Finougrų kalbos

Finougrų kalbos (fiu – ISO 639-2 kodas) – kalbų grupė, priklausanti Uralo kalbų šeimai. Finougrų kalbas sudaro dvi šakos – finų ir ugrų. Finougrų kalboms priklauso estų, suomių, vengrų ir kt. kalbos. Skirtingai nuo daugumos Europos kalbų, finougrų kalbos nepriklauso indoeuropiečių kalbų šeimai, jos kilusios ne iš indoeuropiečių, o iš Uralo prokalbės. Daug mažųjų finougrų kalbų yra ties išnykimo riba. Šios kalbos pasižymi linksnių gausa: finiškoje vepsų kalboje išskiriama iki 24 linksnių.^[1] Bet yra ir išimčių: chantų kalbos vakarų tarmėse likusios tik 3 linksnių formos.^[2]Veiksmažodžiai ir vardažodžiai kaitomi agliunacijos būdu, t. y. prie žodžių šaknų pridedant priesagas, kurios žymi tik vieną reikšmę – prie vienos žodžio šaknies prijungiamos linksnį (ar asmenį) ir skaičių (vienaskaitos, dviskaitos arba daugiskaitos) nurodančios priesagos, todėl neretai žodžiai būna gana ilgi. Finougrų, kaip ir kitose agliutinacinėse kalboje, rečiau prireikia prielinksnių ar polinksnių, pvz.: lietuviški prielinksniniai junginiai 'prie stalo', 'po stalu', 'ant stalo', 'iš stalo' daugumoje finougrų kalbų reiškiami atskirais linksniais, prie šaknų pridedant atitinkamą reikšmę turinčias priesagas. Šitaip būtų galima paaiškinti linksnių finougrų kalbose gausą. Šioms kalboms nebūdinga gramatinės giminės kategorija, neskiriami net įvardžiai 'jis', 'ji' – tėra vienas abi gimines žymintis įvardis, pvz., suomiškai hän, estiškai tema, vengriškai ő.

Geografinis paplitimas
Finougrų
Paplitimas	Rytų Europa
Kalbų skaičius	22
Kilmė	Uralo prokalbė Uralo kalbos Finougrų kalbos

Klasifikacija	ugrų, finų: (permių, Baltijos finų, Volgos finų, samių)

Klasifikacija

redaguoti

Uralo kalbų šeimai, finougrų kalbų pogrupiui priklauso šios kalbos^[3]:

Ugrų kalbų pogrupis

Vengrų kalbos
- Vengrų kalba
Obės ugrų kalbos
- Chantų kalba (ostiakų)
- Mansių kalba (vogulų)

Finų kalbų pogrupis

Permės finų kalbos
- Komių kalba (komių – zyrių)
- Permės komių kalba (permių)
- Udmurtų (votiakų)
Marių kalbos
- Rytų marių
- Vakarų marių
Mordvių
- Erzių
- Mokšų
Samių kalbos (10 kalbų, kartais laikomos tarmėmis)
- Vakarų samių kalbos
  - Pietų samių
  - Umėjo samių (beveik išnykusi)
  - Lulėjo samių
  - Pitėjo samių (beveik išnykusi)
  - Šiaurės samių
- Rytų samių kalbos
  - Kemės samių (išnykusi)
  - Inario samių
  - Akalos samių (beveik išnykusi)
  - Kildino samių
  - Skolto samių
  - Terio samių (beveik išnykusi)

Baltijos finų (Pabaltijo finų)
- Vepsų
- Karelų
  - Karelų pagrindinė bendrinė
  - Liudikų
  - Oloneco karelų (livikų)
- Suomių – įskaitant: Tornijo suomių kalba, Koinų kalba, Kvenų kalba, Ingrų kalba
- Ižorų (ingrų) – ant išnykimo ribos
- Vodų (votų) – beveik išnykusi
- Estų, įskaitant dialektus
- Lyvių (lybių) – beveik išnykusi, dabar bandoma atgaivinti

Mordvių ir marių kalbos kartais jungiamos į Volgos finų grupę.

Bendrasis žodynas

redaguoti

Ištirta, kad visose finougrų kalbose yra maždaug tik 200 bendros kilmės žodžių. Apie 55 iš jų susiję su žvejyba, 33 – su medžiokle, 31 – su darbo įrankiais, 26 – su statyba, 18 – su klimatu, 17 – su augalais, 12 – su šiaurės elniais, 11 – su drabužiais, 11 – su tikyba, 4 – su bendruomene, ir tik 3 – su prekyba.

Skaitvardžiai finougrų kalbose

redaguoti

Tik skaitvardžių pavadinimai nuo vieno iki šešių visose finougrų kalbose yra bendros kilmės. Skaitvardžiai 'septyni' (seitsemän, seitse, seis), 'šimtas' ir 'tūkstantis' yra pasiskolinti iš indoeuropiečių kalbų.

	Suomių	Estų	Lyvių	Vodų	Vepsų	Karelų	Šiaurės samių	Skolto samių	Marių	Erzių- mordvių	Mokšų- mordvių	Komių	Udmurtų	Mansių	Chantų	Vengrų
1	yksi	üks	ikš	ühsi	üks’	yksi	okta	õhtt	икте	вейке	фкя	öтик	одык	аква	ит	egy
2	kaksi	kaks	kakš	kahsi	kaks'	kakši	guokte	kue´htt	коктыт	кавто	кафта	кык	кык	китыг	катын	kettő
3	kolme	kolm	kuolm	kõlmõ	koume	kolmi	golbma	koumm	кумыт	колмо	колма	куим	куин	хурум	хутым	három
4	neljä	neli	nēļa	nellä	nell'	nellä	njeallje	nellj	нылыт	ниле	ниле	нёль	ниль	нила	няты	négy
5	viisi	viis	vīž	viiz	viž	viisi	vihtta	vitt	визыт	ветесь	вете	вит	вить	ат	вет	öt
6	kuusi	kuus	kūž	kuuz	kuz'	kuuši	guhtta	kutt	кудыт	кото	кота	квайт	куать	хот	хут	hat
7	seitsemän	seitse	seis	seitsee	seičeme	šeiččemen	čieža	čiččâm	шымыт	сисем	сисем	сизим	сизьым	сат	тапыт	hét
8	kahdeksan	kaheksa	kōdõks	kahõsaa	kahesa	kahekšan	gavcci	kääu´c	кандаше	кавксо	кафкса	кöкъямыс	тямыз	нёллов	нювты	nyolc
9	yhdeksän	üheksa	īdõks	ühesää	ühesa	yhekšän	ovcci	ååu´c	индеше	вейксэ	вейхкса	öкмыс	укмыс	онтэллов	йиряң	kilenc
10	kymmenen	kümme	kim	čümmee	kümne	kymmenen	logi	lååi	лу	кемень	кемонь	дас	дас	лов	яң	tíz
100	sata	sada	sadā	sadā	sada	sata	čuođi	čue´đ	шÿдö	сядо	сяжа	се	сю	сат	сот	száz
1000	tuhat	tuhat	tūontõ	tuhat	tuha	tuhat	duhát	dohat	тÿжем	тёжа	тёжянь	сюрс	сюрс	сотэр	…	ezer

Зайцева, М. И. (1981). Грамматика вепсского языка. Л. p. 177.{{cite book}}: CS1 priežiūra: vieta neturi leidėjo (nuoroda)
Мымрина Дина Федоровна (2006). (PDF). Suarchyvuotas originalas (PDF) 2021-04-26. Nuoroda tikrinta 2021-04-26.
Finno-Ugric languages. (2009). Encyclopædia Britannica. Encyclopædia Britannica 2009 Ultimate Reference Suite. Chicago: Encyclopædia Britannica.

fiu SIL ISO 639 kalbos kodo „fiu“ dokumentacija (angl. SIL Documentation for ISO 639 identifier: „fiu“)
Dr. Jonas Balys. Baltų kaimynai finougrai

[1] Зайцева, М. И. (1981). Грамматика вепсского языка. Л. p. 177.{{cite book}}: CS1 priežiūra: vieta neturi leidėjo (nuoroda)

[2] Мымрина Дина Федоровна (2006). (PDF). Suarchyvuotas originalas (PDF) 2021-04-26. Nuoroda tikrinta 2021-04-26.

[3] Finno-Ugric languages. (2009). Encyclopædia Britannica. Encyclopædia Britannica 2009 Ultimate Reference Suite. Chicago: Encyclopædia Britannica.

[1]

[2]

[3]