Azərbaycan  AzərbaycanLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Kitos reikšmės Antakalnis reikšmės AntakalnisAntakalnio g 2023 Antakalnis54 42 22 š pl 25 18 54 r ilg 54 706 š pl 25 315

Antakalnis (Vilnius)

  • Pagrindinis puslapis
  • Antakalnis (Vilnius)
Antakalnis (Vilnius)
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
Kitos reikšmės – Antakalnis (reikšmės).
Antakalnis

Antakalnio g. (2023)
Antakalnis
54°42′22″š. pl. 25°18′54″r. ilg. / 54.706°š. pl. 25.315°r. ilg. / 54.706; 25.315 (Antakalnis)
Apskritis  Vilniaus apskritis
Savivaldybė  Vilniaus miesto savivaldybė
Seniūnija Antakalnio seniūnija
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)
Vardininkas: Antãkalnis
Kilmininkas: Antãkalnio
Naudininkas: Antãkalniui
Galininkas: Antãkalnį
Įnagininkas: Antãkalniu
Vietininkas: Antãkalnyje
Istoriniai pavadinimai rus. Антоколь,vok. Antikollen

Antakalnis – Vilniaus miesto dalis, įsikūrusi į šiaurės rytus nuo miesto centro, kairiajame Neries krante, aukščiau Vilnios žiočių.


Etimologija

Pavadinimas yra lietuviškos kilmės, kilęs nuo priešdėlio anta- (dabar „ant“) ir žodžio kalnas. Miesto rajonas įsikūręs aukštumoje, tarp kalvų.

Geografija

Vakarinė dalis užima Neries slėnio terasą, rytuose prie jos šliejasi miškingas Antakalnio-Sapieginės kalvynas. Pietinėje dalyje yra Vilnios slėnio šlaitas, kelios didelės kalvos ir raguvos, Kalnų parkas. Į šiaurę nuo Antakalnio yra Valakampiai, Turniškės, Ežerėlio vasarvietės. Su Žirmūnais jungia 3 tiltai per Nerį.

Yra saugomų gamtos paveldo objektų:

  • Antakalnio parko kedrinė pušis
  • Aštuonių klevų ratas Vileišių sodyboje
  • Juozo Leleikos dendrologinis rinkinys
  • Sapiegų parko liepa
  • Valakampių atodanga

Gamtinėms vertybėms dar priklauso:

  • kalnuoti Pavilnių regioninio parko miškai su Antakalnio bunkeriais, vaizdingomis griovomis, slėniais, kalvomis, atragiais, Saulės slėniu. Pati kalnuočiausioji dalis tarp Žolyno gatvės ir Saulėtekio vadinama „Šveicarija“;
  • Neries slėnio pelkė tarp Vilniaus inžinerijos licėjaus ir Viršupio pušyno, kur susidariusi šlapynių ekosistema;
  • daugybė Neries krante trykštančių šaltinių, iš kurių išskirtiniausi Spalvotieji šaltiniai Viršupio pušyne.

Istorija

Vienas seniausių Vilniaus priemiesčių. Istorinis Antakalnio priemiestis kūrėsi prie kelio į Aukštaitiją ir Viršupį – didžiųjų kunigaikščių vasarvietę (pastaroji buvo maždaug ties dabartiniu Valakampių tiltu ir O. Milašiaus viaduku bei „pramogų parku“ paverstu pušynu, prie buvusio Viršupio [Veršupio] upelio žiočių; dar XIX a. vid. buvo išlikę rūmų statinių liekanų).1956 m. Kalnų parke atkasta XIV a.–XV a. sodybvietė, kurioje rasta žalvario ir geležies dirbinių, keramikos. Aptikta pylimo žymių. Motiejus Strijkovskis mini Antakalnyje buvus lietuvių šventyklą, skirtą Visiems dievams (vėliau Teodoras Narbutas teigė ją buvus toje vietoje, kur pastatyti Sapiegų rūmai). 1588 m. valdovas Zigmantas Vaza už sklypą jo statomiems rūmų ūkiniams pastatams Vilniaus kapitulai atidavė Antakalnį su 23 kiemais. XVII a. šią valdą iš kapitulos nupirko Kazimieras Jonas Sapiega (1637–1720 m.).

XVII–XVIII a. Antakalnio dalys priklausė didikams Sapiegoms, Pacams, Sluškoms, Radviloms. Jie statydinosi puošnius rūmus, veisė parkus ir sodus (be kitų, Sapiegų rūmų parkas). Iki 1500 m. pastatyta Šv. Petro ir Povilo bažnyčia, perstatyta 1609–1616 m., 1625 m. perduota Laterano kanauninkams. 1668–1684 m. jos vietoje Mykolas Kazimieras Pacas (1624–1682 m.) pastatydino naują bažnyčią. 1677–1682 m. pastatytas mūrinis vienuolynas, uždarytas 1864 m. po sukilimo. Didelėje aikštėje priešais bažnyčią iki 1940 m. vykdavo šventųjų apaštalų Petro ir Povilo (Petrinių) atlaidai ir mugės. 1693 m. Kazimieras Jonas Sapiega Antakalnyje įkurdino vienuolius trinitorius, jiems 1694–1717 m. pastatydino Trinitorių, arba Išganytojo, bažnyčią, kuri 1864 m. buvo paversta Mykolo Arkangelo cerkve, 1919 m. grąžinta katalikams, 1948 m. uždaryta, ir trinitorių vienuolyną, kuris 1864 m. buvo uždarytas, paverstas kareivinėmis, 1993–1998 m. jame veikė Vilniaus kunigų seminarija.

1691–1694 m. Polocko vaivada Dominykas Mykolas Sluška pastatydino rūmus, kurių fasade prikalė marmurinę lentą su užrašu: „Kalnus nustūmiau, Neries verpetus nuraminau, kaip nugalėtojas iškilau virš kalvų viršūnių, nesiremdamas į jas, tapau ramybės prieglobsčiu ir pirmuoju Antakalnio paminklu. Įžengęs į šiuos rūmus, svečias tepalieka pareigybių togą ir savo karinius ženklus – jį čia nuramins taikos deivė ir globos mėnulio bičiulystė.“ Tačiau Rusijos imperijos administracija rūmuose XIX a. pradžioje įrengė politinių kalinių kalėjimą (Citadelė Nr. 14 m.) Jame buvo kalinami 1831 m. ir 1863 m. sukilimų dalyviai. Kaip kalėjimą 1919–1940 m. rūmus naudojo ir Vilnių okupavę lenkai, vėliau – SSRS valdžia.

1691–1697 m. Kazimieras Jonas Sapiega pastatydino baroko stiliaus rūmus. 1809 m. juos įsigijo rusų karo ligoninė. 1844–1848 m., kai buvo pastatyta nauja karo ligoninė, Sapiegų rūmai perstatyti. XVIII a. viduryje susiformavo dabartinė Antakalnio gatvė. Tačiau Vilniaus miestiečiai bijojo patekti į didikų nuosavybę, todėl ilgai vengė kurtis Antakalnyje. Čia jų daugiau apsigyveno tik XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje. 1897 m. Antakalnyje jau buvo 5700 gyventojų.

1812 m. birželio 28 d. Antakalnyje įvyko vienas Napoleono žygio į Rusiją mūšių - susirėmimas tarp besitraukusios rusų ir puolusios prancūzų kariuomenės.

Vienoje gražiausių Antakalnio vietų 1904–1906 m. neobaroko ir moderno bruožų rūmus (archit. A. Kleinas) pasistatydino inžinierius Petras Vileišis. Juose 1907 m. buvo surengta Pirmoji lietuvių dailės paroda, 1932–1938 m. veikė Lietuvių mokslo draugija ir Lietuvių švietimo draugija Rytas, 1941 m. įsikūrė Lietuvių kalbos ir Lietuvių literatūros institutai. 1944 m. vokiečių susprogdintas Antakalnio tiltas.

1927 m. pastatyta aukštesnioji technikos mokykla (sovietinės okupacijos metais – technikumas, politechnikumas). 1945 m. iškilo Respublikinis tuberkuliozės MTI (dab. Respublikinė tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninė), klinika, dispanseris. 1948 m. įkurta dešimtmetė muzikos mokykla (dab. Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla). 1953 m. pastatytas Statybos technikumas, 1958 m. – kraujo perpylimo stotis, klinikinė 400 vietų ligoninė (archit. L. Kazarinskij), kuri 1960–1967 m. išplėsta, psichoneurologinė ligoninė. 1957 m. įsikūrė Elektrografijos mokslinio tyrimo institutas.

1885 m. pagal Juliano Januševskio projektą statytame istorizmo „plytų stiliaus“ name 1940–2012 m. veikė Vilniaus senoji gaisrinė.

Nuo 1960 m. pastatyta daug daugiabučių gyvenamųjų namų, 1964 m. pastatyti Lietuvos kino studijos filmavimo paviljonai. 1968–1989 m. pastatytas studentų miestelis (architektai Z. Daunora, R. Dičius ir J. Jurgelionis), Gedimino technikos universiteto ir Vilniaus universiteto mokomieji, gyvenamieji ir kultūros bei sporto pastatai. 1983 m. pastatytos suaugusiųjų (archit. Z. Liandzbergis) ir 1984 m. vaikų (archit. R. Masilionytė) poliklinikos.

Antakalnyje yra vienos žymiausių Lietuvos kapinių – Antakalnio kapinės ir Saulės kapinės, yra gynybinių įrenginių (įrengtų tarpukariu valdant Lenkijai) liekanos – Antakalnio bunkeriai. Žiemą ir vasarą pailsėti traukia Sapieginės kalvos. Gražiausiose rajono vietose pastatyta individualių namų ir vilų. Antakalnis tapo vienu prestižinių Vilniaus rajonų.

Antakalnyje savo diplomatines atstovybes turi Didžioji Britanija, Danija, Lenkija, Vatikanas, Rusijos Karaliaučiaus sritis.

Žymūs žmonės

  • Markas Antokolskis, rusų skulptorius.
  • Petras Ciunis, karininkas, bibliotekininkas.
  • Janina Degutytė, poetė
  • Rimantas Dichavičius, fotomenininkas
  • Juozas Galkus, grafikas, plakatistas
  • Andrius Mamontovas, dainininkas
  • Jurga Ivanauskaitė (1961–2007), rašytoja
  • Julius Keleras, poetas, fotomenininkas
  • Dainius Razauskas, mitologas
  • Benas Aleksandravičius, dainininkas

Susisiekimas

Gerai išvystyta viešojo transporto sistema. Autobusai ir troleibusai tiesiogiai veža į stotį, Pašilaičius, Pilaitę, Žemuosius Panerius, Naujamiestį, Viršuliškes, Bajorus. Yra Antakalnio troleibusų žiedas.

Šaltiniai

  • Antakalnis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 68 psl.
  • Antakalnis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 72
  • Antakalnis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1976. T.I: A-Bangis, 241 psl.
  • Antakalnis. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 145 psl.

Išnašos

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 1 (Аа — Гямъ-маликъ). СПб, 1862, 107 psl.
  3. „Žemėlapis koordinatėmis 54.71 ir 25.32“ (Map). Baltic Maps. „Jāņa sēta“ Ltd. Nuoroda tikrinta 2021-10-13.
  4. Simas Karaliūnas. Antakalnis: [apie vietovardį] // Mokslas ir gyvenimas. – 1972, Nr. 11, p. 48-49.
  5. http://www.vilnius.lt/vaktai2011/defaultlite.aspx?Id=3&DocId=21002882
  6. Vykintas Vaitkevičius. Neris. 2007 metų ekspedicija. Trečia knyga. Vilnius: Mintis, 2013.
  7. Sabutavičius, Šarūnas, 1812 m. karo mūšiai Lietuvoje, Praeities paslaptys, 2017.
  8. „Przemarsz wojsk napoleońskich przez teren Litwy w czerwcu 1812 roku", pogon.lt
  9. . Antakalnis (Vilnius). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 555 psl.

Nuorodos

  • Oficiali svetainė antakalnis.lt Archyvuota kopija 2021-04-18 iš Wayback Machine projekto.

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 19 Bir, 2025 / 08:43

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Antakalnis (Vilnius), Kas yra Antakalnis (Vilnius)? Ką reiškia Antakalnis (Vilnius)?

Kitos reiksmes Antakalnis reiksmes AntakalnisAntakalnio g 2023 Antakalnis54 42 22 s pl 25 18 54 r ilg 54 706 s pl 25 315 r ilg 54 706 25 315 Antakalnis Apskritis Vilniaus apskritisSavivaldybe Vilniaus miesto savivaldybeSeniunija Antakalnio seniunijaVietovardzio kirciavimas 1 kirciuote Vardininkas AntakalnisKilmininkas AntakalnioNaudininkas AntakalniuiGalininkas AntakalnįĮnagininkas AntakalniuVietininkas AntakalnyjeIstoriniai pavadinimai rus Antokol vok Antikollen Antakalnis Vilniaus miesto dalis įsikurusi į siaures rytus nuo miesto centro kairiajame Neries krante auksciau Vilnios ziociu Antakalnio pradzia nuo Olandu ziedoAntakalnio g Smelio g V Grybo g Olandu g ziedasVGTU licejusEtimologijaPavadinimas yra lietuviskos kilmes kiles nuo priesdelio anta dabar ant ir zodzio kalnas Miesto rajonas įsikures aukstumoje tarp kalvu GeografijaVakarine dalis uzima Neries slenio terasa rytuose prie jos sliejasi miskingas Antakalnio Sapiegines kalvynas Pietineje dalyje yra Vilnios slenio slaitas kelios dideles kalvos ir raguvos Kalnu parkas Į siaure nuo Antakalnio yra Valakampiai Turniskes Ezerelio vasarvietes Su Zirmunais jungia 3 tiltai per Nerį Yra saugomu gamtos paveldo objektu Antakalnio parko kedrine pusis Astuoniu klevu ratas Vileisiu sodyboje Juozo Leleikos dendrologinis rinkinys Sapiegu parko liepa Valakampiu atodanga Gamtinems vertybems dar priklauso kalnuoti Pavilniu regioninio parko miskai su Antakalnio bunkeriais vaizdingomis griovomis sleniais kalvomis atragiais Saules sleniu Pati kalnuociausioji dalis tarp Zolyno gatves ir Sauletekio vadinama Sveicarija Neries slenio pelke tarp Vilniaus inzinerijos licejaus ir Virsupio pusyno kur susidariusi slapyniu ekosistema daugybe Neries krante trykstanciu saltiniu is kuriu isskirtiniausi Spalvotieji saltiniai Virsupio pusyne Istorija1917 m vaizdasVilniaus Sv apastalu Petro ir Povilo baznycia Vienas seniausiu Vilniaus priemiesciu Istorinis Antakalnio priemiestis kuresi prie kelio į Aukstaitija ir Virsupį didziuju kunigaiksciu vasarviete pastaroji buvo mazdaug ties dabartiniu Valakampiu tiltu ir O Milasiaus viaduku bei pramogu parku paverstu pusynu prie buvusio Virsupio Versupio upelio ziociu dar XIX a vid buvo islike rumu statiniu liekanu 1956 m Kalnu parke atkasta XIV a XV a sodybviete kurioje rasta zalvario ir gelezies dirbiniu keramikos Aptikta pylimo zymiu Motiejus Strijkovskis mini Antakalnyje buvus lietuviu sventykla skirta Visiems dievams veliau Teodoras Narbutas teige ja buvus toje vietoje kur pastatyti Sapiegu rumai 1588 m valdovas Zigmantas Vaza uz sklypa jo statomiems rumu ukiniams pastatams Vilniaus kapitulai atidave Antakalnį su 23 kiemais XVII a sia valda is kapitulos nupirko Kazimieras Jonas Sapiega 1637 1720 m XVII XVIII a Antakalnio dalys priklause didikams Sapiegoms Pacams Sluskoms Radviloms Jie statydinosi puosnius rumus veise parkus ir sodus be kitu Sapiegu rumu parkas Iki 1500 m pastatyta Sv Petro ir Povilo baznycia perstatyta 1609 1616 m 1625 m perduota Laterano kanauninkams 1668 1684 m jos vietoje Mykolas Kazimieras Pacas 1624 1682 m pastatydino nauja baznycia 1677 1682 m pastatytas murinis vienuolynas uzdarytas 1864 m po sukilimo Dideleje aiksteje priesais baznycia iki 1940 m vykdavo sventuju apastalu Petro ir Povilo Petriniu atlaidai ir muges 1693 m Kazimieras Jonas Sapiega Antakalnyje įkurdino vienuolius trinitorius jiems 1694 1717 m pastatydino Trinitoriu arba Isganytojo baznycia kuri 1864 m buvo paversta Mykolo Arkangelo cerkve 1919 m grazinta katalikams 1948 m uzdaryta ir trinitoriu vienuolyna kuris 1864 m buvo uzdarytas paverstas kareivinemis 1993 1998 m jame veike Vilniaus kunigu seminarija 1691 1694 m Polocko vaivada Dominykas Mykolas Sluska pastatydino rumus kuriu fasade prikale marmurine lenta su uzrasu Kalnus nustumiau Neries verpetus nuraminau kaip nugaletojas iskilau virs kalvu virsuniu nesiremdamas į jas tapau ramybes prieglobsciu ir pirmuoju Antakalnio paminklu Įzenges į siuos rumus svecias tepalieka pareigybiu toga ir savo karinius zenklus jį cia nuramins taikos deive ir globos menulio biciulyste Taciau Rusijos imperijos administracija rumuose XIX a pradzioje įrenge politiniu kaliniu kalejima Citadele Nr 14 m Jame buvo kalinami 1831 m ir 1863 m sukilimu dalyviai Kaip kalejima 1919 1940 m rumus naudojo ir Vilniu okupave lenkai veliau SSRS valdzia 1691 1697 m Kazimieras Jonas Sapiega pastatydino baroko stiliaus rumus 1809 m juos įsigijo rusu karo ligonine 1844 1848 m kai buvo pastatyta nauja karo ligonine Sapiegu rumai perstatyti XVIII a viduryje susiformavo dabartine Antakalnio gatve Taciau Vilniaus miestieciai bijojo patekti į didiku nuosavybe todel ilgai venge kurtis Antakalnyje Cia ju daugiau apsigyveno tik XVIII a pabaigoje XIX a pradzioje 1897 m Antakalnyje jau buvo 5700 gyventoju 1812 m birzelio 28 d Antakalnyje įvyko vienas Napoleono zygio į Rusija musiu susiremimas tarp besitraukusios rusu ir puolusios prancuzu kariuomenes Vienoje graziausiu Antakalnio vietu 1904 1906 m neobaroko ir moderno bruozu rumus archit A Kleinas pasistatydino inzinierius Petras Vileisis Juose 1907 m buvo surengta Pirmoji lietuviu dailes paroda 1932 1938 m veike Lietuviu mokslo draugija ir Lietuviu svietimo draugija Rytas 1941 m įsikure Lietuviu kalbos ir Lietuviu literaturos institutai 1944 m vokieciu susprogdintas Antakalnio tiltas 1927 m pastatyta aukstesnioji technikos mokykla sovietines okupacijos metais technikumas politechnikumas 1945 m iskilo Respublikinis tuberkuliozes MTI dab Respublikine tuberkuliozes ir plauciu ligu ligonine klinika dispanseris 1948 m įkurta desimtmete muzikos mokykla dab Nacionaline Mikalojaus Konstantino Ciurlionio menu mokykla 1953 m pastatytas Statybos technikumas 1958 m kraujo perpylimo stotis klinikine 400 vietu ligonine archit L Kazarinskij kuri 1960 1967 m isplesta psichoneurologine ligonine 1957 m įsikure Elektrografijos mokslinio tyrimo institutas 1885 m pagal Juliano Janusevskio projekta statytame istorizmo plytu stiliaus name 1940 2012 m veike Vilniaus senoji gaisrine Nuo 1960 m pastatyta daug daugiabuciu gyvenamuju namu 1964 m pastatyti Lietuvos kino studijos filmavimo paviljonai 1968 1989 m pastatytas studentu miestelis architektai Z Daunora R Dicius ir J Jurgelionis Gedimino technikos universiteto ir Vilniaus universiteto mokomieji gyvenamieji ir kulturos bei sporto pastatai 1983 m pastatytos suaugusiuju archit Z Liandzbergis ir 1984 m vaiku archit R Masilionyte poliklinikos Antakalnyje yra vienos zymiausiu Lietuvos kapiniu Antakalnio kapines ir Saules kapines yra gynybiniu įrenginiu įrengtu tarpukariu valdant Lenkijai liekanos Antakalnio bunkeriai Ziema ir vasara pailseti traukia Sapiegines kalvos Graziausiose rajono vietose pastatyta individualiu namu ir vilu Antakalnis tapo vienu prestiziniu Vilniaus rajonu Antakalnyje savo diplomatines atstovybes turi Didzioji Britanija Danija Lenkija Vatikanas Rusijos Karaliauciaus sritis Zymus zmones Markas Antokolskis rusu skulptorius Petras Ciunis karininkas bibliotekininkas Janina Degutyte poete Rimantas Dichavicius fotomenininkas Juozas Galkus grafikas plakatistas Andrius Mamontovas dainininkas Jurga Ivanauskaite 1961 2007 rasytoja Julius Keleras poetas fotomenininkas Dainius Razauskas mitologas Benas Aleksandravicius dainininkasSusisiekimasGerai isvystyta viesojo transporto sistema Autobusai ir troleibusai tiesiogiai veza į stotį Pasilaicius Pilaite Zemuosius Panerius Naujamiestį Virsuliskes Bajorus Yra Antakalnio troleibusu ziedas SaltiniaiAntakalnis Mazoji lietuviskoji tarybine enciklopedija T 1 A J Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1966 68 psl Antakalnis Tarybu Lietuvos enciklopedija T 1 A Grudas Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1985 psl 72 Antakalnis Lietuviskoji tarybine enciklopedija I t Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 1976 T I A Bangis 241 psl Antakalnis Musu Lietuva T 1 Bostonas Lietuviu enciklopedijos leidykla 1964 145 psl IsnasosAldonas Pupkis Marija Razmukaite Rita Miliunaite Vietovardziu zodynas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2002 ISBN 5 420 01497 1 internetinis leidimas sudarytojai Marija Razmukaite Aldonas Pupkis ISBN 978 9955 704 23 2 Geografichesko statisticheskij slovar Rossijskoj imperii T 1 Aa Gyam malik SPb 1862 107 psl Zemelapis koordinatemis 54 71 ir 25 32 Map Baltic Maps Jana seta Ltd Nuoroda tikrinta 2021 10 13 Simas Karaliunas Antakalnis apie vietovardį Mokslas ir gyvenimas 1972 Nr 11 p 48 49 http www vilnius lt vaktai2011 defaultlite aspx Id 3 amp DocId 21002882 Vykintas Vaitkevicius Neris 2007 metu ekspedicija Trecia knyga Vilnius Mintis 2013 Sabutavicius Sarunas 1812 m karo musiai Lietuvoje Praeities paslaptys 2017 Przemarsz wojsk napoleonskich przez teren Litwy w czerwcu 1812 roku pogon lt Antakalnis Vilnius Visuotine lietuviu enciklopedija T I A Ar Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2001 555 psl NuorodosOficiali svetaine antakalnis lt Archyvuota kopija 2021 04 18 is Wayback Machine projekto

Naujausi straipsniai
  • Birželis 14, 2025

    Gamtos mokslai

  • Birželis 15, 2025

    Galų kalba

  • Birželis 17, 2025

    Galūnė (kalbotyra)

  • Birželis 11, 2025

    Galininkas

  • Birželis 14, 2025

    Gajus Aurelijus Valerijus Diokletianas

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje