Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Ojo karalystė dar žinoma kaip Ojo imperija jorubų kalba Ilú ọba Ọ yọ istorinė jorubų valstybė Vakarų Afrikoje Jorubaland
Ojo karalystė
Ojo karalystė, dar žinoma kaip Ojo imperija (jorubų kalba: Ilú-ọba Ọ̀yọ́) – istorinė jorubų valstybė Vakarų Afrikoje, Jorubalande (dabartinės pietvakarių Nigerijos teritorijoje) ir gretimose teritorijose pietryčių Benine. Kaip suvereni valstybė egzistavo XIV–XIX a. Nuo 1888 m. egzistuoja kaip tradicinė monarchija Nigerijos sudėtyje.
| Ilú-ọba Ọ̀yọ́ Ojo karalystė | ||||
| buvusi karalystė | ||||
| ||||
| Sostinė | (iki 1835) (1836–1888) | |||
| Valdymo forma | Monarchija | |||
| Alafinas | ||||
| XIV a. | Oranjanas | |||
| 1876–1888 | Adeyemi I Alowolodu | |||
| Istorija | ||||
| - Įkūrimas | XIV a. m. | |||
| - Panaikinimas | 1888 m. | |||
Istorija
Ankstyvasis laikotarpis
Ojo karalystė tradiciškai laikoma viena iš septynių pirmosios kartos jorubų valstybių, kurią įkūrė vienas iš Ifės karaliaus palikuonių. Antrasis jo sūnus Oranjanas paliko šventąją Ifę ir su savo palyda persikėlęs tolyn į šiaurę įkūrė ten savo miestą. Tai buvo Oyo Ile, arba senasis Ojas. Oranjanas tapo pirmuoju miesto-valstybės valdovu, kurio titulas buvo .
Po Oranjano valdė jo palikuonys Adžaka, Sango, Kori ir kiti, kurie stiprino miestą, plėtė valstybės teritorijas. Mieste išdygo galingi rūmai ir valstybinis turgus, simbolizuojantys alafino galią.
Kadangi Ojas buvo Jorubalando šiauriniame pakraštyje, jį supo nedraugiškos kaimyninės valstybės. Stipriausi Ojo kaimynai buvo Nupė ir Borgu. Apie 1535 m., valdant Onigbogi, Nupės valdovas nukariavo Oją ir sunaikino sostinę. Ojo monarchija buvo priversta išsikelti į draugišką Borgu, kur kurį laiką gyveno tremtyje.
Imperinis laikotarpis
Ojo atgimimą pradėjo Onigbogi anūkas Eguguojo, kuris pastatė naują Ojo sostinę Nupės nekontroliuojamoje teritorijoje. Jis ir jo tiesioginiai palikuonys valdė atkurtą Ojo karalystę iš ten. Jiems pavyko sukurti imperiją, apjungiant daugumą jorubų valstybių. XVI a. pabaigos–XVII a. pradžios Ojas tapo didžiausia valstybe jorubų istorijoje. Buvo sustiprinta armija, ypač kavalerija, kurios struktūrą jorubai kūrė remdamiesi savo šiaurinių kaimynų pavyzdžiu.
Abipa galutinai sutramdė Nupės agresiją ir sugrąžino sostinę į Oyo Ile. Nors nepavyko nukariauti Benino karalystės pietryčiuose, XVI a. pabaigoje Ojui duoklę mokėjo Vergų kranto adžai ir eve valstybės. Ojo teritorijos plėtra tęsėsi iki pat XVIII a.
Didžiausia kliūtis Ojo ekspansijai buvo vakarinėje pašonėje išaugusi Dahomėjos karalystė. 1728 m. Ojo armija užpuolė pastarąją bet susidūrė su stipriu pasipriešinimu. Po ilgai trukusio karo Dahomėja buvo priversta tapti Ojo vasale. Per jos stiprius uostus Ojas įgijo galimybę vystyti vergų prekybą ir taip stiprėti.
Vėlyvasis laikotarpis
1754 m. žymėjo Ojo silpimo pradžią. Tuometinis Ojo bašorunas (ministro pirmininko atitikmuo) Gaha inspiravo soste intrigas, kurių metu turėjo nusižudyti keli pretendentai į sostą. Tik 1774 m. alafinas Abiodunas nubaudė Gahą, tačiau prasidėjusio nestabilumo šalyje sustabdyti negalėjo. Po nesėkmingų kampanijų prieš Borgu ir Nupę, pats Abiodunas buvo nužudytas savo sūnaus. Ilgainiui karalystė paskendo vidaus nesutarimuose, o valdovų kaita buvo ypač dažna.
Šios suirutės laikais nusilpus centrinei valdžiai, susidarė prielaidos iškilti imperijos provincijų valdytojams. 1817 m. Ojo šiaurės pasienio miestas Ilorinas su musulmonų parama paskelbė nepriklausomybę nuo Ojo. Tuo pat metu sukilo tolimesni vasalai ir provincijos. Egbai ir Egbadai išvijo Ojo vietininką, taip atkirsdami karalystę nuo pelningos vergų prekybos. 1823 m. duoklę nustojo mokėti Dahomėja, kuri sumušė Ojo armiją ir perėmė hegemoniją Egbado koridoriuje.
Svarbiausiu Ojo priešu tapo Ilorinas. Ši nauja karalystė, sudariusi sąjungą su fulbių džihado musulmonais, prisijungusi prie Sokoto kalifato, siaubė Ojo teritorijas o 1835 m. sunaikino Senąjį Oją. Karalystė perkėlė sostinę į naujai įkurtą toliau pietuose. Tačiau jos galia nebesiekė toliau šios teritorijos. Ojo likučiuose išaugo kelios naujos smulkios karalystės – Ibadanas, Ošogbas, Ogbomošas.
Ojo suverenitetas sunaikintas 1888 m., kuomet valstybė pripažino Britų imperijos protekciją. Tačiau tradicinė Ojo monarchija ir alafino titulas buvo išsaugotas iki mūsų dienų.
Administravimas
Didžiausio išsiplėtimo metu Ojo karalystę sudarė keturios administracinės dalys:
- Centrinis Ojas – pagrindinės karalystės dalys su sostine Senajame Ojo, atitiko valstybės teritoriją iki Nupės užkariavimo. Jas sudarė 6 provincijos, po 3 abipus .
- Jorubalandas – jorubų kalba kalbančios teritorijos piečiau, kurios apėmė tokias jorubų valstybes, kaip Ifė, Ila, Ketu, Savė ir pan. Didelė dalis stiprių pietrytinių jorubų valstybių nebuvo nukariautos Ojo: jos paliktos kaip buferinė zona su Benino karalyste.
- koridorius – buvo į pietvakarius nuo Jorubalando, kur gyveno jorubų subetnosai egbai ir . Dėl gamtos sąlygų Ojo negalėjo tiesiogiai kontroliuoti šio regiono, ir kontroliavo jį netiesiogiai, per vietininką Onisare, mieste. Egbadai buvo pagrindiniai vergų prekybininkai ir tarpininkai tarp Ojo ir Europos kolonistų. Dėl to šis regionas buvo ypač svarbus Ojo ekonomikai.
- Vakarų vasalai – didelės nejorubiškai kalbančios gbe teritorijos į vakarus nuo Egbado ir Jorubalando (fonai, adžai ir eve) mokėjo duoklę ir turėjo įvairių įsipareigojimų Ojo monarchijai.
Valdymas
| Benino civilizacija |
| Noko kultūra |
| Senieji kultūros židiniai: |
| Ifė, , Tado, Bonas |
| XIV-XVII a.: |
| Benino imperija, |
| Akanų, Gbe, Jorubų, Igbų, Ibibijų valstybės |
| Imperijos XVII-XIX a.: |
| Ašantis, Dahomėja, Ojas, Kalabaras, |
| Kolonijos XIX-XX a.: |
| Prancūzijos Vakarų Afrika, Britų Aukso Krantas, , , |
| Nepriklausomybė: |
| Liberija, Dramblio Kaulo Krantas, , Togas, , Nigerija, Kamerūnas |
| Benino civilizacijos regionai: |
| Grūdų k., , Aukso k., Vergų k., Jorubalandas, , , Beninas, Igbolandas, Kalabaras, Aliejaus upės, , |
Ojo karalystės centre stovėjo sudievintas valdovas , atsakingas už monarchijos klestėjimą, ryšių su pavaldiniai palaikymą. Jis rezidavo Ojo sostinėje ir buvo atsakingas už pagrindinę metų šventę Bere, kurioje privalėdavo susirinkti visi karalystės vasalai dar kartą atnaujinti ištikimybės priesaikos. Alafino giminė sudarė karalystės diduomenę, o vyriausias alafino sūnus buvo tituluojamas aremo.
Tai nebuvo absoliutinė monarchija, nes alafino valdžią stipriai ribojo keletas valstybinių institucijų. Svarbiausia jų buvo , vyresniųjų taryba, susidedanti iš 7 tarėjų, užsiimanti įstatymų leidyba ir valstybės administravimu. Kiekvienas jų turėjo savo funkcijas, bet svarbiausias buvo bašorunas (bashorun), savotiškas valstybės Ministras Pirmininkas. Ojo Mesi taip pat buvo atsakingas už alafino rinkimus, kadangi monarchija nebuvo paveldima, o renkama. Renkama buvo ne tik iš tiesioginių alafino palikuonių, bet iš visos karališkosios giminės. Ojo mesi taip pat turėjo teisę nušalinti alafiną, kuris neatitiko lūkesčių. Kasmetinės Oruno šventės metu Ojo mesi patvirtindavo savo pasitikėjimą alafinu arba išreikšdavo nepasitenkinimą jo valdymu. Pastaruoju atveju alafinui buvo įteikiamas tuščias moliūgas papūgos plunksna, ir šis turėdavo atlikti ritualinę savižudybę.
Alafino valdžią ribojo ir slapta religinė organizacija , kuriai priklausė įtakingiausi karalystės vyrai. Jie ne tik prižiūrėjo kad būtų laikomasi religinių nurodymų, bet ir įtakojo valstybinius sprendimus. Vyriausias Ogboni bendruomenės vadas Oluwo turėjo teisę tiesiogiai tartis su alafinu.
Armija
Ojas pasižymėjo didele ir profesionalia kariuomene. Jos stiprybė buvo paremta nuolat augančiu gyventojų (ir karių) skaičiumi ir griežtomis taisyklėmis. Kadangi Ojo armijai buvo privaloma pergalė, po reikšmingesnių pralaimėjimų karvedžiai turėdavo nusižudyti. Tai skatino griežtą sistemą.
Ojas buvo vienintelė Benino civilizacijos valstybė, turėjusi kavaleriją. Šį faktą nulėmė jos geografinė padėtis: esant šiauriau nei kitos valstybės, arkliams negrėsė musės cėcė sukeliama liga, todėl buvo galima veisti dideles bandas. Greita kavalerija, perimta iš šiauriau buvusių Sahelio civilizacijos karalysčių (Borgu ir Nupės), leido sukurti didelę centralizuotą imperiją, kokios buvo vargiai įmanomos piečiau. Tiesa, kontroliuojant piečiau buvusias teritorijas, dėl tos pačios musės cėcė Ojas negalėjo pastoviai čia laikyti kavalerijos dalinių. Kavalerijos branduolį sudarė 70 profesionalių karių, vadinamų eso. Jiems vadovavo Are-Ona-Kakanfo, kuris kartu buvo ir visos armijos generolas. Jis reziduodavo strategiškai svarbiausiame pasienio mieste.
Centrinėje Ojo teritorijoje vyriausias kariuomenės vadas buvo bašorunas iš Ojo mesi, kuriam pakluso dvi armijos abipus Oguno upės. Joms vadovavo karvedžiai, tituluojami onikoyi ir okere. Visa armija buvo ginkluojama vienoda ginkluote. Duokliniai regionai taip pat turėjo prievolę prireikus greitai surinkti reikiamą skaičių karių ir paremti centrinės Ojo armijos pajėgas.
Ekonomika
Ojas klestėjimo metu tapo svarbiausiu prekybiniu partneriu pietuose su Hausų ir Mosių valstybėmis, kurios savo ruožtu tarpininkavo su Transsacharinės prekybos centrais. Ojas turtėjo dėl tokių produktų kaip druska, oda, arkliai, kolos riešutai, dramblio kaulas, audiniai, vergai.
Vergų prekyba sudarė svarbiausią Ojo ekonomikos pagrindą nuo XVIII a. Dėl to taiup svarbu buvo kontroliuoti Egbado koridorių bei vakarų duoklines valstybes, kaip Dahomėja. Jos kontroliavo prekybinius miestus – Uidą, Didįjį Popą, , Hogbonu ir kitus, per kuriuos vykdavo prekyba su europiečiais. Čia Ojas parduodavo politinius priešus bei užkariautų tautų vergus.
Šaltiniai
- S. O. Babayemi Akinrinola I, Topics on Oyo history, Lichfield Nigeria, Lagos, 1991, 142 p. (ISBN 978-30498-5-2)
- Bascom, William (Aug., 1962). „Some Aspects of Yoruba Urbanism“. American Anthropologist 64 (4): 699–709.
- Goddard, Stephen (Jun., 1971). „Ago That became Oyo: An Essay in Yoruba Historical Geography“. The Geographical Journal (Blackwell Publishing) 137 (2): 207–211.
- Кочакова Н. Б. (1986) Рождение африканской цивилизации (Ифе, Ойо, Бенин, Дагомея). – Главная редакция восточной литературы издательства «Наука».
- Law, Robin (1975). „A West African Cavalry State: The Kingdom of Oyo“. The Journal of African History 16 (1): 1–15.
- Oliver, Roland (1975). The Cambridge History of Africa. Cambridge: Cambridge University Press. ISBN 0-521-20981-1.
- Oliver, Roland & Anthony Atmore (2001). Medieval Africa 1250–1800. Cambridge: Cambridge University Press. ISBN 0-521-79372-6.
- Ogunsola John Igue (2008). Les villes précoloniales d’Afrique noire, Karthala, Paris, 228 p.
- Smith, Robert S. (1989). Warfare & Diplomacy in Pre-Colonial West Africa Second Edition. Madison: University of Wisconsin Press. ISBN 0-299-12334-0.
- Stride, G.T. & C. Ifeka (1971). Peoples and Empires of West Africa: West Africa in History 1000–1800. Edinburgh: Nelson. ISBN 0-17-511448-X.
- Thornton, John K. (1999). Warfare in Atlantic Africa 1500–1800. London and New York: Routledge. ISBN 1-85728-393-7.
- Thornton, John (1998). Africa and Africans in the Making of the Atlantic World, 1400–1800 (Second Edition). Cambridge: Cambridge University Press. p. 340 Pages. ISBN 0-521-62724-9.
- Easley, Dr. Larry. "The Four Forest States of Africa. " Oyo Empire. Southeast Missouri State University, Cape Girardeau. 2 Mar. 2009.
- Kehnide Salami, Yunusa Ph. D. "The Democratic Structure of Yorub Political-Cultural Heritage. " Department of Philosophy Obafemi Awolowo University Ile-Ife. 29 Apr. 2009.
- Shillington, Kevin. History of Africa. 2nd ed. New York: Macmillan Limited, 1995
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Ojo karalystė, Kas yra Ojo karalystė? Ką reiškia Ojo karalystė?
Ojo karalyste dar zinoma kaip Ojo imperija jorubu kalba Ilu ọba Ọ yọ istorine jorubu valstybe Vakaru Afrikoje Jorubalande dabartines pietvakariu Nigerijos teritorijoje ir gretimose teritorijose pietryciu Benine Kaip suvereni valstybe egzistavo XIV XIX a Nuo 1888 m egzistuoja kaip tradicine monarchija Nigerijos sudetyje Ilu ọba Ọ yọ Ojo karalystebuvusi karalysteXIV a 1888Location of OjasSostine iki 1835 1836 1888 Valdymo forma MonarchijaAlafinas XIV a Oranjanas 1876 1888 Adeyemi I AlowoloduIstorija Įkurimas XIV a m Panaikinimas 1888 m IstorijaAnkstyvasis laikotarpis Ojo karalyste tradiciskai laikoma viena is septyniu pirmosios kartos jorubu valstybiu kuria įkure vienas is Ifes karaliaus palikuoniu Antrasis jo sunus Oranjanas paliko sventaja Ife ir su savo palyda persikeles tolyn į siaure įkure ten savo miesta Tai buvo Oyo Ile arba senasis Ojas Oranjanas tapo pirmuoju miesto valstybes valdovu kurio titulas buvo Po Oranjano valde jo palikuonys Adzaka Sango Kori ir kiti kurie stiprino miesta plete valstybes teritorijas Mieste isdygo galingi rumai ir valstybinis turgus simbolizuojantys alafino galia Kadangi Ojas buvo Jorubalando siauriniame pakrastyje jį supo nedraugiskos kaimynines valstybes Stipriausi Ojo kaimynai buvo Nupe ir Borgu Apie 1535 m valdant Onigbogi Nupes valdovas nukariavo Oja ir sunaikino sostine Ojo monarchija buvo priversta issikelti į draugiska Borgu kur kurį laika gyveno tremtyje Imperinis laikotarpis Ojo atgimima pradejo Onigbogi anukas Eguguojo kuris pastate nauja Ojo sostine Nupes nekontroliuojamoje teritorijoje Jis ir jo tiesioginiai palikuonys valde atkurta Ojo karalyste is ten Jiems pavyko sukurti imperija apjungiant dauguma jorubu valstybiu XVI a pabaigos XVII a pradzios Ojas tapo didziausia valstybe jorubu istorijoje Buvo sustiprinta armija ypac kavalerija kurios struktura jorubai kure remdamiesi savo siauriniu kaimynu pavyzdziu Abipa galutinai sutramde Nupes agresija ir sugrazino sostine į Oyo Ile Nors nepavyko nukariauti Benino karalystes pietryciuose XVI a pabaigoje Ojui duokle mokejo Vergu kranto adzai ir eve valstybes Ojo teritorijos pletra tesesi iki pat XVIII a Didziausia kliutis Ojo ekspansijai buvo vakarineje pasoneje isaugusi Dahomejos karalyste 1728 m Ojo armija uzpuole pastaraja bet susidure su stipriu pasipriesinimu Po ilgai trukusio karo Dahomeja buvo priversta tapti Ojo vasale Per jos stiprius uostus Ojas įgijo galimybe vystyti vergu prekyba ir taip stipreti Velyvasis laikotarpis 1754 m zymejo Ojo silpimo pradzia Tuometinis Ojo basorunas ministro pirmininko atitikmuo Gaha inspiravo soste intrigas kuriu metu turejo nusizudyti keli pretendentai į sosta Tik 1774 m alafinas Abiodunas nubaude Gaha taciau prasidejusio nestabilumo salyje sustabdyti negalejo Po nesekmingu kampaniju pries Borgu ir Nupe pats Abiodunas buvo nuzudytas savo sunaus Ilgainiui karalyste paskendo vidaus nesutarimuose o valdovu kaita buvo ypac dazna Sios suirutes laikais nusilpus centrinei valdziai susidare prielaidos iskilti imperijos provinciju valdytojams 1817 m Ojo siaures pasienio miestas Ilorinas su musulmonu parama paskelbe nepriklausomybe nuo Ojo Tuo pat metu sukilo tolimesni vasalai ir provincijos Egbai ir Egbadai isvijo Ojo vietininka taip atkirsdami karalyste nuo pelningos vergu prekybos 1823 m duokle nustojo moketi Dahomeja kuri sumuse Ojo armija ir pereme hegemonija Egbado koridoriuje Svarbiausiu Ojo priesu tapo Ilorinas Si nauja karalyste sudariusi sajunga su fulbiu dzihado musulmonais prisijungusi prie Sokoto kalifato siaube Ojo teritorijas o 1835 m sunaikino Senajį Oja Karalyste perkele sostine į naujai įkurta toliau pietuose Taciau jos galia nebesieke toliau sios teritorijos Ojo likuciuose isaugo kelios naujos smulkios karalystes Ibadanas Osogbas Ogbomosas Ojo suverenitetas sunaikintas 1888 m kuomet valstybe pripazino Britu imperijos protekcija Taciau tradicine Ojo monarchija ir alafino titulas buvo issaugotas iki musu dienu AdministravimasOjas XVIII a Didziausio issipletimo metu Ojo karalyste sudare keturios administracines dalys Centrinis Ojas pagrindines karalystes dalys su sostine Senajame Ojo atitiko valstybes teritorija iki Nupes uzkariavimo Jas sudare 6 provincijos po 3 abipus Jorubalandas jorubu kalba kalbancios teritorijos pieciau kurios apeme tokias jorubu valstybes kaip Ife Ila Ketu Save ir pan Didele dalis stipriu pietrytiniu jorubu valstybiu nebuvo nukariautos Ojo jos paliktos kaip buferine zona su Benino karalyste koridorius buvo į pietvakarius nuo Jorubalando kur gyveno jorubu subetnosai egbai ir Del gamtos salygu Ojo negalejo tiesiogiai kontroliuoti sio regiono ir kontroliavo jį netiesiogiai per vietininka Onisare mieste Egbadai buvo pagrindiniai vergu prekybininkai ir tarpininkai tarp Ojo ir Europos kolonistu Del to sis regionas buvo ypac svarbus Ojo ekonomikai Vakaru vasalai dideles nejorubiskai kalbancios gbe teritorijos į vakarus nuo Egbado ir Jorubalando fonai adzai ir eve mokejo duokle ir turejo įvairiu įsipareigojimu Ojo monarchijai ValdymasBenino civilizacijaNoko kulturaSenieji kulturos zidiniai Ife Tado BonasXIV XVII a Benino imperija Akanu Gbe Jorubu Igbu Ibibiju valstybesImperijos XVII XIX a Asantis Dahomeja Ojas Kalabaras Kolonijos XIX XX a Prancuzijos Vakaru Afrika Britu Aukso Krantas Nepriklausomybe Liberija Dramblio Kaulo Krantas Togas Nigerija KamerunasBenino civilizacijos regionai Grudu k Aukso k Vergu k Jorubalandas Beninas Igbolandas Kalabaras Aliejaus upes Ojo karalystes centre stovejo sudievintas valdovas atsakingas uz monarchijos klestejima rysiu su pavaldiniai palaikyma Jis rezidavo Ojo sostineje ir buvo atsakingas uz pagrindine metu svente Bere kurioje privaledavo susirinkti visi karalystes vasalai dar karta atnaujinti istikimybes priesaikos Alafino gimine sudare karalystes diduomene o vyriausias alafino sunus buvo tituluojamas aremo Tai nebuvo absoliutine monarchija nes alafino valdzia stipriai ribojo keletas valstybiniu instituciju Svarbiausia ju buvo vyresniuju taryba susidedanti is 7 tareju uzsiimanti įstatymu leidyba ir valstybes administravimu Kiekvienas ju turejo savo funkcijas bet svarbiausias buvo basorunas bashorun savotiskas valstybes Ministras Pirmininkas Ojo Mesi taip pat buvo atsakingas uz alafino rinkimus kadangi monarchija nebuvo paveldima o renkama Renkama buvo ne tik is tiesioginiu alafino palikuoniu bet is visos karaliskosios gimines Ojo mesi taip pat turejo teise nusalinti alafina kuris neatitiko lukesciu Kasmetines Oruno sventes metu Ojo mesi patvirtindavo savo pasitikejima alafinu arba isreiksdavo nepasitenkinima jo valdymu Pastaruoju atveju alafinui buvo įteikiamas tuscias moliugas papugos plunksna ir sis turedavo atlikti ritualine savizudybe Alafino valdzia ribojo ir slapta religine organizacija kuriai priklause įtakingiausi karalystes vyrai Jie ne tik priziurejo kad butu laikomasi religiniu nurodymu bet ir įtakojo valstybinius sprendimus Vyriausias Ogboni bendruomenes vadas Oluwo turejo teise tiesiogiai tartis su alafinu ArmijaOjas pasizymejo didele ir profesionalia kariuomene Jos stiprybe buvo paremta nuolat auganciu gyventoju ir kariu skaiciumi ir grieztomis taisyklemis Kadangi Ojo armijai buvo privaloma pergale po reiksmingesniu pralaimejimu karvedziai turedavo nusizudyti Tai skatino griezta sistema Ojas buvo vienintele Benino civilizacijos valstybe turejusi kavalerija Sį fakta nuleme jos geografine padetis esant siauriau nei kitos valstybes arkliams negrese muses cece sukeliama liga todel buvo galima veisti dideles bandas Greita kavalerija perimta is siauriau buvusiu Sahelio civilizacijos karalysciu Borgu ir Nupes leido sukurti didele centralizuota imperija kokios buvo vargiai įmanomos pieciau Tiesa kontroliuojant pieciau buvusias teritorijas del tos pacios muses cece Ojas negalejo pastoviai cia laikyti kavalerijos daliniu Kavalerijos branduolį sudare 70 profesionaliu kariu vadinamu eso Jiems vadovavo Are Ona Kakanfo kuris kartu buvo ir visos armijos generolas Jis reziduodavo strategiskai svarbiausiame pasienio mieste Centrineje Ojo teritorijoje vyriausias kariuomenes vadas buvo basorunas is Ojo mesi kuriam pakluso dvi armijos abipus Oguno upes Joms vadovavo karvedziai tituluojami onikoyi ir okere Visa armija buvo ginkluojama vienoda ginkluote Duokliniai regionai taip pat turejo prievole prireikus greitai surinkti reikiama skaiciu kariu ir paremti centrines Ojo armijos pajegas EkonomikaOjas klestejimo metu tapo svarbiausiu prekybiniu partneriu pietuose su Hausu ir Mosiu valstybemis kurios savo ruoztu tarpininkavo su Transsacharines prekybos centrais Ojas turtejo del tokiu produktu kaip druska oda arkliai kolos riesutai dramblio kaulas audiniai vergai Vergu prekyba sudare svarbiausia Ojo ekonomikos pagrinda nuo XVIII a Del to taiup svarbu buvo kontroliuoti Egbado koridoriu bei vakaru duoklines valstybes kaip Dahomeja Jos kontroliavo prekybinius miestus Uida Didįjį Popa Hogbonu ir kitus per kuriuos vykdavo prekyba su europieciais Cia Ojas parduodavo politinius priesus bei uzkariautu tautu vergus SaltiniaiS O Babayemi Akinrinola I Topics on Oyo history Lichfield Nigeria Lagos 1991 142 p ISBN 978 30498 5 2 Bascom William Aug 1962 Some Aspects of Yoruba Urbanism American Anthropologist 64 4 699 709 Goddard Stephen Jun 1971 Ago That became Oyo An Essay in Yoruba Historical Geography The Geographical Journal Blackwell Publishing 137 2 207 211 Kochakova N B 1986 Rozhdenie afrikanskoj civilizacii Ife Ojo Benin Dagomeya Glavnaya redakciya vostochnoj literatury izdatelstva Nauka Law Robin 1975 A West African Cavalry State The Kingdom of Oyo The Journal of African History 16 1 1 15 Oliver Roland 1975 The Cambridge History of Africa Cambridge Cambridge University Press ISBN 0 521 20981 1 Oliver Roland amp Anthony Atmore 2001 Medieval Africa 1250 1800 Cambridge Cambridge University Press ISBN 0 521 79372 6 Ogunsola John Igue 2008 Les villes precoloniales d Afrique noire Karthala Paris 228 p Smith Robert S 1989 Warfare amp Diplomacy in Pre Colonial West Africa Second Edition Madison University of Wisconsin Press ISBN 0 299 12334 0 Stride G T amp C Ifeka 1971 Peoples and Empires of West Africa West Africa in History 1000 1800 Edinburgh Nelson ISBN 0 17 511448 X Thornton John K 1999 Warfare in Atlantic Africa 1500 1800 London and New York Routledge ISBN 1 85728 393 7 Thornton John 1998 Africa and Africans in the Making of the Atlantic World 1400 1800 Second Edition Cambridge Cambridge University Press p 340 Pages ISBN 0 521 62724 9 Easley Dr Larry The Four Forest States of Africa Oyo Empire Southeast Missouri State University Cape Girardeau 2 Mar 2009 Kehnide Salami Yunusa Ph D The Democratic Structure of Yorub Political Cultural Heritage Department of Philosophy Obafemi Awolowo University Ile Ife 29 Apr 2009 Shillington Kevin History of Africa 2nd ed New York Macmillan Limited 1995 Vikiteka Ojo karalyste vaizdine ir garsine medziagaSis straipsnis yra tapes savaites straipsniu