Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kitos reikšmės Aušra reikšmės Aušra AUSZRA pirmasis Didžiajai Lietuvai skirtas spausdintas mėnesinis visuomeninis politi
Aušra (laikraštis)
- Kitos reikšmės – Aušra (reikšmės).
„Aušra” (AUSZRA) – pirmasis Didžiajai Lietuvai skirtas spausdintas mėnesinis visuomeninis politinis ir literatūrinis žurnalas lietuvių kalba, vadinęsis mėnesiniu laikraščiu „Auszra“, 1883–1886 m. leistas Ragainėje ir Tilžėje.
Žurnalas
Pirmieji penki 1883 m. numeriai buvo spausdinti Ragainėje (dab. Nemanas), nuo 6-to numerio iki 1886 m. – Tilžėje, iš viso išleista 40 žurnalo numerių (29 knygelės): 1883 m. – 10 numerių (8 knygeles); 1884 m. – 12 numerių (7 knygelės); 1885 m. – 12 numerių (8 knygelės); 1886 m. – 6 numeriai (6 knygelės). Tiražas buvo apie 1000 egz. Laikraštis turėjo pasirodyti kiekvieno mėnesio 20-ąją dieną.
„Aušra“ slaptai gabenta ir platinta Lietuvoje, įvairiose kitose Rusijos imperijos vietose, pasiekė Vakarų Europos, Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvius. Užsimokėjusių prenumeratorių 1883 m. buvo 70, 1884 m. – apie 300 (kitomis žiniomis – 240), 1885 m. – 250, 1886 m. – 175.
Leido Lietuvos mylėtojų draugija, kurios svarbiausi veikėjai buvo Juozas Andziulaitis-Kalnėnas, Jonas Basanavičius, Ansas Bruožis, Stanislovas Didžiulis, Martynas Jankus, Jurgis Mikšas, Petras Kriaučiūnas, Juozas Miliauskas, Martynas Šernius, Jonas Šliūpas, Petras Vileišis, Andrius Vištelis-Višteliauskas. Laikraštis buvo skirtas caro valdomos Lietuvos dalies skaitytojams ir tiems Rusijos miestams, kur gyveno lietuviai inteligentai. Leidinyje bendradarbiavo daugiau kaip 70 autorių. Apie 20 slapyvardžių dar neatskleista.
Istorija
Apie būtinybę Lietuvoje leisti periodinį leidinį lietuvių kalba buvo mąstoma nuo pat neoficialaus spaudos lietuviškai lotynišku šriftu uždraudimo. 1856 m. pabaigoje Laurynas Ivinskis sudarė pavyzdinį laikraščio „Aitvaras“ numerį. Tačiau bandymai gauti leidimą vis nepavykdavo. Peterburgo ir Maskvos lietuviai studentai 1875–1876 m. Peterburge jau buvo leidę hektografuotus laikraštėlius „Kalvis melagis“. Bet, kai jaunosios lietuvybės ugdytojų kartos atstovams Petrui Vileišiui, Jonui Šliūpui ir Jonui Spuduliui nepavyko gauti rusų valdžios sutikimą leisti legalius lietuvių laikraščius Rusijoje, Jono Basanavičiaus iniciatyva buvo pamėginta Prūsijoje įsteigti draugiją ir Lietuvoje platinti Klaipėdoje M. Šerniaus redaguotą „Lietuvišką ceitungą“. Tačiau vėliau Jurgis Mikšas, pasitaręs su Jonu Šliūpu ir Petru Vileišiu, J. Basanavičiui, kuris tuomet gyveno Bulgarijoje, pasiūlė leisti visiškai naują laikraštį. J. Šliūpo siūlymu laikraštį buvo nutarta pavadinti AUSZRA. Jau 1883 m. sausio 23 d. J. Basanavičius atsiuntė laikraščio programos apmatus su pratarmės tekstu ir keliais rašiniais pirmam numeriui.
Pirmasis numeris pasirodė 1883 m. balandžio mėnesį su atspausdinta kovo mėn. (kowinis) data. Pirmo numerio pratarmės pradžioje pateiktas senas romėnų posakis: „Homines historiarum ignari semper sunt pueri“ – „Žmonės, nežinantieji istorijos, visad lieka vaikai“. Tuo posakiu laikraštis vadovavosi visą laiką.
Aušrininkai
Iš pradžių laikraštis turėjo didelį pasisekimą. Prie laikraščio iniciatorių branduolio prisijungė Didžiosios Lietuvos ir kai kurie Mažosios Lietuvos valstietiškos kilmės inteligentai, iš pradžių laikraštį rėmė ir kai kurie žemesnieji valstietiškos kilmės katalikų dvasininkai.
Aušra suteikė XIX a. pabaigoje lietuvių tautinio atgimimo ir išsivadavimo judėjimui tam tikrą organizacinę formą. Apie laikraštį susibūrė neoficialus politinis literatūrinis lietuvių inteligentijos sambūris – Aušrininkai, jungęs dešiniuosius liberalus (Petras Vileišis), demokratus (Juozas Andziulaitis-Kalnėnas, Jonas Mačys-Kėkštas) ir kairiuosius liberalus (Jonas Šliūpas). Jie skelbė ir skleidė to judėjimo idėjas ir vertybes, ugdė tautinę sąmonę, istorinę atmintį, skiepijo dvasinį protestą bei pasipriešinimą caro valdžios priespaudai. „Aušroje“ buvo paskelbta daug įvairaus žanro raštų Lietuvos istorijos klausimais. Leidinys dažnai aktualizavo tautos praeities įvykius, reiškinius, asmenybes.
Tačiau pamažu prasidėjusi intensyvi lietuvių nacionalinio išsivadavimo judėjimo dalyvių idėjinė diferenciacija, augantis revoliucinis judėjimas, o dėl tų nesutarimų prasidėję ir finansiniai sunkumai, didele dalimi nulėmė palyginus neilgą laikraščio amžių.
Martyno Jankaus ir Ernesto Vėjerio mėginimai paversti aušrininkų organu laikraštį „Garsas“ (ėjo 1886–1887 m.) ir J. Basanavičiaus bandymas 1888 m. atgaivinti „Aušrą“ buvo nesėkmingi. Aušrininkus pakeitė naujos politinės grupuotės: šviesininkai, varpininkai, apžvalgininkai. Dešinysis aušrininkų sparnas ir katalikai Tilžėje leido „Šviesą“. Netrukus katalikai ten pradėjo leisti laikraščius „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“ (1890–1896 m.), „Tėvynės sargas“ (1896–1904 m.), „Žinyčia“ (1900–1902 m.). Tačiau tiesioginiu „Aušros“ įpėdiniu laikomas tų pačių žmonių leistas laikraštis „Varpas“.
Reikšmė
Jau nuo pirmųjų numerių „Aušra“ skatino lietuvių tautos kovą prieš didžiavalstybinę nacionalinės priespaudos ir prievartinės asimiliacijos (polonizacijos, rusifikacijos ir germanizacijos) politiką, kurią lietuvių žemėse įgyvendino caro ir kaizerio valdžia, kai kurie dvarininkai ir dvasininkai. Lietuvių kalbai reikalavo lygių teisių su kitomis kalbomis, rūpinosi nacionalinės savimonės ir bendrinės literatūrinės kalbos, spaudos, lietuvių kultūros ugdymu, pasaulietinio švietimo gimtąja kalba plėtojimu.
„Aušra“ plėtojo istorinę publicistiką, nušvietė ir gyvenamojo meto įvairias sritis, reikalavo tautos kultūros, kalbos teisių. Žurnalas spausdino grožinės literatūros kūrinių, literatūros kritikos raštų. 1885–1886 m. jo puslapiuose išsiplėtojo pirmoji lietuvių periodikoje diskusija literatūros temomis. Joje paliesti ir publicistikos reikalai. „Aušra“ rašė ir diskutavo dėl lietuvių žurnalistikos istorijos bei teorijos dalykų. Ji davė pradžią nacionalinės žurnalistikos ir publicistikos istorijos tyrinėjimams. Žurnalas skyrė dėmesio ir žurnalistikos teorijai, įvedė žurnalistikos terminų, kurie vartojami ir dabar. „Aušra“ turėjo išskirtinės reikšmės lietuvių tautos, jos kultūros, literatūros, žurnalistikos istorijoje.
„Aušra“ turėjo lemiamos reikšmės lietuvių tautiniam atgimimui. Ji sužadino tautinį lietuvių sąmoningumą, subūrė lietuvius inteligentus ir padėjo formuoti jų tolesnės veiklos pagrindus.
Redaktoriai
- Jonas Basanavičius – 1883 m. Nr. 1;
- Jurgis Mikšas – 1883 m. Nr. 2-4 ir 1885 m. Nr. 9 – 1886 m. Nr. 4;
- Jonas Šliūpas – 1883 m. Nr. 5 – 1884 m. Nr. 3;
- Martynas Jankus – 1884 m. Nr. 4 – 1885 m. Nr. 8.
- Juozas Andziulaitis-Kalnėnas – 1886 m. Nr. 4,5,6.
Šaltiniai
- Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 43 psl.
Nuorodos
- Elektroninės laikraščio „Auszra“ kopijos (visi nr.) – svetainėje www.epaveldas.lt Archyvuota kopija 2019-11-11 iš Wayback Machine projekto.
- „Auszra“ 1883-1886 suskaitmenintas archyvas pas spauda.org
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Aušra (laikraštis), Kas yra Aušra (laikraštis)? Ką reiškia Aušra (laikraštis)?
Kitos reiksmes Ausra reiksmes Ausra AUSZRA pirmasis Didziajai Lietuvai skirtas spausdintas menesinis visuomeninis politinis ir literaturinis zurnalas lietuviu kalba vadinesis menesiniu laikrasciu Auszra 1883 1886 m leistas Ragaineje ir Tilzeje Ausra 1884 m Nr 1 2 3 Vienas is puslapiu 1884 m AusrojeAusra 1884 m Nr 10 11ZurnalasPirmieji penki 1883 m numeriai buvo spausdinti Ragaineje dab Nemanas nuo 6 to numerio iki 1886 m Tilzeje is viso isleista 40 zurnalo numeriu 29 knygeles 1883 m 10 numeriu 8 knygeles 1884 m 12 numeriu 7 knygeles 1885 m 12 numeriu 8 knygeles 1886 m 6 numeriai 6 knygeles Tirazas buvo apie 1000 egz Laikrastis turejo pasirodyti kiekvieno menesio 20 aja diena Ausra slaptai gabenta ir platinta Lietuvoje įvairiose kitose Rusijos imperijos vietose pasieke Vakaru Europos Jungtiniu Amerikos Valstiju lietuvius Uzsimokejusiu prenumeratoriu 1883 m buvo 70 1884 m apie 300 kitomis ziniomis 240 1885 m 250 1886 m 175 Leido Lietuvos myletoju draugija kurios svarbiausi veikejai buvo Juozas Andziulaitis Kalnenas Jonas Basanavicius Ansas Bruozis Stanislovas Didziulis Martynas Jankus Jurgis Miksas Petras Kriauciunas Juozas Miliauskas Martynas Sernius Jonas Sliupas Petras Vileisis Andrius Vistelis Visteliauskas Laikrastis buvo skirtas caro valdomos Lietuvos dalies skaitytojams ir tiems Rusijos miestams kur gyveno lietuviai inteligentai Leidinyje bendradarbiavo daugiau kaip 70 autoriu Apie 20 slapyvardziu dar neatskleista IstorijaApie butinybe Lietuvoje leisti periodinį leidinį lietuviu kalba buvo mastoma nuo pat neoficialaus spaudos lietuviskai lotynisku sriftu uzdraudimo 1856 m pabaigoje Laurynas Ivinskis sudare pavyzdinį laikrascio Aitvaras numerį Taciau bandymai gauti leidima vis nepavykdavo Peterburgo ir Maskvos lietuviai studentai 1875 1876 m Peterburge jau buvo leide hektografuotus laikrastelius Kalvis melagis Bet kai jaunosios lietuvybes ugdytoju kartos atstovams Petrui Vileisiui Jonui Sliupui ir Jonui Spuduliui nepavyko gauti rusu valdzios sutikima leisti legalius lietuviu laikrascius Rusijoje Jono Basanaviciaus iniciatyva buvo pameginta Prusijoje įsteigti draugija ir Lietuvoje platinti Klaipedoje M Serniaus redaguota Lietuviska ceitunga Taciau veliau Jurgis Miksas pasitares su Jonu Sliupu ir Petru Vileisiu J Basanaviciui kuris tuomet gyveno Bulgarijoje pasiule leisti visiskai nauja laikrastį J Sliupo siulymu laikrastį buvo nutarta pavadinti AUSZRA Jau 1883 m sausio 23 d J Basanavicius atsiunte laikrascio programos apmatus su pratarmes tekstu ir keliais rasiniais pirmam numeriui Pirmasis numeris pasirode 1883 m balandzio menesį su atspausdinta kovo men kowinis data Pirmo numerio pratarmes pradzioje pateiktas senas romenu posakis Homines historiarum ignari semper sunt pueri Zmones nezinantieji istorijos visad lieka vaikai Tuo posakiu laikrastis vadovavosi visa laika AusrininkaiIs pradziu laikrastis turejo didelį pasisekima Prie laikrascio iniciatoriu branduolio prisijunge Didziosios Lietuvos ir kai kurie Mazosios Lietuvos valstietiskos kilmes inteligentai is pradziu laikrastį reme ir kai kurie zemesnieji valstietiskos kilmes kataliku dvasininkai Ausra suteike XIX a pabaigoje lietuviu tautinio atgimimo ir issivadavimo judejimui tam tikra organizacine forma Apie laikrastį susibure neoficialus politinis literaturinis lietuviu inteligentijos samburis Ausrininkai junges desiniuosius liberalus Petras Vileisis demokratus Juozas Andziulaitis Kalnenas Jonas Macys Kekstas ir kairiuosius liberalus Jonas Sliupas Jie skelbe ir skleide to judejimo idejas ir vertybes ugde tautine samone istorine atmintį skiepijo dvasinį protesta bei pasipriesinima caro valdzios priespaudai Ausroje buvo paskelbta daug įvairaus zanro rastu Lietuvos istorijos klausimais Leidinys daznai aktualizavo tautos praeities įvykius reiskinius asmenybes Taciau pamazu prasidejusi intensyvi lietuviu nacionalinio issivadavimo judejimo dalyviu idejine diferenciacija augantis revoliucinis judejimas o del tu nesutarimu prasideje ir finansiniai sunkumai didele dalimi nuleme palyginus neilga laikrascio amziu Martyno Jankaus ir Ernesto Vejerio meginimai paversti ausrininku organu laikrastį Garsas ejo 1886 1887 m ir J Basanaviciaus bandymas 1888 m atgaivinti Ausra buvo nesekmingi Ausrininkus pakeite naujos politines grupuotes sviesininkai varpininkai apzvalgininkai Desinysis ausrininku sparnas ir katalikai Tilzeje leido Sviesa Netrukus katalikai ten pradejo leisti laikrascius Zemaiciu ir Lietuvos apzvalga 1890 1896 m Tevynes sargas 1896 1904 m Zinycia 1900 1902 m Taciau tiesioginiu Ausros įpediniu laikomas tu paciu zmoniu leistas laikrastis Varpas ReiksmeJau nuo pirmuju numeriu Ausra skatino lietuviu tautos kova pries didziavalstybine nacionalines priespaudos ir prievartines asimiliacijos polonizacijos rusifikacijos ir germanizacijos politika kuria lietuviu zemese įgyvendino caro ir kaizerio valdzia kai kurie dvarininkai ir dvasininkai Lietuviu kalbai reikalavo lygiu teisiu su kitomis kalbomis rupinosi nacionalines savimones ir bendrines literaturines kalbos spaudos lietuviu kulturos ugdymu pasaulietinio svietimo gimtaja kalba pletojimu Ausra pletojo istorine publicistika nusviete ir gyvenamojo meto įvairias sritis reikalavo tautos kulturos kalbos teisiu Zurnalas spausdino grozines literaturos kuriniu literaturos kritikos rastu 1885 1886 m jo puslapiuose issipletojo pirmoji lietuviu periodikoje diskusija literaturos temomis Joje paliesti ir publicistikos reikalai Ausra rase ir diskutavo del lietuviu zurnalistikos istorijos bei teorijos dalyku Ji dave pradzia nacionalines zurnalistikos ir publicistikos istorijos tyrinejimams Zurnalas skyre demesio ir zurnalistikos teorijai įvede zurnalistikos terminu kurie vartojami ir dabar Ausra turejo isskirtines reiksmes lietuviu tautos jos kulturos literaturos zurnalistikos istorijoje Ausra turejo lemiamos reiksmes lietuviu tautiniam atgimimui Ji suzadino tautinį lietuviu samoninguma subure lietuvius inteligentus ir padejo formuoti ju tolesnes veiklos pagrindus RedaktoriaiJonas Basanavicius 1883 m Nr 1 Jurgis Miksas 1883 m Nr 2 4 ir 1885 m Nr 9 1886 m Nr 4 Jonas Sliupas 1883 m Nr 5 1884 m Nr 3 Martynas Jankus 1884 m Nr 4 1885 m Nr 8 Juozas Andziulaitis Kalnenas 1886 m Nr 4 5 6 SaltiniaiZurnalistikos enciklopedija Vilnius Pradai 1997 43 psl NuorodosElektronines laikrascio Auszra kopijos visi nr svetaineje www epaveldas lt Archyvuota kopija 2019 11 11 is Wayback Machine projekto Auszra 1883 1886 suskaitmenintas archyvas pas spauda org