Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kitos reikšmės Šv apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia 54 53 50 š pl 23 53 20 r ilg 54 8972 š pl 23 8889 r ilg 54 8972 23 8
Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika
- Kitos reikšmės – Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia.
54°53′50″š. pl. 23°53′20″r. ilg. / 54.8972°š. pl. 23.8889°r. ilg.
| Kauno šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika | |
|---|---|
| Vyskupija | Kauno |
| Dekanatas | Kauno I |
| Savivaldybė | Kauno miestas |
| Gyvenvietė | Kaunas |
| Adresas | Vilniaus g. 1 |
| Statybinė medžiaga | mūras |
| Pastatyta (įrengta) | XV a. |
| Stilius | gotika |
Kauno šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika – bažnyčia Lietuvoje, stovinti Kaune, Senamiestyje, prie Rotušės aikštės. Gotikinė, po rekonstrukcijų įgavo renesanso, baroko, neogotikos bruožų. Didžiausias gotikos statinys Lietuvoje (matmenys plane 83×34 m, aukštis 30 m, bokšto aukštis 55 m). Viena iš katalikiškos piligrimystės vietų Kauno arkivyskupijoje.
Istorija
Kauno miesto parapijos bažnyčia funduota Ldk Vytauto Didžiojo XV a. pradžioje (jau minima 1413 m.). Ji XV ir XVI a. buvo kelissyk remontuojama, plečiama ir rekonstruojama.
XV a. bažnyčiai priklausė šv. Mikalojaus, šv. Gertrūdos koplyčios, šv. Kotrynos altarija, žemės sklypai Kleboniškyje, Eiguliuose, Žemaitkiemyje, Rumšiškėse. Barbora Juškienė 1525 m. altarijai dovanojo Šėtijų palivarką, 2 mūrinius namus. Margarita Ačėnaitė 1531 m. dovanojo mūrinį namą.
1579 m. bažnyčiai skyrė turto Steponas Batoras, 1680 m. – Jonas Sobieskis. 1602 m. Kražių komendorius kunigas Petras Burniška bažnyčiai dovanojo 2 namus. Bažnyčia buvo statoma miestiečių lėšomis bei didikų fundacijomis, todėl statybos raidoje atsispindėjo miesto ekonominio klestėjimo ir nuopolio metai.
XV a. pab. išmūryta zakristija ir empora su krištoliniais skliautais. 120 metų parapinė bažnyčia stovėjo neužbaigta. Tik 1624 m. Karališkasis sekretorius ir Pajūrio tijūnas Jeronimas Krišpinas-Kiršenšteinas paskyrė statybai 10 000 auksinų. Iki 1650 m. pagrindiniai darbai baigti, pastatytas masyvus bokštas. Paaukštinus vidurinę navą, bažnyčia įgavo bazilikinę erdvę. Ji tapo didžiausiu Lietuvos gotikiniu pastatu.
1655 m. sudegė medinės konstrukcijos ir interjero puošyba. Vėliau atstatyta ir 1671 m. konsekruota. 1682 m. sumūryta šventoriaus tvora su dviem vartais. Per 1732 m. miesto gaisrą sudegė bažnyčios stogas, įgriuvo presbiterijos skliautai. Iki 1775 m. atstatyti skliautai, išdažytas vidus, įrengti altoriai, interjeras įgavo baroko bruožų.
1800 m. gaisras vėl apnaikino pastatą. Po gaisro restauruota šventovė iki šių laikų beveik nebepakito. 1808–1864 m. bažnyčia priklausė vienuoliams augustinams. Bažnyčia ir vienuolynas 1812 m. apiplėšti, jų vidus nuniokotas. 1820–1835 m. veikė parapinė mokykla. Caro valdžia, nesuderinusi su Vatikanu, 1864 m. į bažnyčią iš Varnių perkėlė Telšių (Žemaičių) vyskupijos katedrą. Popiežius tik 1884 m. oficialiai pripažino perkėlimą.
1895 m., vyskupo Mečislovo Paliulionio rūpesčiu, popiežius Leonas XIII buvusiai parapinei bažnyčiai suteikė katedros – svarbiausios vyskupijos bažnyčios titulą. 1895 m. įvyko katedros perkėlimo iškilmės. Į jas vyskupui Aleksandrui Beresnevičiui valdžia atvykti neleido.
1887 m. iš Gardino gubernijos kilęs architektas parengė katedros rekonstrukcijos projektą. Pagal jį numatyta pastatyti du 113 m aukščio pagrindinio fasado bokštus. Projektas tik iš dalies įgyvendintas. Apsidės gale, iš lauko pusės įrengtas įėjimas į vyskupų kriptą ir viršuje XVIII a. pr. freskos pritaisytas medinis stogelis. Rekonstrukcijai vadovavo architektas Georgas Verneris. Pagal Ustino Golinevičiaus projektą 1879–1884 m. padidintas vargonų choras, pastatyti meistro Juozapo Radavičiaus vargonai.
1893–1897 m. katedros pietryčių kampe pristatyta koplyčia, padidinta ir trisienė apsidė, užbaigta zakristija, perkeltos durys. Koplyčios statybą fundavo grafai Pšezdeckiai. XX a. buvo iškelta versija, jog koplyčios statybai grafai pasirinko tą patį menininką G. Vernerį, kuris dirbo pas juos Rokiškio dvare. Visgi tik 1984 m. menotyrininkė Sigita Samuolienė nustatė, jog neogotiškos koplyčios projekto autorius buvo F. Vyganovskis. Dailininkai ir J. Čajevičius su pagalbininkais išdažė sienas ir lubas, nutapė paveikslų.
Rekonstruojant katedrą visiems darbams vadovavo meistras iš Latvijos Karlas Anzulis. 1912 m. šventoriaus tvoros kampe ties Rotušės aikšte buvo sumūryti neogotiškos formos vartai. Atliekant XIX a.-XX a. šventovės rekonstrukciją seniausias rastas reliktas 3 m. storio pamatų fragmentai po presbiterija. Neišliko antrasis bokštas šiaurės vakarų pusėje ir vidurinis bokštelis virš stogo. Klasicistiniai vartai (1820 m.) stovėję šventoriaus tvoroje ties vakariniu bažnyčios portalu. Bažnyčios XVII a. tvora su vienaukštėmis krautuvėlėmis bei vartais buvo nugriauta 1960 m.
1921 m. Žemaičių vyskupijos įkūrimo 500 metų jubiliejaus proga popiežius Pijus XI katedrai suteikė Mažosios bazilikos titulą. 1926 m. įsteigus Lietuvos bažnytinę provinciją, bazilika tapo arkikatedra su arkivyskupo metropolito sostu. 1937–1939 m. ir 1970–1976 m. pastatas atnaujintas. Dailininkai Bronius Uogintas ir Juozas Algirdas Pilipavičius 1976–1977 m. restauravo XVIII a. pr. „Nukryžiavimo“ freską bažnyčios rytiname fasade. Ji XIX a. pabaigoje buvo uždažyta.
Architektūra
Arkikatedra – netinkuotų plytų stačiakampė trinavė bazilika (gotikinė, po rekonstrukcijų įgavo renesanso, baroko ir neogotikos bruožų). Rytinėje jos pusėje yra ilga gotikinė presbiterija su trisiene apside, šiaurės rytuose – zakristija, pietryčiuose – neogotikinė koplyčia. Pietvakarių kampe – masyvus renesanso stiliaus 55 m aukščio bokštas. Pastato išorėje ir bokšte yra renesansui būdingo dekoro.
Ypač vertingi yra zakristijos pirmo ir antro aukštų krištoliniai skliautai (XV a. pabaiga). Tai vėlyvosios gotikos dekoratyvi konstrukcija, kurios išmūrijimas kiekvienam statytojui būdavo aukščiausios meistrystės liudijimas. Tai vieni plačiausių skliautų Europoje.
Arkikatedros rūsyje (kriptoje) palaidoti vyskupai: Motiejus Valančius, Mečislovas Leonardas Paliulionis, Gasparas Cirtautas, Pranciškus Karevičius. Šventoriuje palaidoti kunigai rašytojai: Maironis (1937 m. pagal architekto S. Kudoko projektą Katedros sienoje iš Vilniaus g. pusės įrengtas granitinis mauzoliejus), Adomas Dambrauskas-Jakštas, Vatikano atstovas . Katedroje palaidotas ir kardinolas Vincentas Sladkevičius.
Bažnyčios interjere dominuoja vėlyvojo baroko septynių altorių ir sakyklos ansamblis (architektas Karolis iš Skarulių, skulptorius Tomas Podgaiskis), pastatytas 1775–1784 m. Tarp jų išsiskiria Didysis altorius su Nukryžiuotuoju ir apaštalų skulptūromis. Itin vertingas XVII a. IV ketv. medinis Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų altorius su paveikslais.
Kultūrinė ir religinė vertė
Bažnyčioje yra arkivyskupo sostas, pradedami svarbiausi arkivyskupijos religiniai (neretai ir tautiniai) renginiai, sekmadieniais ir švenčių dienomis aukojamos šv. Mišios.
Pastato viduje yra daug vertingų dailės paminklų. Seniausias paveikslas – „Sopulingosios Dievo Motinos“ atvaizdas (XVI–XVII a. sandūra). „Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų“ paveikslas nutapytas dailininko J. G. Berchhoffo 1686 m. Katedroje išlikę dešimt žymaus grafiko, tapytojo ir 1863 m. sukilimo dalyvio Mykolo Elvyro Andriolio drobių, lietuvių dailininko Petro Kalpoko paveikslai, skulptoriaus Juozo Zikaro bareljefai ir kt. Katedros išorinėje sienoje yra poeto prel. Jono Mačiulio-Maironio granitinis mauzoliejus su bareljefiniu portretu (1934–1935 m., arch. Stasys Kudokas, skulpt. Bernardas Bučas). Virš įėjimo į vyskupų laidojimo kriptą yra išlikusi XVIII a. pr. freska, vaizduojanti Jėzaus nukryžiavimą. Pastatas įrašytas į Kultūros paveldo objektų registrą.
Galerija
Literatūra
- Jonas Puzinas. Iš Kauno bažnyčių istorijos // Savivaldybė (žurnalas), 1928 m., Nr. 11 (66), 13-16 psl.
- Kauno šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus arkikatedra bazilika: monografija / Vaida Kamuntavičienė, Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė, Laima Šinkūnaitė, Rima Valinčiūtė-Varnė. – Kaunas: Kauno arkivyskupijos muziejus, 2008. – 171 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-9608-3-6
Šaltiniai
- Kaunas. Turistui apie miestą. - Aut. J. Daunienė, A. Gulbinskienė, V. Kugevičius, A. Semaška. – Vilnius, „Mintis“, 1977. // psl. 11
- Kauno arkikatedra // piligrimai.lt
- Samuolienė S., "Kauno Archikatedra-bazilika istorinė apybraiža, " ASI, b. 24, p. 139.
- "Lietuvos architektūros istorija. Nuo XIX a. II dešimtmečio iki 1918 m. " T3., Vilnius, 2000, 287 p.
- „Kauno šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2014-11-07.
Nuorodos
- Arkikatedra bazilika. Trumpa apžvalga iki 2012 m. Archyvuota kopija 2017-03-20 iš Wayback Machine projekto.
- Bažnyčios vargonai Archyvuota kopija 2008-08-07 iš Wayback Machine projekto.
- Kauno arkikatedra
- Kauno arkikatedros koplyčia
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika, Kas yra Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika? Ką reiškia Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika?
Kitos reiksmes Sv apastalu Petro ir Povilo baznycia 54 53 50 s pl 23 53 20 r ilg 54 8972 s pl 23 8889 r ilg 54 8972 23 8889 Kauno sv apastalu Petro ir Povilo arkikatedra bazilikaVyskupija KaunoDekanatas Kauno ISavivaldybe Kauno miestasGyvenviete KaunasAdresas Vilniaus g 1Statybine medziaga murasPastatyta įrengta XV a Stilius gotika Kauno sv apastalu Petro ir Povilo arkikatedra bazilika baznycia Lietuvoje stovinti Kaune Senamiestyje prie Rotuses aikstes Gotikine po rekonstrukciju įgavo renesanso baroko neogotikos bruozu Didziausias gotikos statinys Lietuvoje matmenys plane 83 34 m aukstis 30 m boksto aukstis 55 m Viena is katalikiskos piligrimystes vietu Kauno arkivyskupijoje IstorijaVaizdas is Rotuses aikstesVaizdas is Rotuses aikstesCentrinis altoriusSiaurine sienaKripta Kauno miesto parapijos baznycia funduota Ldk Vytauto Didziojo XV a pradzioje jau minima 1413 m Ji XV ir XVI a buvo kelissyk remontuojama pleciama ir rekonstruojama XV a baznyciai priklause sv Mikalojaus sv Gertrudos koplycios sv Kotrynos altarija zemes sklypai Kleboniskyje Eiguliuose Zemaitkiemyje Rumsiskese Barbora Juskiene 1525 m altarijai dovanojo Setiju palivarka 2 murinius namus Margarita Acenaite 1531 m dovanojo murinį nama 1579 m baznyciai skyre turto Steponas Batoras 1680 m Jonas Sobieskis 1602 m Kraziu komendorius kunigas Petras Burniska baznyciai dovanojo 2 namus Baznycia buvo statoma miestieciu lesomis bei didiku fundacijomis todel statybos raidoje atsispindejo miesto ekonominio klestejimo ir nuopolio metai XV a pab ismuryta zakristija ir empora su kristoliniais skliautais 120 metu parapine baznycia stovejo neuzbaigta Tik 1624 m Karaliskasis sekretorius ir Pajurio tijunas Jeronimas Krispinas Kirsensteinas paskyre statybai 10 000 auksinu Iki 1650 m pagrindiniai darbai baigti pastatytas masyvus bokstas Paaukstinus vidurine nava baznycia įgavo bazilikine erdve Ji tapo didziausiu Lietuvos gotikiniu pastatu 1655 m sudege medines konstrukcijos ir interjero puosyba Veliau atstatyta ir 1671 m konsekruota 1682 m sumuryta sventoriaus tvora su dviem vartais Per 1732 m miesto gaisra sudege baznycios stogas įgriuvo presbiterijos skliautai Iki 1775 m atstatyti skliautai isdazytas vidus įrengti altoriai interjeras įgavo baroko bruozu 1800 m gaisras vel apnaikino pastata Po gaisro restauruota sventove iki siu laiku beveik nebepakito 1808 1864 m baznycia priklause vienuoliams augustinams Baznycia ir vienuolynas 1812 m apiplesti ju vidus nuniokotas 1820 1835 m veike parapine mokykla Caro valdzia nesuderinusi su Vatikanu 1864 m į baznycia is Varniu perkele Telsiu Zemaiciu vyskupijos katedra Popiezius tik 1884 m oficialiai pripazino perkelima 1895 m vyskupo Mecislovo Paliulionio rupesciu popiezius Leonas XIII buvusiai parapinei baznyciai suteike katedros svarbiausios vyskupijos baznycios titula 1895 m įvyko katedros perkelimo iskilmes Į jas vyskupui Aleksandrui Beresneviciui valdzia atvykti neleido 1887 m is Gardino gubernijos kiles architektas parenge katedros rekonstrukcijos projekta Pagal jį numatyta pastatyti du 113 m aukscio pagrindinio fasado bokstus Projektas tik is dalies įgyvendintas Apsides gale is lauko puses įrengtas įejimas į vyskupu kripta ir virsuje XVIII a pr freskos pritaisytas medinis stogelis Rekonstrukcijai vadovavo architektas Georgas Verneris Pagal Ustino Golineviciaus projekta 1879 1884 m padidintas vargonu choras pastatyti meistro Juozapo Radaviciaus vargonai 1893 1897 m katedros pietryciu kampe pristatyta koplycia padidinta ir trisiene apside uzbaigta zakristija perkeltos durys Koplycios statyba fundavo grafai Psezdeckiai XX a buvo iskelta versija jog koplycios statybai grafai pasirinko ta patį menininka G Vernerį kuris dirbo pas juos Rokiskio dvare Visgi tik 1984 m menotyrininke Sigita Samuoliene nustate jog neogotiskos koplycios projekto autorius buvo F Vyganovskis Dailininkai ir J Cajevicius su pagalbininkais isdaze sienas ir lubas nutape paveikslu Rekonstruojant katedra visiems darbams vadovavo meistras is Latvijos Karlas Anzulis 1912 m sventoriaus tvoros kampe ties Rotuses aikste buvo sumuryti neogotiskos formos vartai Atliekant XIX a XX a sventoves rekonstrukcija seniausias rastas reliktas 3 m storio pamatu fragmentai po presbiterija Neisliko antrasis bokstas siaures vakaru puseje ir vidurinis bokstelis virs stogo Klasicistiniai vartai 1820 m stoveje sventoriaus tvoroje ties vakariniu baznycios portalu Baznycios XVII a tvora su vienaukstemis krautuvelemis bei vartais buvo nugriauta 1960 m 1921 m Zemaiciu vyskupijos įkurimo 500 metu jubiliejaus proga popiezius Pijus XI katedrai suteike Mazosios bazilikos titula 1926 m įsteigus Lietuvos baznytine provincija bazilika tapo arkikatedra su arkivyskupo metropolito sostu 1937 1939 m ir 1970 1976 m pastatas atnaujintas Dailininkai Bronius Uogintas ir Juozas Algirdas Pilipavicius 1976 1977 m restauravo XVIII a pr Nukryziavimo freska baznycios rytiname fasade Ji XIX a pabaigoje buvo uzdazyta ArchitekturaArkikatedra netinkuotu plytu staciakampe trinave bazilika gotikine po rekonstrukciju įgavo renesanso baroko ir neogotikos bruozu Rytineje jos puseje yra ilga gotikine presbiterija su trisiene apside siaures rytuose zakristija pietryciuose neogotikine koplycia Pietvakariu kampe masyvus renesanso stiliaus 55 m aukscio bokstas Pastato isoreje ir bokste yra renesansui budingo dekoro Ypac vertingi yra zakristijos pirmo ir antro aukstu kristoliniai skliautai XV a pabaiga Tai velyvosios gotikos dekoratyvi konstrukcija kurios ismurijimas kiekvienam statytojui budavo auksciausios meistrystes liudijimas Tai vieni placiausiu skliautu Europoje Arkikatedros rusyje kriptoje palaidoti vyskupai Motiejus Valancius Mecislovas Leonardas Paliulionis Gasparas Cirtautas Pranciskus Karevicius Sventoriuje palaidoti kunigai rasytojai Maironis 1937 m pagal architekto S Kudoko projekta Katedros sienoje is Vilniaus g puses įrengtas granitinis mauzoliejus Adomas Dambrauskas Jakstas Vatikano atstovas Katedroje palaidotas ir kardinolas Vincentas Sladkevicius Baznycios interjere dominuoja velyvojo baroko septyniu altoriu ir sakyklos ansamblis architektas Karolis is Skaruliu skulptorius Tomas Podgaiskis pastatytas 1775 1784 m Tarp ju issiskiria Didysis altorius su Nukryziuotuoju ir apastalu skulpturomis Itin vertingas XVII a IV ketv medinis Svc Mergeles Marijos Ėmimo į dangu altorius su paveikslais Kulturine ir religine verteBaznycioje yra arkivyskupo sostas pradedami svarbiausi arkivyskupijos religiniai neretai ir tautiniai renginiai sekmadieniais ir svenciu dienomis aukojamos sv Misios Pastato viduje yra daug vertingu dailes paminklu Seniausias paveikslas Sopulingosios Dievo Motinos atvaizdas XVI XVII a sandura Svc Mergeles Marijos Ėmimo į dangu paveikslas nutapytas dailininko J G Berchhoffo 1686 m Katedroje islike desimt zymaus grafiko tapytojo ir 1863 m sukilimo dalyvio Mykolo Elvyro Andriolio drobiu lietuviu dailininko Petro Kalpoko paveikslai skulptoriaus Juozo Zikaro bareljefai ir kt Katedros isorineje sienoje yra poeto prel Jono Maciulio Maironio granitinis mauzoliejus su bareljefiniu portretu 1934 1935 m arch Stasys Kudokas skulpt Bernardas Bucas Virs įejimo į vyskupu laidojimo kripta yra islikusi XVIII a pr freska vaizduojanti Jezaus nukryziavima Pastatas įrasytas į Kulturos paveldo objektu registra GalerijaLiteraturaJonas Puzinas Is Kauno baznyciu istorijos Savivaldybe zurnalas 1928 m Nr 11 66 13 16 psl Kauno sv Apastalu Petro ir Pauliaus arkikatedra bazilika monografija Vaida Kamuntaviciene Nijole Luksionyte Tolvaisiene Laima Sinkunaite Rima Valinciute Varne Kaunas Kauno arkivyskupijos muziejus 2008 171 p iliustr ISBN 978 9955 9608 3 6SaltiniaiKaunas Turistui apie miesta Aut J Dauniene A Gulbinskiene V Kugevicius A Semaska Vilnius Mintis 1977 psl 11 Kauno arkikatedra piligrimai lt Samuoliene S Kauno Archikatedra bazilika istorine apybraiza ASI b 24 p 139 Lietuvos architekturos istorija Nuo XIX a II desimtmecio iki 1918 m T3 Vilnius 2000 287 p Kauno sv apastalu Petro ir Povilo arkikatedra bazilika Lietuvos Respublikos kulturos vertybiu registras Nuoroda tikrinta 2014 11 07 NuorodosVikiteka Kauno sv apastalu Petro ir Povilo arkikatedra bazilika vaizdine ir garsine medziagaArkikatedra bazilika Trumpa apzvalga iki 2012 m Archyvuota kopija 2017 03 20 is Wayback Machine projekto Baznycios vargonai Archyvuota kopija 2008 08 07 is Wayback Machine projekto Kauno arkikatedra Kauno arkikatedros koplycia