Polesės geležinkeliai (arba Pagirio geležinkelis) – Rusijos imperijos valstybinė bendrovė, eksploatavusi liniją Vilnius–Rivnė, su atšakomis Baranovičiai–Balstogė, Gomelis–Žabinka ir Gomelis–Brianskas. Bendrovės geležinkeliai nutiesti 1882–1907 m. Ėjo per Vilniaus, Gardino, Vitebsko, Minsko, Volynės, Mogiliavo, Černigovo, Oriolo gubernijas. Bendras kelių ilgis 1913 m. – 1904 varstai, tarp jų 1039 dviejų bėgių keliai. Geležinkelio valdyba buvo Vilniuje, Poguliankoje, J. Basanavičiaus g. 14 / Mindaugo g. 12.
Įmonė įkurta 1883 m. rugsėjį. Po Spalio revoliucijos ji buvo prijungta prie sovietų Vakarų geležinkelio. Pagrindinės atkarpos: Vilnius–Rivnė (478,0 varstai); Žabinka–Gomelis (472,2 varstai); Gomelis–Brianskas (260,6 varstai); Baranovičiai–Balstogė (200,2 varstai). Lietuvoje buvusios Polesės geležinkelio stotys: Vilniaus II GS, Jašiūnų GS, Kirtimų GS, pralankos Valčiūnuose ir Stasylose. Vilniaus II stotimi dažniausiai buvo vadinama Polesės geležinkelio dokumentuose jai priklausiusi Vilniaus stotis.
Polesės geležinkelių atkarpos atidarytos skirtingu metu:
- 1882 m. Žabinka–Pinskas (114 km);
- 1884 m. Vilnius–Luninecas–Pinskas (374 km);
- 1885 m. Luninecas–Sarnai (106 km);
- 1886 m. Luninecas–Gomelis (302 km) ir Balstogė–Baranovičiai (222 km);
- 1887 m. Gomelis–Brianskas (279 km);
- 1896 m. Brestas–Žabinka (26 km);
- 1907 m. Valkaviskas–Lyda–Plockas (442 km).
Geležinkelis Vilniuje kirtosi su Peterburgo–Varšuvos, Rivnėje – su Pietvakarių, Žabinkoje – su Maskvos–Bresto, Gomelyje – su Liepojos–Romnų, Balstogėje – su Peterburgo–Varšuvos ir Pietvakarių, Baranovičiuose – su Maskvos–Bresto geležinkeliais.
Istorija
Statyba prasidėjo 1862 m. (atkarpa Žabinka–Pinskas), o 1883 m., po 1863 m. sukilimo Lenkijoje ir Lietuvoje, suskubta pradėti statyti visas kitas atkarpas. Geležinkeliu visų pirma buvo suinteresuota Karo ministerija, kuri kartu ruošėsi ir galimiems karams su Vokietija bei Austrija-Vengrija. Vienos iš atkarpų statybai vadovavo inžinierius Petras Vileišis, žinomas lietuvių visuomenės veikėjas. Vyriausiuoju inžinieriumi dirbo Henrikas Husas, paruošęs ir įgyvendinęs kelio per Polesės pelkes projektą.
Vilniaus–Rivnės ruožo darbai pradėti 1883 m. gegužę. Linija prasidėjo 2 km nuo Vilniaus geležinkelio stoties, kur buvo pastatyta speciali stotis (rus. хозяйственная) – Vilniaus II geležinkelio stotis. Eismas ruože atidarytas 1885 m. rugpjūtį.
Buvo pastatyti 412 mediniai ir 235 metaliniai tiltai, 6 transporto mazgai, pabėgių mirkymo įmonė, 72 rampos (pakhauzai). Veikė 17 profesinių ir kt. mokyklų, komercinio ir techninio aptarnavimo kursai. Geležinkelio direkcijos rūmuose tarpukariu buvo įsikūrusi Lenkijos geležinkelių Vilniaus direkcijos administracija. Po Antrojo pasaulinio karo šiame pastate buvo įsikūrusi Lietuvos geležinkelio administracija, Baltijos, Pabaltijo geležinkelių Vilniaus apygardos administracija. 1992–2001 m. čia buvo įsikūrusi įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ centrinė administracija.
Geležinkelis eksploatavo 359 garvežius, 927 prekinius ir 437 keleivinius vagonus. Vilniuje, Gomelyje ir Pinske veikė geležinkelių dirbtuvės. Eksploatacija 1896 m. buvo pelninga, nes geležinkeliu dideliais kiekiais buvo vežama mediena vietos rinkai ir eksportui, taip pat žaliavos odos pramonės įmonėms.
1913 m. duomenimis buvo 1845 varstų geležinkelio, pervežta 319 mln. pūdų krovinių ir 4429 tūkst. keleivių. 1918 m. gegužę Polesės geležinkelius perėmė bolševikai.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Polesės geležinkeliai, Kas yra Polesės geležinkeliai? Ką reiškia Polesės geležinkeliai?