Dominikonų ordinas (arba Brolių pamokslininkų ordinas; lot. Ordo Praedicatorum, sutrumpintai OP) – Romos katalikų vienuolių religinis ordinas. Tai popiežiaus teisių ordinas, jas 1216 m. patvirtino popiežius Honorijus III.
| Dominikonai | |
|---|---|
| Santrumpa | OP |
| Įsteigta | 1216 m. |
| Įkūrėjas | šv. Dominykas |
| Lietuvoje nuo | 1232 m. |
Vadovaujasi šv. Augustino regula ir savo konstitucija. Tikslas – skelbti Dievo žodį, studijuoti, jų šūkis lot. Laudare, benedicere, praedicare – „Šlovinti, palaiminti, skelbti Žodį“.[1] Kontempliatyvų gyvenimą sieja su apaštalavimu, steigia universitetus, juose dėsto. Dėvi baltą abitą su gobtuvu, juosiamą juodu odiniu diržu, prie kairiojo šono segi rožinį, škaplierių, juodą apsiaustą su gobtuvu. Yra 3 provincijos, apie 6000 narių (2002 m.).
Istorija
redaguotiDominikonų ordiną, dominikones ir Dominikonų pasauliečių broliją 1215 m. Tulūzoje įkūrė šv. Dominykas kovai su albigiečiais. Tais metais laikinąjį ordino patvirtinimą suteikė popiežius Inocentas III. 1216 m. gruodžio 22 d. popiežius Honorijus III oficialiai patvirtino ordiną.[2]
Dominikonų ordino vienuoliai tuo metu buvo pagrindiniai Šventosios inkvizicijos teismų tardytojai. XIII a. ypatingai aktyviai reiškėsi pietų Prancūzijoje. Buvo sukūrę institucinį registrą (archyvą), kuriame saugojo tardymo duomenis apie visus, kuriuos kada nors buvo tardę. Dominikonų vienuolynai kūrėsi Europoje prie didesnių miestų, mokymo centrų. Dominikonai steigė filosofijos, teologijos institutus, juose dėstė. Jie statė bažnyčias, vykdė misijas Prūsijoje, Mongolijoje, Kinijoje, Tolimuosiuose Rytuose, Okeanijoje, JAV.
Dominikonų ministras kartu buvo ir popiežiaus rūmų magistras; jam buvo pavesta cenzūruoti knygas, sudarinėti draudžiamųjų knygų sąrašą. Dominikonai yra pirmieji katalikų vienuoliai, gavusieji teisę be leidimo visur sakyti pamokslus, klausyti išpažinčių, savo kapinėse laidoti pasauliečius. Jie Rožinio brolijos steigėjai, Kryžiaus kelio stočių pradininkai.
Iš dominikonų žymiausi teologai buvo Albertas Didysis, Tomas Akvinietis, iš ordino yra kilę popiežių.
- Šv. Dominyko freska San Marco bažnyčioje Florencijoje (Fra Angelico)
- Dominikonas tradicine apranga
Lietuvoje
redaguotiLietuvoje dominikonai pradėjo kurtis Mindaugo laikais. 1232 m. atvyko dominikonas šv. Jackus, 1251 m. dominikonai dalyvavo Mindaugo krikšto apeigose. Daugiausia dominikonų vienuolynų Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje atsirado XVII a. 1612 m. rytų slavų žemėse esantys dominikonai susivienijo į Šv. Jackaus provinciją. 1644 m. įkurtas Lenkijos provincijai priklausantis vikariatas, 1647 m. – Lietuvos Šv. Angelų Sargų provincija su centru prie Šv. Dvasios bažnyčios Vilniuje, kuriai priklausė 12, 1827 m. – 45 vienuolynai ir 6 rezidencijos.
1642 m. dominikonai Raseiniuose įsteigė Rožinio broliją, 1699 m. vargšų prieglaudą, pradinę mokyklą. 1642 m. įrengė Kryžiaus kelio stotis Žemaičių Kalvarijoje ir XVII a. antroje pusėje – Vilniuje. Palėvenėje dominikonas D. Sutkevičius (1782–1849) parengė lietuvių-lenkų (apie 1835 m., neišspausdinta) ir lietuvių-lotynų-lenkų kalbų (apie 1848 m., neišspausdinta) žodynus, R. Jasikevičius išleido pamokslų rinkinį lietuvių kalba (4 tomai 1855-1859 m.). Paparčiuose veikė noviciatas, parapinė mokykla, biblioteka, ten parašyta Lietuvos istorija (neišsp., autorius nežinomas). Vilniuje Šv. Dvasios vienuolyne veikė Filosofijos-teologijos institutas, biblioteka, vaistinė. XIX a. Rusijos valdžia dominikonų vienuolynus uždarė.
1935 m. atkurta Šv. Angelų sargų provincija, centras Raseiniuose. 1940 m. vienuolynas sovietų valdžios uždarytas. 1992 m. dominikonų veikla atnaujinta, Vilniuje prie Šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčios įkurtas Lietuvos, Latvijos, Estijos generalinis vikariatas. 1996 m. dominikonai įsteigė žurnalą jaunimui „Septyni“. Yra 6 broliai, 2 novicijai (2002 m.).[3]
Lietuvos provincijos dominikonų vienuolynai:
| Vieta | Veikimo metai |
|---|---|
| Agluona | 1700-1891 |
| Astravas (Baltarusija) | 1618-1832 |
| Astrouna (Vitebsko sritis) | 1622-1832 |
| Ašmena | 1667-1850 |
| Aukštadvaris | 1629-1832 |
| Bielyčia | 1788-1832 |
| Brasta (Brestas) | 1630-1831 |
| Choroščius (Palenkės vaivadija) | 1656-1832 |
| Derečinas | 1816-1832 |
| Druja (Breslaujos rajonas) | 1690-1832 |
| Dunilovas (Pastovių rajonas) | 1683-1850 |
| Gardinas | 1633-1833 |
| Glitiškės | 1700-1744 |
| Kaniūkai (Gardino sritis) | 1735-1832 |
| Kaunas | 1621-1845 |
| Klimavičai (Mogiliavo sritis) | 1626-1832 |
| Klimonys (Varanavo rajonas) | 1683-1832 |
| Kniažycai (Mogiliavo sritis) | 1681-1832 |
| Krasnystokas (Palenkės vaivadija) | 1662-1842 |
| Liškiava | 1694-1814 |
| Merkinė | 1605-1832 |
| Nesvyžius | 1672-1835 |
| Orša | 1649-1864 |
| Palėvenė | 1676-1865 |
| Palonka (Baranovičių rajonas) | 1680-1835 |
| Paparčiai | 1649-1864 |
| Polockas | 1672-1832 |
| Raseiniai | 1642-1889,1932-40, 1999–2001 |
| Seinai | 1603-1805 |
| Skapiškio dominikonų vienuolynas | 1750-1832 |
| Slanimas | 1680-1845 |
| Šumskas | 1696-1861 |
| Trakų dominikonų vienuolynas | 1678-1864 |
| Valeuka (Naugarduko rajonas) | 1685-1835 |
| Vilnius, Šv. Dvasios vienuolynas | 1501-1844 |
| Vilniaus šv. Jokūbo ir Pilypo vienuolynas | 1642-1844, nuo 1992 |
| Vilnius, Šv. Kryžiaus atradimo vienuolynas | 1661-1850 |
| Virbalis | 1643-1814 |
| Vosyliškės (Gardino sritis) | 1658-1832 |
| Zabelai (Vitebsko sritis) | 1716-1838 |
| Žemaičių Kalvarija | 1642-1893 |
- Dominikonai. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2025-11-14).
- Dominican. Britannica.com (tikrinta 2025-12-01).
- Leonardas Jagminas. Dominikonų ordinas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 70 psl.
- Dominikonai Lietuvoje 2006-07-06 iš Wayback Machine projekto.
- Dominikonai Lietuvoje 1855 m.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Dominikonai, Kas yra Dominikonai? Ką reiškia Dominikonai?