visos Afrikos SusiformavimasPrancuzijos Vakaru Afrikos valdos formavosi is keturiu skirtingu vietu Afrikos pakrantese kurios skverbiantis į salies giluma susijunge tarpusavyje Is Zaliojo kysulio ir Senegalo upes slenio puses Jau XVII a cia buvo įkurti prancuzu pajurio miestai tokie kaip Sen Lui Gore veliau Dakaras Tai buvo svarbiausia prancuzu teritorija vakaru Afrikoje veliau tapusi ir kolonijos administraciniu centru Is Gvinejos pakrantes teritorijos vadinamos Rivieres du Sud Cia atskiri protektoriatai susiformavo 1848 1865 m Is Dramblio kaulo kranto kur pirmieji prancuzu prekybiniai taskai susiformavo XVIII a pradzioje Jie buvo atgaivinti 1842 m o 1893 m cia paskelbta kolonija Is Vergu kranto kur 1851 m prancuzai gavo Vhydaha o veliau isplete įtaka aplinkiniuose pajurio miestuose kas leido susiformuoti Beninui Iki XIX a IX des sios keturios sritys buvo valdomos atskirai Taciau tuo metu paspartejo prancuzu ekspansija į zemyna Lui Faidherbe uzkariavimu laikais buvo suformuota didele Senegalo kolonija apemusi Senegala pietine Mauritanija vakarinį Malį ir siaurine Gvineja 1895 m pleciantis teritorijoms jos visos buvo sujungtos į Prancuzijos Vakaru Afrika Atskiros kolonijosJau 1891 m prasidejo Prancuzijos Vakaru Afrikos skaidymas į mazesnes sritis kolonijas kurios dave pradzia dabartinems Afrikos valstybems 1891 m nuo Senegalo kolonijos buvo atskirtos pietines sritys kurios tapo Tais pat metais rytines sritys vadinamos aukstutiniu Senegalu buvo atskirtos kad suformuoti Prancuzijos Sudana Sios kolonijos sostine buvo Kayes 1899 m sios kolonijos pietines sritys buvo atimtos ir padalintos Dramblio Kaulo Krantui ir Dahomejai Atskyrus karines sritis likusi teritorija 1902 m pavadinta Senegambija ir Nigeriu o 1904 m Aukstutiniu Senegalu ir Nigeriu 1920 m atskyrus Aukstutine Volta jai sugrazintas pavadinimas Prancuzijos Sudanas Si kolonija veliau tapo Maliu 1900 m Prancuzijos Sudane buvo isskirtos kelios karines sritys su centrais Tombuktu Zinderyje Bobo Diulaso Viena is ju Zinderis 1911 buvo pervardinta į Nigerio karine sritį o 1922 m tapo Nigerio kolonija davusia pradzia Nigerio valstybei 1904 m Nuo Senegalo atskirtos siaurines sritys kurios tapo Mauritanijos civiline teritorija Ispletus jos ribas į siaure ji 1921 m įgijo kolonijos statusa taciau sostine dalijosi su Senegalu 1919 m is dalies pietiniu Aukstutinio Senegalo ir Nigerio kolonijos sriciu suformuota Aukstutines Voltos kolonija 1933 m ji buvo laikinai panaikinta taciau 1947 m atkurta Tai Burkina Faso valstybes pirmtake SaltiniaiDennis D Cordell French West Africa 2009 World Book Multimedia Encyclopedia v 13