Polesės geležinkelis

Polesės geležinkeliai (arba Pagirio geležinkelis) – Rusijos imperijos valstybinė bendrovė, eksploatavusi liniją Vilnius–Rivnė, su atšakomis Baranovičiai–Baltstogė, Gomelis–Žabinka ir Gomelis–Brianskas. Bendrovės geležinkeliai nutiesti 1882–1907 m. Ėjo per Vilniaus, Gardino, Vitebsko, Minsko, Volynės, Mogiliavo, Černigovo, gubernijas. Bendras kelių ilgis 1913 m. – 1904 varstai, tarp jų 1039 dviejų bėgių keliai. Geležinkelio valdyba buvo Vilniuje, Poguliankoje, J. Basanavičiaus g. 14 / Mindaugo g. 12.

Pagrindinės atkarpos:

• Vilnius–Rivnė (478,0 varstai);
• Žabinka–Gomelis (472,2 varstai);
• Gomelis–Brianskas (260,6 varstai);
• Baranovičiai–Baltstogė (200,2 varstai).

Lietuvoje buvusios Polesės geležinkelio stotys: , Jašiūnų GS, Kirtimų GS, pralankos Valčiūnuose ir Stasylose. Vilniaus II stotimi dažniausiai buvo vadinama Polesės geležinkelio dokumentuose jai priklausiusi Vilniaus stotis.

Statyba

Statyba prasidėjo 1862 m. (atkarpa Žabinka–Pinskas), o 1883 m., po 1863 m. sukilimo Lenkijoje ir Lietuvoje, suskubta pradėti statyti visas kitas atkarpas. Geležinkeliu visų pirma buvo suinteresuota , kuri kartu ruošėsi ir galimiems karams su Vokietija bei Austrija-Vengrija. Vienos iš atkarpų statybai vadovavo inžinierius Petras Vileišis, žinomas lietuvių visuomenės veikėjas. Vyriausiuoju inžinieriumi dirbo Henrikas Husas, paruošęs ir įgyvendinęs kelio per Polesės pelkes projektą.

Vilniaus–Rivnės ruožo darbai pradėti 1883 m. gegužę. Linija prasidėjo 2 km nuo Vilniaus geležinkelio stoties, kur buvo pastatyta speciali stotis (rus. хозяйственная) – . Eismas ruože atidarytas 1885 m. rugpjūtį.

Buvo pastatyti 412 mediniai ir 235 metaliniai tiltai, 6 transporto mazgai, pabėgių mirkymo įmonė, 72 rampos (pakhauzai). Veikė 17 profesinių ir kt. mokyklų, komercinio ir techninio aptarnavimo kursai. Geležinkelio direkcijos rūmuose tarpukariu buvo įsikūrusi Lenkijos geležinkelių Vilniaus direkcijos administracija. Po Antrojo pasaulinio karo šiame pastate buvo įsikūrusi Lietuvos geležinkelio administracija, Baltijos, Pabaltijo geležinkelių Vilniaus apygardos administracija. 1992–2021 m. čia buvo įsikūrusi įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ centrinė administracija.

Eksploatacija

Atkarpoje Žabinka–Pinskas traukinių eismas prasidėjo 1882 m., Vilnius–Luninecas–Pinskas 1884 m., Luninecas–Rivnė 1885 m., Luninecas–Gomelis 1886 m., Baltstogė–Baranovičiai 1886 m., Gomelis–Brianskas 1887 m., Žabinka–Brianskas 1887 m., Mostai–Gardinas 1907 m.

Geležinkelis eksploatavo 359 garvežius, 927 prekinius ir 437 keleivinius vagonus. Vilniuje, Gomelyje ir Pinske veikė . Eksploatacija (1896) m. buvusi pelninga, nes geležinkeliu dideliais kiekiais buvo vežama mediena vietos rinkai ir eksportui, taip pat žaliavos odos pramonės įmonėms.

Geležinkelis Vilniuje kirtosi su Peterburgo–Varšuvos, Rivnėje – su , Žabinkoje – su Maskvos–Bresto, Gomelyje – su Liepojos–Romnų, Balstogėje – su Peterburgo–Varšuvos ir , Baranovičiuose – su geležinkeliais.

Šaltiniai

1. Lietuvos geležinkeliai: nepriklausomo darbo dešimtmetis (1991–2001). – Vilnius, LG Leidybos centras, 2001. // psl. 14
2. Lietuvos geležinkeliai: nepriklausomo darbo dešimtmetis (1991–2001). – Vilnius, LG Leidybos centras, 2001. // psl. 14
3. Г. И. Косаковский (Gerasimas Kosakovskis). Железные дороги Литвы (Lietuvos geležinkeliai). – Vilnius, „Mokslas“, 1975. // psl. 57
4. Г. И. Косаковский (Gerasimas Kosakovskis). Железные дороги Литвы (Lietuvos geležinkeliai). – Vilnius, „Mokslas“, 1975. // psl. 58

Nuorodos

• Полесские железные дороги. // Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, 1890–1907.