Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Vilniaus žinios
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
„Vilniaus žinios“ – Vilniuje leistų ir šiuo metu leidžiamo laikraščių pavadinimas.
„Vilniaus žinios“ – 1
Svarbiausias Rusijos imperijos aneksuotoje Lietuvos laikraštis, 1834–1915 m. leistas Vilniuje lenkų ir rusų kalbomis (1864–1910 ir 1911–1915 m. – tik rusų kalba). 1834–1841 m. vadintas „Lietuvos kurjeriu“ (lenkiškai – Kuryer Litewski, rusiškai – Литовский вестник). Nuo 1841 m. lenkiškoji laida vadinta „Kurier Wileński“, o rusiškoji – „Виленский вестник“ („Vilniaus kurjeris“).
Po 1863–1864 m. sukilimo lenkiškoji laikraščio laida buvo uždaryta ir leidinys leistas tik rusų kalba. Nuo šiol „Виленский вестник“ aiškiau reiškė okupacinės rusų valdžios nuostatas, atvirai rėmė lietuvių spaudos lotyniškais rašmenimis draudimą, griežtai pasisakydavo prieš bet kokias lietuvių tautinio sąmoningumo apraiškas. Jį skaitė tik valdininkai, laikraščio tiražas tesiekė 1000 egzempliorių.
1910–1911 m. Vilniuje vėl buvo leidžiamas dienraštis „Kurjer Wileński“. Po I pasaulinio karo lenkų užimtame Vilniuje nuo 1924 m. tokiu pat pavadinimu leistas dienraštis uždarytas 1940 m., Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai.
„Vilniaus žinios“ – 2
Tai pirmasis dienraštis lietuvių kalba, ėjęs nuo 1904 m. gruodžio 23 d. iki 1909 m. kovo 17 d. Vilniuje.
Ištakos
1865 m. spalio 5 d. aplinkraščiu Rusijos vidaus reikalų ministras Piotras Valujevas uždraudė visoje imperijoje spausdinti ir įsivežti iš užsienio lietuviškus leidinius lotynišku – lenkišku raidynu. Draudimui žodžiu pritarė ir caras Aleksandras II. Draudimas nebuvo įformintas įstatymu ir ši aplinkybė jau XX a. pradžioje leido lietuvių veikėjams teisme laimėti kelias bylas dėl jiems skirtų nuobaudų už lietuvių spaudos tradiciniu raidynu platinimą, tačiau jis galiojo ligi 1904 m. gegužės 7 d., kada buvo atšauktas. 1872 m. vidaus reikalų ministro aplinkraštis draudimą išplėtė ir lietuvių spaudai gotišku raidynu, vartotu Prūsijos lietuvių. Taip Rusijos valdžia apsidraudė, kad ši spauda nebūtų pradėta platinti Lietuvoje.
Draudimas nebuvo vaisingas – per 40 metų kirilica arba „graždanka" valdžiai pavyko išspausdinti tik 66 leidinius: 20 elementorių , 15 religinių knygų, 14 kalendorių, 7 beletristinius kūrinėlius ir 7 smulkesnius leidinius.
1868 m. pradėjo veikti M. Valančiaus iniciatyva sukurta slapto lietuvių spaudos leidimo Mažojoje Lietuvoje ir jos platinimo Lietuvoje sistema. Į spaudos leidybą įsijungė naujoji pasaulietinės lietuvių inteligentijos karta. Kūrėsi knygnešių organizacijos. 1883 m. pradėjo eiti pirmasis Lietuvai skirtas lietuviškas žurnalas „Aušra“, vadintas laikraščiu. Vėliau atsirado ir kitų. Sustabdyti šį procesą Rusijos valdžia nepajėgė. 1865 - 1904 m. Rytų Prūsijoje buvo išspausdinta 1830 leidinių, skirtų platinti Rusijos imperijoje.
Jau XIX a. pabaigoje Rusijos vyriausybė, matydama, kad lietuvių spaudos draudimas žlunga ir valdžiai daro ne tik ekonominių, bet ir politinių nuostolių, pradėjo svarstyti klausimą, ar neverta jį panaikinti, bet tik 1904 m. pavasarį ryžosi tai padaryti. Tais pačiais metais pradėjo eiti legalūs cenzūruojami lietuvių laikraščiai: Sankt Peterburge – savaitraštis „Lietuvių laikraštis“, Vilniuje – liberalinės pakraipos dienraštis „Vilniaus žinios“.
Laikraštis
Laikraštį įsteigė ir leido Petras Vileišis. Redakcijos branduolį sudarė: P. Vileišis (redaktorius), kalbininkas Jonas Jablonskis, buvęs „Varpo“ redaktorius Jonas Kriaučiūnas, tuometinis „Varpo“ redaktorius Povilas Višinskis, Kazys Puida, . Administratoriumi dirbo rašytojas Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis, buhalteriu – dvarininkas Jonas Siabas.
Redakcija ir administracija iš pradžių įsikūrė Antakalnio g. 6 (dabar T. Vrublevskio g. 6), vėliau persikėlė į P. Vileišio namus. Rūsyje P. Vileišis įkurdino laikraščio spaustuvę, pirmame aukšte – redakciją ir administraciją, o viršutinis aukštas buvo skirtas nuomininkams.
Pirmasis dienraščio numeris išėjo 6000 egz. tiražu ir buvo palankiai sutiktas skaitytojų. 1905 m. pirmąjį pusmetį „Vilniaus žinias“ užsiprenumeravo 5613 skaitytojų iš Vilniaus, Kauno, Suvalkų, Gardino gubernijų, Sibiro, Latvijos, Lenkijos, Suomijos, Rusijos, JAV. Tačiau Vilniuje laikraščio būdavo išplatinama vos 150 egz.
Dienraščio turinį sudarė žinios iš Petrapilio ir Maskvos agentūrų, korespondencijos iš Lietuvos miestų, miestelių ir kaimų, žinutės apie lietuvių gyvenimą JAV, Prūsijoje, Latvijoje, Rusijoje. Spausdino straipsnius apie visuomeninį, politinį, kultūrinį gyvenimą, skelbė grožinius kūrinius, vertimus iš užsienio kalbų, literatūros kritiką, beletristiką. „Vilniaus žinioms“ rašė Jonas Biliūnas, Mykolas Biržiška, , Konstantinas Jasiukaitis, Kleopas Jurgelionis, Vincas Kapsukas, Pranas Mašiotas, Marija Pečkauskaitė – Šatrijos Ragana, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Ona Pleirytė-Puidienė, Antanas Vienuolis, Žemaitė.
Laikraštis suvaidino didžiulį vaidmenį organizuojant Didijį Vilniaus Seimą. Lietuvoje veikusios Lietuvos socialdemokratų partija ir Lietuvos demokratų partija taip pat ir per „Vilniaus žinias“ telkė bendraminčius, platino politinius dokumentus, kuriuose kėlė socialinius, krašto autonomijos, pilietinių teisių reikalavimus. Po suvažiavimo dienraštyje buvo paskelbti jo nutarimai.
Tačiau nuo 1905 m. redakcijoje prasidėjo nesutarimai dėl laikraščio krypties, politinių ir kalbos dalykų. Radikaliojo lietuvių tautinio sąjūdžio sparno vadovams „Vilniaus žinios„ pasirodė besąs labai atsargus ir patiklus caro valdžiai. P. Vileišis bei apie naująjį dienraštį besitelkiantys nuosaikieji liberalai bijojo jame kelti svarbias socialines ir politines problemas – labiau bandė parodyti kultūrinių - šviečiamųjų tautos poreikių svarbą žadinant tautinę savimonę. Be to, dienraštis, deklaruodamas tautos vienybę ir skelbdamasis „bepartiniu“ organu, veikė ir nepartinę inteligentiją, ir valstietiją, t. y. pretendavo į tuos pačius sluoksnius, kaip ir Lietuvos demokratų partija ir tapo politinio konkurento, o ne partnerio organu.
Iš redakcijos išėjo J. Jablonskis ir P. Višinskis. Laikraštis neteko didelės dalies prenumeratorių (jų sumažėjo iki 3000), tapo nuostolingas ir 1907 m. balandžio 7 d. nustojo ėjęs. Po dviejų mėnesių P. Vileišis dienraščio leidimą atnaujino, o nuo 1907 m. rugpjūčio 21 d. „Vilniaus žinias“ perėmė Pasitikėjimo bendrovė, kuriai vadovavo Jonas Vileišis, Stasys Matulaitis ir Vladimiras Zubovas. Redakcijoje dar dirbo Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Mykolas Biržiška, Adolfas Vėgėlė. Redaktoriumi tapo Jonas Vileišis. Tačiau, kai vėl pritrūko lėšų, o prenumeratorių visai sumažėjo, 1909 m. kovo 17 d. dienraščio leidyba nutrūko. Iš viso išėjo 1175 numeriai.
Spaustuvė
„Vilniaus žinių“ spaustuvė – pirmoji lietuviška spaustuvė, įsteigta po 40 metų atgavus spaudą lotyniškomis raidėmis.
Veikė Vilniuje 1904–1910 m., savininkas – Petras Vileišis. Vilniaus gubernatoriaus leidimą steigti spaustuvę P. Vileišis gavo 1904 m. rugsėjo 7 d. su teise spausdinti leidinius tik lietuvių kalba. 1906 m. balandžio 8 d. buvo gautas leidimas spausdinti ir visomis Europos kalbomis.
Spaustuvę įrengti padėjo ir jai iki 1906 m. vadovavo Martynas Kukta. Joje buvo 2 spausdinimo mašinos, 2 spausdinimo staklės, įvairaus šrifto komplektai, vidaus degimo variklis. Dirbo 18-20 darbininkų. Patalpas Vilniaus g. 10 (dabar Vilniaus g. 36/6) Vileišis nuomojo. 1906 m. gruodžio mėnesį spaustuvę perkėlė į ką tik pastatytus savo namus Antakalnyje. Veiklos pradžioje spaustuvė buvo pirmaujanti, tačiau Vilniuje atsiradus daugiau tokių įmonių, produkcijos vis mažėjo. 1910 m. Vileišis savo spaustuvę uždarė, o įrengimus pardavė spaustuvininkui Vitoldui Kopecui.
„Vilniaus žinių“ spaustuvė lietuvių kalba išleido 158 spaudinius ir 13 natų sąsiuvinių, taip pat nemažai atvirukų. Tarp jų: 2 paties P. Vileišio knygutes, 20 knygų visuomenine tematika, 9 – medicinos, 28 – religines, 26 – grožinės literatūros knygas. Spausdino ir vadovėlius mokykloms, lietuvių tautosakos rinkinius, informacinius leidinius. 1905-1909 m. čia buvo renkamas pirmasis lietuviškas dienraštis „Vilniaus žinios“, taip pat kitų leidėjų periodiniai leidiniai – „“, „Lietuvos bitininkas“, „Goniec Codzienny“.
Knygynas
„Vilniaus žinių“ knygynas – pirmasis lietuviškas knygynas, įsteigtas Vilniuje 1904 m. spalio 25 d. Veikė iki 1912 m. Miesto salės namo pirmame aukšte, Aušros Vartų g. 5 (dabar Lietuvos nacionalinė filharmonija), nuo 1910 m. – Antakalnio g. 24. Savininkas Petras Vileišis.
Prekiavo „Vilniaus žinių“ spaustuvės leidiniais ir kita lietuviška spauda, išleista tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Ypač propagavo spaudos draudimo laikotarpio leidinius. Čia buvo parduodamos ir visos P. Vileišio (P. Nėrio) parašytos bei išverstos knygeles. Knygynui vadovavo Marija Šlapelienė – Piaseckaite, jai talkino Elena Brazaitytė ir Antanina Davydauskaitė.
Knygynas tapo lietuvių kultūros veikėjų, rašytojų, leidėjų susibūrimo centru. Ne Vilniaus gyventojams knygas siųsdavo paštu, Lietuvos knygų pirkliams knygas parduodavo išsimokėtinai. Prekiaudavo ir periodine spauda, ją prenumeruodavo. Apie knygyne esančius leidinius informavo „Vilniaus žinių“ Petro Vileišio knygyno katalogas“. 1905–1908 m. pasirodė 4 tokie katalogai. 1912 m. pabaigoje Petras Vileišis knygyną likvidavo, o knygas nupirko Marija Šlapelienė, kuri kartu su vyru Jurgiu Šlapeliu Vilniuje įkūrė savo knygyną (veikė iki 1945 m.).
„Vilniaus žinios“ – 3
„Vilniaus žinios“ – savaitraštis Vilniaus miesto gyventojams ir svečiams, einantis nuo 2003 m.
Leidžiamas 30 000 egz. tiražu kiekvieną penktadienį, informuoja apie visos savaitės šalies įvykius. Jame pateikiamos sostinės aktualijos, nušviečiami svarbiausi ekonominio ir politinio visos Lietuvos gyvenimo įvykiai, supažindinama su įdomiausiomis kultūros naujienomis, pasaulio įvairenybėmis, teisėtvarkos aktualijomis.
Vyriausieji redaktoriai
- 2003 m. Anatolijus Jakimovas,
- 2004 m. Rasa Valatkevičiūtė,
- 2006 m. Saugirdas Vaitulionis
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vilniaus žinios, Kas yra Vilniaus žinios? Ką reiškia Vilniaus žinios?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Vilniaus zinios Vilniuje leistu ir siuo metu leidziamo laikrasciu pavadinimas Vilniaus zinios 1Litovskij vestnik 1839 m Svarbiausias Rusijos imperijos aneksuotoje Lietuvos laikrastis 1834 1915 m leistas Vilniuje lenku ir rusu kalbomis 1864 1910 ir 1911 1915 m tik rusu kalba 1834 1841 m vadintas Lietuvos kurjeriu lenkiskai Kuryer Litewski rusiskai Litovskij vestnik Nuo 1841 m lenkiskoji laida vadinta Kurier Wilenski o rusiskoji Vilenskij vestnik Vilniaus kurjeris Po 1863 1864 m sukilimo lenkiskoji laikrascio laida buvo uzdaryta ir leidinys leistas tik rusu kalba Nuo siol Vilenskij vestnik aiskiau reiske okupacines rusu valdzios nuostatas atvirai reme lietuviu spaudos lotyniskais rasmenimis draudima grieztai pasisakydavo pries bet kokias lietuviu tautinio samoningumo apraiskas Jį skaite tik valdininkai laikrascio tirazas tesieke 1000 egzemplioriu 1910 1911 m Vilniuje vel buvo leidziamas dienrastis Kurjer Wilenski Po I pasaulinio karo lenku uzimtame Vilniuje nuo 1924 m tokiu pat pavadinimu leistas dienrastis uzdarytas 1940 m Lietuva okupavus Sovietu Sajungai Vilniaus zinios 2Laikrascio fragmentas 1904 m Grupe Vilniaus ziniu redakcijos ir spaustuves darbuotoju prie Gedimino pilies griuvesiu Vilniuje 1905 Tai pirmasis dienrastis lietuviu kalba ejes nuo 1904 m gruodzio 23 d iki 1909 m kovo 17 d Vilniuje Istakos 1865 m spalio 5 d aplinkrasciu Rusijos vidaus reikalu ministras Piotras Valujevas uzdraude visoje imperijoje spausdinti ir įsivezti is uzsienio lietuviskus leidinius lotynisku lenkisku raidynu Draudimui zodziu pritare ir caras Aleksandras II Draudimas nebuvo įformintas įstatymu ir si aplinkybe jau XX a pradzioje leido lietuviu veikejams teisme laimeti kelias bylas del jiems skirtu nuobaudu uz lietuviu spaudos tradiciniu raidynu platinima taciau jis galiojo ligi 1904 m geguzes 7 d kada buvo atsauktas 1872 m vidaus reikalu ministro aplinkrastis draudima isplete ir lietuviu spaudai gotisku raidynu vartotu Prusijos lietuviu Taip Rusijos valdzia apsidraude kad si spauda nebutu pradeta platinti Lietuvoje Draudimas nebuvo vaisingas per 40 metu kirilica arba grazdanka valdziai pavyko isspausdinti tik 66 leidinius 20 elementoriu 15 religiniu knygu 14 kalendoriu 7 beletristinius kurinelius ir 7 smulkesnius leidinius 1868 m pradejo veikti M Valanciaus iniciatyva sukurta slapto lietuviu spaudos leidimo Mazojoje Lietuvoje ir jos platinimo Lietuvoje sistema Į spaudos leidyba įsijunge naujoji pasaulietines lietuviu inteligentijos karta Kuresi knygnesiu organizacijos 1883 m pradejo eiti pirmasis Lietuvai skirtas lietuviskas zurnalas Ausra vadintas laikrasciu Veliau atsirado ir kitu Sustabdyti sį procesa Rusijos valdzia nepajege 1865 1904 m Rytu Prusijoje buvo isspausdinta 1830 leidiniu skirtu platinti Rusijos imperijoje Jau XIX a pabaigoje Rusijos vyriausybe matydama kad lietuviu spaudos draudimas zlunga ir valdziai daro ne tik ekonominiu bet ir politiniu nuostoliu pradejo svarstyti klausima ar neverta jį panaikinti bet tik 1904 m pavasarį ryzosi tai padaryti Tais paciais metais pradejo eiti legalus cenzuruojami lietuviu laikrasciai Sankt Peterburge savaitrastis Lietuviu laikrastis Vilniuje liberalines pakraipos dienrastis Vilniaus zinios Laikrastis Paminkline lenta Vilniuje Vilniaus g 25 kur 1909 m įsikure Vilniaus ziniu redakcija Laikrastį įsteige ir leido Petras Vileisis Redakcijos branduolį sudare P Vileisis redaktorius kalbininkas Jonas Jablonskis buves Varpo redaktorius Jonas Kriauciunas tuometinis Varpo redaktorius Povilas Visinskis Kazys Puida Administratoriumi dirbo rasytojas Gabrielius Landsbergis Zemkalnis buhalteriu dvarininkas Jonas Siabas Redakcija ir administracija is pradziu įsikure Antakalnio g 6 dabar T Vrublevskio g 6 veliau persikele į P Vileisio namus Rusyje P Vileisis įkurdino laikrascio spaustuve pirmame aukste redakcija ir administracija o virsutinis aukstas buvo skirtas nuomininkams Pirmasis dienrascio numeris isejo 6000 egz tirazu ir buvo palankiai sutiktas skaitytoju 1905 m pirmajį pusmetį Vilniaus zinias uzsiprenumeravo 5613 skaitytoju is Vilniaus Kauno Suvalku Gardino guberniju Sibiro Latvijos Lenkijos Suomijos Rusijos JAV Taciau Vilniuje laikrascio budavo isplatinama vos 150 egz Dienrascio turinį sudare zinios is Petrapilio ir Maskvos agenturu korespondencijos is Lietuvos miestu miesteliu ir kaimu zinutes apie lietuviu gyvenima JAV Prusijoje Latvijoje Rusijoje Spausdino straipsnius apie visuomeninį politinį kulturinį gyvenima skelbe grozinius kurinius vertimus is uzsienio kalbu literaturos kritika beletristika Vilniaus zinioms rase Jonas Biliunas Mykolas Birziska Konstantinas Jasiukaitis Kleopas Jurgelionis Vincas Kapsukas Pranas Masiotas Marija Peckauskaite Satrijos Ragana Gabriele Petkevicaite Bite Ona Pleiryte Puidiene Antanas Vienuolis Zemaite Laikrastis suvaidino didziulį vaidmenį organizuojant Didijį Vilniaus Seima Lietuvoje veikusios Lietuvos socialdemokratu partija ir Lietuvos demokratu partija taip pat ir per Vilniaus zinias telke bendramincius platino politinius dokumentus kuriuose kele socialinius krasto autonomijos pilietiniu teisiu reikalavimus Po suvaziavimo dienrastyje buvo paskelbti jo nutarimai Taciau nuo 1905 m redakcijoje prasidejo nesutarimai del laikrascio krypties politiniu ir kalbos dalyku Radikaliojo lietuviu tautinio sajudzio sparno vadovams Vilniaus zinios pasirode besas labai atsargus ir patiklus caro valdziai P Vileisis bei apie naujajį dienrastį besitelkiantys nuosaikieji liberalai bijojo jame kelti svarbias socialines ir politines problemas labiau bande parodyti kulturiniu svieciamuju tautos poreikiu svarba zadinant tautine savimone Be to dienrastis deklaruodamas tautos vienybe ir skelbdamasis bepartiniu organu veike ir nepartine inteligentija ir valstietija t y pretendavo į tuos pacius sluoksnius kaip ir Lietuvos demokratu partija ir tapo politinio konkurento o ne partnerio organu Is redakcijos isejo J Jablonskis ir P Visinskis Laikrastis neteko dideles dalies prenumeratoriu ju sumazejo iki 3000 tapo nuostolingas ir 1907 m balandzio 7 d nustojo ejes Po dvieju menesiu P Vileisis dienrascio leidima atnaujino o nuo 1907 m rugpjucio 21 d Vilniaus zinias pereme Pasitikejimo bendrove kuriai vadovavo Jonas Vileisis Stasys Matulaitis ir Vladimiras Zubovas Redakcijoje dar dirbo Gabriele Petkevicaite Bite Mykolas Birziska Adolfas Vegele Redaktoriumi tapo Jonas Vileisis Taciau kai vel pritruko lesu o prenumeratoriu visai sumazejo 1909 m kovo 17 d dienrascio leidyba nutruko Is viso isejo 1175 numeriai Spaustuve Paminkline lenta Vilniuje Vilniaus g 39 kur buvo spausdinamos Vilniaus zinios Vilniaus ziniu spaustuve pirmoji lietuviska spaustuve įsteigta po 40 metu atgavus spauda lotyniskomis raidemis Veike Vilniuje 1904 1910 m savininkas Petras Vileisis Vilniaus gubernatoriaus leidima steigti spaustuve P Vileisis gavo 1904 m rugsejo 7 d su teise spausdinti leidinius tik lietuviu kalba 1906 m balandzio 8 d buvo gautas leidimas spausdinti ir visomis Europos kalbomis Spaustuve įrengti padejo ir jai iki 1906 m vadovavo Martynas Kukta Joje buvo 2 spausdinimo masinos 2 spausdinimo stakles įvairaus srifto komplektai vidaus degimo variklis Dirbo 18 20 darbininku Patalpas Vilniaus g 10 dabar Vilniaus g 36 6 Vileisis nuomojo 1906 m gruodzio menesį spaustuve perkele į ka tik pastatytus savo namus Antakalnyje Veiklos pradzioje spaustuve buvo pirmaujanti taciau Vilniuje atsiradus daugiau tokiu įmoniu produkcijos vis mazejo 1910 m Vileisis savo spaustuve uzdare o įrengimus pardave spaustuvininkui Vitoldui Kopecui Vilniaus ziniu spaustuve lietuviu kalba isleido 158 spaudinius ir 13 natu sasiuviniu taip pat nemazai atviruku Tarp ju 2 paties P Vileisio knygutes 20 knygu visuomenine tematika 9 medicinos 28 religines 26 grozines literaturos knygas Spausdino ir vadovelius mokykloms lietuviu tautosakos rinkinius informacinius leidinius 1905 1909 m cia buvo renkamas pirmasis lietuviskas dienrastis Vilniaus zinios taip pat kitu leideju periodiniai leidiniai Lietuvos bitininkas Goniec Codzienny Knygynas Vilniaus ziniu knygynas pirmasis lietuviskas knygynas įsteigtas Vilniuje 1904 m spalio 25 d Veike iki 1912 m Miesto sales namo pirmame aukste Ausros Vartu g 5 dabar Lietuvos nacionaline filharmonija nuo 1910 m Antakalnio g 24 Savininkas Petras Vileisis Prekiavo Vilniaus ziniu spaustuves leidiniais ir kita lietuviska spauda isleista tiek Lietuvoje tiek uzsienyje Ypac propagavo spaudos draudimo laikotarpio leidinius Cia buvo parduodamos ir visos P Vileisio P Nerio parasytos bei isverstos knygeles Knygynui vadovavo Marija Slapeliene Piaseckaite jai talkino Elena Brazaityte ir Antanina Davydauskaite Knygynas tapo lietuviu kulturos veikeju rasytoju leideju susiburimo centru Ne Vilniaus gyventojams knygas siusdavo pastu Lietuvos knygu pirkliams knygas parduodavo issimoketinai Prekiaudavo ir periodine spauda ja prenumeruodavo Apie knygyne esancius leidinius informavo Vilniaus ziniu Petro Vileisio knygyno katalogas 1905 1908 m pasirode 4 tokie katalogai 1912 m pabaigoje Petras Vileisis knygyna likvidavo o knygas nupirko Marija Slapeliene kuri kartu su vyru Jurgiu Slapeliu Vilniuje įkure savo knygyna veike iki 1945 m Vilniaus zinios 32004 m birzelio 18 d Vilniaus zinios Vilniaus zinios savaitrastis Vilniaus miesto gyventojams ir sveciams einantis nuo 2003 m Leidziamas 30 000 egz tirazu kiekviena penktadienį informuoja apie visos savaites salies įvykius Jame pateikiamos sostines aktualijos nusvieciami svarbiausi ekonominio ir politinio visos Lietuvos gyvenimo įvykiai supazindinama su įdomiausiomis kulturos naujienomis pasaulio įvairenybemis teisetvarkos aktualijomis Vyriausieji redaktoriai 2003 m Anatolijus Jakimovas 2004 m Rasa Valatkeviciute 2006 m Saugirdas Vaitulionis