Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinka
Petras Vileišis
| Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
| Petras Vileišis | |
|---|---|
| Petras Vileišis | |
| Gimė | 1851 m. sausio 25 d. Mediniai, Pasvalio valsčius |
| Mirė | 1926 m. rugpjūčio 12 d. (75 metai) Palanga |
| Palaidotas (-a) | Rasų kapinėse, Vileišių koplyčioje |
| Tėvas | Vincentas Vileišis |
| Motina | Agota Mačėnaitė |
| Sutuoktinis (-ė) | Alina Moščinskaitė (Moszczyńska) |
| Vaikai | Jonas Vileišis, Petras Vileišis, Vytautas Vileišis, Elena Vileišytė, Marija Vileišytė ir Kazimira Birutė Vileišytė. |
| Veikla | inžinierius, visuomenės ir politinis veikėjas |
| Alma mater | 1874 m. Peterburgo universitetas, 1880 m. Peterburgo kelių institutas |
| Vikiteka | Petras Vileišis |
Petras Vileišis (1851 m. sausio 25 d. Mediniuose, Pasvalio valsčius – 1926 m. rugpjūčio 12 d. Palangoje) – inžinierius, Lietuvos visuomenės ir politinis veikėjas.
Biografija
Gimė laisvų karališkų valstiečių Vincento Vileišio ir Agotos Mačėnaitės šeimoje. Kartu augo broliai: Kazimieras, Juozas, Antanas (1856–1919), Anupras, Jonas (1872–1942) Vileišiai.
Nuo 1861 m. mokėsi Panevėžyje, 1870 m. aukso medaliu baigė Šiaulių berniukų gimnaziją. 1874 m. baigė Peterburgo universiteto Fizikos ir matematikos fakultetą, įgydamas matematikos mokslų kandidato laipsnį. 1880 m. baigė Peterburgo kelių institutą.
Inžinierius
1880 m. paskirtas į Maskvos apygardos geležinkelio kelių valdybą, Serpuchovo kelio ruožo viršininko padėjėju. Po metų išvyko statyti tilto per Doną. Nuo 1883 m. kovo 18 d., netoli Lietuvos, trejus metus dirbo Polesės geležinkelio pirmos eilės darbų vykdytoju, distancijos viršininku. Jam vadovaujant, per pelkes nutiesta 20 km geležinkelio, pastatytas tiltas per Pripetės upę.
1883 m. valdyba jį išsiuntė į Belgiją susipažinti su nauja geležinkelio metalinių tiltų statybos technologija, panaudojant kesonus bei tiltams perkamos geležies kokybės tikrinimo metodų. Per 8 komandiruotės mėnesius išbrokavo pusę belgų parduodamos geležies kiekio, nes ji neatitiko kokybės reikalavimų. Jis nenuolaidžiavo, nes žinojo kokių katastrofiškų pasekmių tiltui gali turėti panaudotas nekokybiškas metalas. Daugelis jo pastatytų tiltų sėkmingai atlaikė laiko išbandymus.
1885 m. pavasarį paskirtas Samaros-Ufos geležinkelio statybos ruožo viršininku ir kartu jam pavesta pastatyti tiltą per Belajos upę. 600 m ilgio tiltas per šį Kamos intaką pastatytas 1888 m. Tuo pačiu metu jis parašė mokslinį darbą apie cementinių skiedinių ir tiltams naudojamo plieno tyrimus, kurį Ufoje išleido atskira knygute. Už gerą darbą inžinierius 1889 m. apdovanotas ordinu.
1889 m. gegužės mėn. paskirtas Ufos-Zlatousto geležinkelio, kurio trasa ėjo labai sudėtingu reljefu, statybos pirmosios eilės ruožo viršininku. Geležinkelis buvo nutiestas per pusantrų metų. Už tai P. Vileišiui padėką pareiškė pats Rusijos imperijos susisiekimo ministras.
Nuo 1891 m. vasaros dirbo Riazanės-Kazanės geležinkelio ruožo viršininku. Gyveno Maskvoje, Tambovo gubernijoje – ir Simbirsko gubernijoje – Alatyrėje. Tiltų atramoms įrengti ėmė naudoti kesonus. Ilgainiui pagarsėjo kaip žymus kesoninių pamatų specialistas.
Pats projektavo ir vadovavo tiltų statybos darbams per 6 upes – Oką, Pronią, Cną, Mokšą, Surą ir Kazanką. 1893–1896 m. Susisiekimo ministerijos neetatinis inžinierius, pakeltas rūmų patarėju. Kurį laiką gyveno Maskvoje, paskui – Peterburge.
1896 m. išėjo iš Susisiekimo ministerijos ir bendradarbiavo su privačiomis geležinkelių statybos bendrovėmis. Pusmetį projektavo Rygos-Pskovo geležinkelio didesnius tiltus, 1897 m. pastatė geležinį plento tiltą per Narevo upę netoli Varšuvos.
1898 m. Ukrainoje, 80 km į šiaurės vakarus nuo Luhansko, pastatė pamatus ir atramas tiltui per Šiaurės Donecą Lysyčanske, per ir ties Belicos miesteliu Rusijoje. Statė tiltus ir Latvijoje – per Dauguvą ties Kreicburgu (Jekabpilio miesto dalis dešiniajame Dauguvos krante) ir per Lielupę Mintaujoje (Jelgavoje), Baltarusijoje – per Dnieprą ties Žlobinu ir per Dauguvą Vitebske.
Visuomenininkas
Mokydamasis Peterburge, subūrė lietuvių studentų būrelį, nelegaliai lotyniškomis raidėmis leido rankraštinį laikraštėlį „Kalvis melagis“ (1875–1876 m., išėjo 10 numerių), dalyvavo labdaringoje Peterburgo lietuvių bei žemaičių draugijos veikloje. 1876–1877 m., gavęs cenzūros komiteto leidimą, legaliai lotyniškomis raidėmis išleido 4 savo knygeles.
Statydamas tiltus užsidirbo nemažą kapitalą, kurio didžiąją dalį paaukojo Lietuvos reikalams. Dirbdamas Rusijoje kartu su kitais lietuviais geležinkelininkais, padėdavo knygnešiams gabenti uždraustas knygas, savo įmonėse įdarbindavo lietuvius darbininkus.
Aktyviai dalyvavo lietuvių visuomeniniame judėjime, propagavo nacionalinio kapitalistinio ūkio vystymą, peticijomis caro valdžios pareigūnams siekė spaudos lotyniškomis raidėmis atgavimo, rūpinosi švietimu. Materialiai rėmė lietuviškos periodinės spaudos leidimą, bendradarbiavo laikraščiuose „Varpas“ ir „Aušra“, pats rašė ir vertė knygas, susirašinėjo su užsienio spaustuvininkais, organizavo savo knygų leidimą ir platinimą. Vėliau savo darbus spausdino Mažojoje Lietuvoje – Oto fon Mauderodės, Martyno Jankaus ir kitų spaustuvėse. Keli leidiniai buvo išleisti JAV. Susirašinėjo su Bulgarijoje gyvenusiu Jonu Basanavičiumi dėl jo grįžimo į Vilnių.
1900 m. grįžęs į Vilnių įsteigė mechanines žemės ūkio padargų dirbtuves, 1904 m. pastatė spaustuvę lietuviškoms knygoms leisti ir lietuviškų knygų knygyną. Nuo 1904 m. gruodžio mėn. iki 1909 m. kovo mėn. leido pirmą legalų lietuvišką dienraštį „Vilniaus žinios“, pats jį ir redagavo. Spaustuvėje ruošė lietuviškos spaudos surinkėjus.
1905–1906 m. pasistatė Vilniuje namus, kuriuose po jo mirties įsikūrė „Ryto“ švietimo draugija ir Lietuvių mokslo draugija. 1905 m. buvo vienas Didžiojo Vilniaus Seimo iniciatorių, Lietuvių mokslo draugijos (LMD) steigėjas, nuo 1907 m. – LMD valdybos narys. Savo lėšomis išleido apie 100 lietuviškų leidinių.
Tačiau iš Rusijos atsivežtas kapitalas, tapęs tautinio darbo materialiniu pagrindu, išseko, nes dirbtuvės, spaustuvė, knygynas ir redakcija buvo nuostolingi. Teko akcinei bendrovei „Vilija“ parduoti dirbtuves, Jurgiui Šlapeliui – knygyną, spaustuvę. 1908 m. su šeima vėl išvažiavo uždarbiauti į Rusiją, kur vadovavo tiltų statybai. Jo padėjėju kurį laiką dirbo inžinierius Steponas Kairys.
Pirmojo pasaulinio karo metais dalyvavo Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti veikloje, rūpinosi Lietuvos valstybės atkūrimu. Ne kartą šelpė dailės parodų bei lietuvių kalbos kursų organizavimą, mokyklų steigimą, karo metu užleido dalį savo namų Antakalnyje našlaičių prieglaudai, rėmė Peterburge ir Voroneže leidžiamą lietuvių spaudą.
Politikas
1921 m. vasario 17 d. grįžo į Lietuvą. Grįžo ligotas, bolševikų apiplėštas, be skatiko kišenėje. Atsivežė tik pažymas apie uždirbtas milijonines sumas, kurias jam privalėjo sumokėti Juodosios jūros geležinkelio bendrovė už atliktus inžinerinius darbus.
Kaune dirbo Susisiekimo ministerijos Inžinierių korpuso viršininku. 1922–1923 m. buvo Lietuvos susisiekimo ministru Ernesto Galvanausko kabinete.
Tik pradėjęs eiti pareigas, susidūrė su lietuvių kalbos nemokėjusiais valdininkais, išplitusiu kyšininkavimu. Puikiai nusimanydamas apie geležinkelius, greitai suprasdavo problemų esmę, sprendimus priimdavo operatyviai, atvirai ir autoritetingai – tuo labai skyrėsi nuo kitų aukštų valdininkų.
Tačiau ministru dirbo tik 4 mėn. ir 19 dienų. Steigiamojo Seimo pirmininkas Aleksandras Stulginskis P. Vileišį atleido jo paties prašymu. Konfliktas su Ministrų kabinetu kilo dėl jo teikimo atleisti premjero globojamą viceministrą Silvestrą Grinkevičių, aplaidžiu darbu padariusį nuostolių valstybei. Vyriausybė, norėdama sušvelninti nuoskaudą, iki gyvos galvos P. Vileišiui paskyrė pensiją, patvirtino Susisiekimo ministerijos Inžinierių tarybos pirmininku su solidžia alga, išsprendusia materialinio aprūpinimo senatvėje problemą.
Atsiliepdamas į Steigiamojo Seimo paskelbtą Laikinąją Lietuvos valstybės Konstituciją, 1922 m. pradžioje pareiškė savo požiūrį į pamatinius Lietuvos konstitucijos dėsnius. Dešimtyje lakoniškų skyrių ir 24 paragrafuose išdėstė savąją nepriklausomos valstybės sąrangos viziją. Lietuvą matė demokratine respublika su padalintomis valdžių galiomis, su visų piliečių lygybe prieš įstatymus, su laiduotomis svarbiausiomis žmogaus ir piliečio teisėmis.
1924 m., jam konsultuojant, Steigiamajam Seimui ir Ministrų kabinetui įteiktas Telšių apskrities tarybos pareiškimas dėl Šiaulių-Telšių-Kretingos-Palangos geležinkelio magistralės tiesimo. Jai tiesti P. Vileišis buvo pasiryžęs įsteigti bendrovę, numatęs jos veiklos principus ir neatidėliotinų darbų planą. Panašiomis sąlygomis ir būdais norėjo nutiesti ir geležinkelį iš Palangos į Šventąją bei įrengti Šventosios uostą. Planų įgyvendinimas turėjo paspartinti Žemaitijos ir visos Lietuvos ekonominę raidą.
Per Užsienio reikalų ir Finansų ministerijas bandė išgauti iš Rusijos įstaigų jam priklausančią skolą, gauti Valstybės banko kreditą. Bet, nesant susitarimo tarp Lietuvos Respublikos ir Sovietų Rusijos, prarasto uždarbio atgauti nepavyko, todėl projektai nebuvo vykdomi. Tiesa, pirmasis projektas nebuvo užmirštas ilgam – jį valstybė įgyvendino dviem etapais: 1924–1926 m. nutiesti Šiaulių-Telšių, o 1929–1932 m. Telšių-Kretingos ruožai. Pastarojo ruožo tiesimu rūpinosi P. Vileišio sūnus – susisiekimo ministras Vytautas Vileišis.
Literatas
Sukūrė keletą apsakymų, scenos vaizdelių, eilėraščių, išvertė Marko Tveno, Frensio Bret Harto, Henriko Sinkevičiaus, Hanso Kristiano Anderseno ir kt. rašytojų prozos kūrinių. Taip pat parašė ir išvertė apie 30 populiarių knygelių gamtos mokslų, žemdirbystės, veterinarijos, sodininkystės, medicinos, kultūros, istorijos klausimais, vadovėlių. 1921 m. prancūzų kalba, 1922 m. – lietuvių kalba išleido publicistinę brošiūrą „Lietuvių-lenkų ginčas“. Pasirašinėjo slapyvardžiais – Petras Nėris, P. N., Giedris, Ramojus, V. Gintautas.
Mirė atostogaudamas Palangoje, valstybės lėšomis palaidotas Kauno arkikatedros bazilikos rūsyje. 1936 m. kovo 21 d. jo palaikai pervežti į Vilnių ir perlaidoti Vileišių šeimos kape Rasų kapinėse.
Įvertinimas
- LU Humanitarinių mokslų fakulteto lietuvių literatūros garbės daktaras (1923 m.)
- Lietuvos technikų ir inžinierių draugijos garbės pirmininkas (1924 m.)
- Tautinės Lietuvių Studentų korporacijos Neo-Lithuania garbės narys (1924 m.)
- už nuopelnus Seimas paskyrė valstybinę pensiją (1925 m.)
- LU Technikos fakulteto garbės daktaras inžinierius (1926 m.)
- KTU garbės daktaras (1999 m.)
Atminimo įamžinimas
- Kauno Žaliakalnyje pavadinta gatvė ir kariuomenės paradų aikštė (1926 m.)
- Vilniaus Antakalnyje pavadinta gatvė
- Petro Vileišio vardu pavadintas tiltas per Nerį (1929 m.)
- 1933 m. Lietuvos paštas išleido ženklą su P. Vileišio atvaizdu
- Pasvalyje gimnazija pavadinta Petro Vileišio vardu, šalia pastatytas paminklas (1935 m.)
- 1939 m. Vytauto Didžiojo Karo muziejaus sodelyje atidengtas paminklinis biustas (skulpt. Bernardas Bučas)
- 1991 m. gimtajame Medinių kaime pastatytas ąžuolinis stogastulpis broliams Petrui, Jonui, Antanui, Anuprui, Juozui ir Kazimierui Vileišiams (skulptorius )
- Vilniuje viena iš progimnazijų pavadinta Petro Vileišio vardu
- Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos Geležinkelio transporto fakultetas pavadintas Petro Vileišio vardu
- 2001 m. Lietuvos paštas išleido ženklą su P. Vileišio portretu
- 2001 m. Vilniuje P.Vileišio vardas suteiktas mokyklai Užupyje
- 2006 m. išleistas pašto vokas, pažymėtas tradiciniu „Filop“ užspaudu
- Viena iš Kauno vidurinių mokyklų pavadinta Jono ir Petro Vileišių vardu (2009 m.)
- VGTU viena iš auditorijų pavadinta Petro Vileišio vardu
- 2018 m. pristatytas dokumentinis vaidybinis filmas „Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą. Petras Vileišis“ (rež. Alvydas Šlepikas, )
- 2018 m. Vilniuje T. Kosciuškos gatvės skvere atidengtas paminklas broliams Petrui, Jonui ir Antanui Vileišiams
Literatūra apie Petrą Vileišį
- Jonas Petronis. „Petras Vileišis“ (Vilnius, 1992)
- Antanas Kučys. „Vileišiai : trijų brolių darbai tautai“ (Petersburg (Florida), 1993)
- Jonas Aničas. „Petras Vileišis : bibliografija, 1876–1990“ (Pasvalys, 1991)
- Jonas Aničas. „Petras Vileišis, 1851–1926 : gyvenimo ir veiklos bruožai“ (Vilnius, 1993 ir 2001)
- Jonas Aničas. „Broliai Vileišiai : didieji Lietuvos kėlėjai : lietuviškos spaudos atgavimo 100-osioms metinėms“ (Vilnius, 2003)
- Jonas Aničas ir Paulė Mikelinskaitė. „Petras, Antanas, Jonas Vileišiai : bibliografijos“ (Vilnius, 2004),
- Algimantas Nakas ir Valdas Pruskus. „Petras Vileišis : inžinierius, kultūrininkas, verslininkas : 150-osioms gimimo metinėms“ (Vilnius, 2001),
- Alma Lapinskienė. „Vilniaus kultūrinis gyvenimas ir Petras Vileišis“ (Vilnius, 2001).
- Juozas Vytautas Uzdila. „Istoriko Jono Aničo Vileišiada“ (Vilnius, 2018)
Išnašos
- Вилейшис П.В. Определение состава цементных растворов и сравнительные опыты над способами обработки мостового железа
- http://vilnius21.lt/pvileisio-g8213150.html[neveikianti nuoroda]
- http://www.pvileisis.vilnius.lm.lt/istorija/
Šaltiniai
- Petras Vileišis // www.llti.lt
- Vileišis, Petras // atminimas.kvb.lt Archyvuota kopija 2021-11-30 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Petras Vileišis, Kas yra Petras Vileišis? Ką reiškia Petras Vileišis?
Siam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai įrasydami tinkamas isnasas ar nuorodas į patikimus saltinius Petras VileisisPetras VileisisGime 1851 m sausio 25 d Mediniai Pasvalio valsciusMire 1926 m rugpjucio 12 d 75 metai PalangaPalaidotas a Rasu kapinese Vileisiu koplyciojeTevas Vincentas VileisisMotina Agota MacenaiteSutuoktinis e Alina Moscinskaite Moszczynska Vaikai Jonas Vileisis Petras Vileisis Vytautas Vileisis Elena Vileisyte Marija Vileisyte ir Kazimira Birute Vileisyte Veikla inzinierius visuomenes ir politinis veikejasAlma mater 1874 m Peterburgo universitetas 1880 m Peterburgo keliu institutasVikiteka Petras Vileisis Petras Vileisis 1851 m sausio 25 d Mediniuose Pasvalio valscius 1926 m rugpjucio 12 d Palangoje inzinierius Lietuvos visuomenes ir politinis veikejas BiografijaGime laisvu karalisku valstieciu Vincento Vileisio ir Agotos Macenaites seimoje Kartu augo broliai Kazimieras Juozas Antanas 1856 1919 Anupras Jonas 1872 1942 Vileisiai Nuo 1861 m mokesi Panevezyje 1870 m aukso medaliu baige Siauliu berniuku gimnazija 1874 m baige Peterburgo universiteto Fizikos ir matematikos fakulteta įgydamas matematikos mokslu kandidato laipsnį 1880 m baige Peterburgo keliu instituta Inzinierius 1880 m paskirtas į Maskvos apygardos gelezinkelio keliu valdyba Serpuchovo kelio ruozo virsininko padejeju Po metu isvyko statyti tilto per Dona Nuo 1883 m kovo 18 d netoli Lietuvos trejus metus dirbo Poleses gelezinkelio pirmos eiles darbu vykdytoju distancijos virsininku Jam vadovaujant per pelkes nutiesta 20 km gelezinkelio pastatytas tiltas per Pripetes upe 1883 m valdyba jį issiunte į Belgija susipazinti su nauja gelezinkelio metaliniu tiltu statybos technologija panaudojant kesonus bei tiltams perkamos gelezies kokybes tikrinimo metodu Per 8 komandiruotes menesius isbrokavo puse belgu parduodamos gelezies kiekio nes ji neatitiko kokybes reikalavimu Jis nenuolaidziavo nes zinojo kokiu katastrofisku pasekmiu tiltui gali tureti panaudotas nekokybiskas metalas Daugelis jo pastatytu tiltu sekmingai atlaike laiko isbandymus 1885 m pavasarį paskirtas Samaros Ufos gelezinkelio statybos ruozo virsininku ir kartu jam pavesta pastatyti tilta per Belajos upe 600 m ilgio tiltas per sį Kamos intaka pastatytas 1888 m Tuo paciu metu jis parase mokslinį darba apie cementiniu skiediniu ir tiltams naudojamo plieno tyrimus kurį Ufoje isleido atskira knygute Uz gera darba inzinierius 1889 m apdovanotas ordinu Petro Vileisio tiltas Kaune 1889 m geguzes men paskirtas Ufos Zlatousto gelezinkelio kurio trasa ejo labai sudetingu reljefu statybos pirmosios eiles ruozo virsininku Gelezinkelis buvo nutiestas per pusantru metu Uz tai P Vileisiui padeka pareiske pats Rusijos imperijos susisiekimo ministras Nuo 1891 m vasaros dirbo Riazanes Kazanes gelezinkelio ruozo virsininku Gyveno Maskvoje Tambovo gubernijoje ir Simbirsko gubernijoje Alatyreje Tiltu atramoms įrengti eme naudoti kesonus Ilgainiui pagarsejo kaip zymus kesoniniu pamatu specialistas Pats projektavo ir vadovavo tiltu statybos darbams per 6 upes Oka Pronia Cna Moksa Sura ir Kazanka 1893 1896 m Susisiekimo ministerijos neetatinis inzinierius pakeltas rumu patareju Kurį laika gyveno Maskvoje paskui Peterburge 1896 m isejo is Susisiekimo ministerijos ir bendradarbiavo su privaciomis gelezinkeliu statybos bendrovemis Pusmetį projektavo Rygos Pskovo gelezinkelio didesnius tiltus 1897 m pastate gelezinį plento tilta per Narevo upe netoli Varsuvos 1898 m Ukrainoje 80 km į siaures vakarus nuo Luhansko pastate pamatus ir atramas tiltui per Siaures Doneca Lysycanske per ir ties Belicos miesteliu Rusijoje State tiltus ir Latvijoje per Dauguva ties Kreicburgu Jekabpilio miesto dalis desiniajame Dauguvos krante ir per Lielupe Mintaujoje Jelgavoje Baltarusijoje per Dniepra ties Zlobinu ir per Dauguva Vitebske Visuomenininkas Petro Vileisio aikste Kaune vaizdas nuo Petrausko g Mokydamasis Peterburge subure lietuviu studentu burelį nelegaliai lotyniskomis raidemis leido rankrastinį laikrastelį Kalvis melagis 1875 1876 m isejo 10 numeriu dalyvavo labdaringoje Peterburgo lietuviu bei zemaiciu draugijos veikloje 1876 1877 m gaves cenzuros komiteto leidima legaliai lotyniskomis raidemis isleido 4 savo knygeles Statydamas tiltus uzsidirbo nemaza kapitala kurio didziaja dalį paaukojo Lietuvos reikalams Dirbdamas Rusijoje kartu su kitais lietuviais gelezinkelininkais padedavo knygnesiams gabenti uzdraustas knygas savo įmonese įdarbindavo lietuvius darbininkus Aktyviai dalyvavo lietuviu visuomeniniame judejime propagavo nacionalinio kapitalistinio ukio vystyma peticijomis caro valdzios pareigunams sieke spaudos lotyniskomis raidemis atgavimo rupinosi svietimu Materialiai reme lietuviskos periodines spaudos leidima bendradarbiavo laikrasciuose Varpas ir Ausra pats rase ir verte knygas susirasinejo su uzsienio spaustuvininkais organizavo savo knygu leidima ir platinima Veliau savo darbus spausdino Mazojoje Lietuvoje Oto fon Mauderodes Martyno Jankaus ir kitu spaustuvese Keli leidiniai buvo isleisti JAV Susirasinejo su Bulgarijoje gyvenusiu Jonu Basanaviciumi del jo grįzimo į Vilniu 1900 m grįzes į Vilniu įsteige mechanines zemes ukio padargu dirbtuves 1904 m pastate spaustuve lietuviskoms knygoms leisti ir lietuvisku knygu knygyna Nuo 1904 m gruodzio men iki 1909 m kovo men leido pirma legalu lietuviska dienrastį Vilniaus zinios pats jį ir redagavo Spaustuveje ruose lietuviskos spaudos surinkejus 1905 1906 m pasistate Vilniuje namus kuriuose po jo mirties įsikure Ryto svietimo draugija ir Lietuviu mokslo draugija 1905 m buvo vienas Didziojo Vilniaus Seimo iniciatoriu Lietuviu mokslo draugijos LMD steigejas nuo 1907 m LMD valdybos narys Savo lesomis isleido apie 100 lietuvisku leidiniu Taciau is Rusijos atsiveztas kapitalas tapes tautinio darbo materialiniu pagrindu isseko nes dirbtuves spaustuve knygynas ir redakcija buvo nuostolingi Teko akcinei bendrovei Vilija parduoti dirbtuves Jurgiui Slapeliui knygyna spaustuve 1908 m su seima vel isvaziavo uzdarbiauti į Rusija kur vadovavo tiltu statybai Jo padejeju kurį laika dirbo inzinierius Steponas Kairys Pirmojo pasaulinio karo metais dalyvavo Lietuviu draugijos nukentejusiems nuo karo selpti veikloje rupinosi Lietuvos valstybes atkurimu Ne karta selpe dailes parodu bei lietuviu kalbos kursu organizavima mokyklu steigima karo metu uzleido dalį savo namu Antakalnyje naslaiciu prieglaudai reme Peterburge ir Voroneze leidziama lietuviu spauda Politikas Broliai Jonas Vileisis Petras Vileisis Antanas Vileisis ir Anupras Vileisis 1904 m 1921 m vasario 17 d grįzo į Lietuva Grįzo ligotas bolseviku apiplestas be skatiko kiseneje Atsiveze tik pazymas apie uzdirbtas milijonines sumas kurias jam privalejo sumoketi Juodosios juros gelezinkelio bendrove uz atliktus inzinerinius darbus Kaune dirbo Susisiekimo ministerijos Inzinieriu korpuso virsininku 1922 1923 m buvo Lietuvos susisiekimo ministru Ernesto Galvanausko kabinete Tik pradejes eiti pareigas susidure su lietuviu kalbos nemokejusiais valdininkais isplitusiu kysininkavimu Puikiai nusimanydamas apie gelezinkelius greitai suprasdavo problemu esme sprendimus priimdavo operatyviai atvirai ir autoritetingai tuo labai skyresi nuo kitu aukstu valdininku Taciau ministru dirbo tik 4 men ir 19 dienu Steigiamojo Seimo pirmininkas Aleksandras Stulginskis P Vileisį atleido jo paties prasymu Konfliktas su Ministru kabinetu kilo del jo teikimo atleisti premjero globojama viceministra Silvestra Grinkeviciu aplaidziu darbu padariusį nuostoliu valstybei Vyriausybe noredama susvelninti nuoskauda iki gyvos galvos P Vileisiui paskyre pensija patvirtino Susisiekimo ministerijos Inzinieriu tarybos pirmininku su solidzia alga issprendusia materialinio aprupinimo senatveje problema Atsiliepdamas į Steigiamojo Seimo paskelbta Laikinaja Lietuvos valstybes Konstitucija 1922 m pradzioje pareiske savo poziurį į pamatinius Lietuvos konstitucijos desnius Desimtyje lakonisku skyriu ir 24 paragrafuose isdeste savaja nepriklausomos valstybes sarangos vizija Lietuva mate demokratine respublika su padalintomis valdziu galiomis su visu pilieciu lygybe pries įstatymus su laiduotomis svarbiausiomis zmogaus ir piliecio teisemis 1924 m jam konsultuojant Steigiamajam Seimui ir Ministru kabinetui įteiktas Telsiu apskrities tarybos pareiskimas del Siauliu Telsiu Kretingos Palangos gelezinkelio magistrales tiesimo Jai tiesti P Vileisis buvo pasiryzes įsteigti bendrove numates jos veiklos principus ir neatideliotinu darbu plana Panasiomis salygomis ir budais norejo nutiesti ir gelezinkelį is Palangos į Sventaja bei įrengti Sventosios uosta Planu įgyvendinimas turejo paspartinti Zemaitijos ir visos Lietuvos ekonomine raida Per Uzsienio reikalu ir Finansu ministerijas bande isgauti is Rusijos įstaigu jam priklausancia skola gauti Valstybes banko kredita Bet nesant susitarimo tarp Lietuvos Respublikos ir Sovietu Rusijos prarasto uzdarbio atgauti nepavyko todel projektai nebuvo vykdomi Tiesa pirmasis projektas nebuvo uzmirstas ilgam jį valstybe įgyvendino dviem etapais 1924 1926 m nutiesti Siauliu Telsiu o 1929 1932 m Telsiu Kretingos ruozai Pastarojo ruozo tiesimu rupinosi P Vileisio sunus susisiekimo ministras Vytautas Vileisis Literatas Petras Vileisis 1921 m Lietuvos albumas Sukure keleta apsakymu scenos vaizdeliu eilerasciu isverte Marko Tveno Frensio Bret Harto Henriko Sinkeviciaus Hanso Kristiano Anderseno ir kt rasytoju prozos kuriniu Taip pat parase ir isverte apie 30 populiariu knygeliu gamtos mokslu zemdirbystes veterinarijos sodininkystes medicinos kulturos istorijos klausimais vadoveliu 1921 m prancuzu kalba 1922 m lietuviu kalba isleido publicistine brosiura Lietuviu lenku gincas Pasirasinejo slapyvardziais Petras Neris P N Giedris Ramojus V Gintautas Mire atostogaudamas Palangoje valstybes lesomis palaidotas Kauno arkikatedros bazilikos rusyje 1936 m kovo 21 d jo palaikai pervezti į Vilniu ir perlaidoti Vileisiu seimos kape Rasu kapinese ĮvertinimasLU Humanitariniu mokslu fakulteto lietuviu literaturos garbes daktaras 1923 m Lietuvos techniku ir inzinieriu draugijos garbes pirmininkas 1924 m Tautines Lietuviu Studentu korporacijos Neo Lithuania garbes narys 1924 m uz nuopelnus Seimas paskyre valstybine pensija 1925 m LU Technikos fakulteto garbes daktaras inzinierius 1926 m KTU garbes daktaras 1999 m Atminimo įamzinimasLietuvos pasto zenklas 1933 m Kauno Zaliakalnyje pavadinta gatve ir kariuomenes paradu aikste 1926 m Vilniaus Antakalnyje pavadinta gatve Petro Vileisio vardu pavadintas tiltas per Nerį 1929 m 1933 m Lietuvos pastas isleido zenkla su P Vileisio atvaizdu Pasvalyje gimnazija pavadinta Petro Vileisio vardu salia pastatytas paminklas 1935 m 1939 m Vytauto Didziojo Karo muziejaus sodelyje atidengtas paminklinis biustas skulpt Bernardas Bucas 1991 m gimtajame Mediniu kaime pastatytas azuolinis stogastulpis broliams Petrui Jonui Antanui Anuprui Juozui ir Kazimierui Vileisiams skulptorius Vilniuje viena is progimnaziju pavadinta Petro Vileisio vardu Vilniaus technologiju ir dizaino kolegijos Gelezinkelio transporto fakultetas pavadintas Petro Vileisio vardu 2001 m Lietuvos pastas isleido zenkla su P Vileisio portretu 2001 m Vilniuje P Vileisio vardas suteiktas mokyklai Uzupyje 2006 m isleistas pasto vokas pazymetas tradiciniu Filop uzspaudu Viena is Kauno viduriniu mokyklu pavadinta Jono ir Petro Vileisiu vardu 2009 m VGTU viena is auditoriju pavadinta Petro Vileisio vardu 2018 m pristatytas dokumentinis vaidybinis filmas Zmones kurie sukure Lietuva Petras Vileisis rez Alvydas Slepikas 2018 m Vilniuje T Kosciuskos gatves skvere atidengtas paminklas broliams Petrui Jonui ir Antanui VileisiamsLiteratura apie Petra VileisįJonas Petronis Petras Vileisis Vilnius 1992 Antanas Kucys Vileisiai triju broliu darbai tautai Petersburg Florida 1993 Jonas Anicas Petras Vileisis bibliografija 1876 1990 Pasvalys 1991 Jonas Anicas Petras Vileisis 1851 1926 gyvenimo ir veiklos bruozai Vilnius 1993 ir 2001 Jonas Anicas Broliai Vileisiai didieji Lietuvos kelejai lietuviskos spaudos atgavimo 100 osioms metinems Vilnius 2003 Jonas Anicas ir Paule Mikelinskaite Petras Antanas Jonas Vileisiai bibliografijos Vilnius 2004 Algimantas Nakas ir Valdas Pruskus Petras Vileisis inzinierius kulturininkas verslininkas 150 osioms gimimo metinems Vilnius 2001 Alma Lapinskiene Vilniaus kulturinis gyvenimas ir Petras Vileisis Vilnius 2001 Juozas Vytautas Uzdila Istoriko Jono Anico Vileisiada Vilnius 2018 IsnasosVilejshis P V Opredelenie sostava cementnyh rastvorov i sravnitelnye opyty nad sposobami obrabotki mostovogo zheleza http vilnius21 lt pvileisio g8213150 html neveikianti nuoroda http www pvileisis vilnius lm lt istorija SaltiniaiPetras Vileisis www llti lt Vileisis Petras atminimas kvb lt Archyvuota kopija 2021 11 30 is Wayback Machine projekto