Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
56 6 36 š pl 22 0 40 r ilg 56 11000 š pl 22 01111 r ilg 56 11000 22 01111 Žemaičių Kalvarijos Švč Mergelės Marijos Apsil
Žemaičių Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo mažoji bazilika
56°6′36″ š. pl. 22°0′40″ r. ilg. / 56.11000°š. pl. 22.01111°r. ilg.
| Žemaičių Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika | |
|---|---|
| Vyskupija | Telšių |
| Dekanatas | Plungės |
| Savivaldybė | Plungės rajonas |
| Gyvenvietė | Žemaičių Kalvarija |
| Adresas | Vienuolyno g. 1A |
| Statybinė medžiaga | tinkuotas mūras |
| Pastatyta (įrengta) | 1822 m. |
| Stilius | neobarokas |
Žemaičių Kalvarijos Švč. Mergeles Marijos Apsilankymo mažoji bazilika stovi Žemaičių Kalvarijos miestelyje, Varduvos kairiajame krante. Architektūra – pereinamų iš baroko į klasicizmą formų. Viena iš katalikiškos piligrimystės vietų Telšių vyskupijoje.
Parapijai priklauso Sorų koplyčia.
Istorija
Žemaičių Kalvarija (iki XVII a. vidurio vadinta Gardais) 1421–1842 m. buvo Žemaičių vyskupo valda. Iki 1593 m. pastatyta bažnyčia. Iš pradžių nuolatinio kunigo neturėjo. Vyskupas Merkelis Giedraitis pastatė namus ir įkurdino kunigą. 1636 m. minima Gardų parapija. 1636 m. vyskupas Jurgis Tiškevičius kitoje vietoje pastatė naują bažnyčią, pakvietė vienuolius dominikonus.
1637–1639 m. pastatyta 19 Kalvarijų koplyčių. Nuo to laiko Kalvarijos išgarsėjo visoje Žemaitijoje ir iki šiol katalikų lankomos. 1642 m. vyskupas dominikonams dovanojo žemės, buvo pastatytas medinis vienuolynas. Vienuoliai nuo 1644 m. laikė parapinę mokyklą (veikė iki 1832 m. ir su pertraukomis 1836–1863 m.), nuo 1778 m. – aukštesniojo tipo. Joje mokėsi būsimasis vyskupas Motiejus Valančius, istorikas Simonas Daukantas, lietuvių raštijos darbuotojai ir Vincentas Juzumas, Antanas Savickis, .
1749–1750 m. pastatyta didesnė medinė bažnyčia, įrengta 15 altorių, suremontuotos ir perstatytos Kalvarijų koplyčios. 1780 m. kitoje vietoje išmūryti pamatai dabartinei bažnyčiai. Ji pagal architekto Augustino Kosakausko projektą pastatyta 1822 m. (senoji nugriauta 1824 m.). 1853 m. Januškevičius paauksavo visus altorius. 1842 m. vienuolynas su biblioteka sudegė, 1843 m. atstatytas 2 aukštų mūrinis vienuolynas. Už perskaitytą 1863 m. sukilėlių manifestą vienuolis Pilypas Mokžeskis 6 metams išsiųstas į katorgą Sibiran. 1866 m. uždraustos procesijos, 1889 m. uždarytas vienuolynas. 1896 m. bažnyčia su archyvu ir biblioteka sudegė.
1896–1902 m. pagal architekto Piotro Serbinovičiaus projektą suremontuota bažnyčia, įrengti 3 altoriai, paaukštinti bokštai. 1903 m. suremontuotos Kryžiaus kelio stočių koplyčios, kai kurios perstatytos. 1908 m. bažnyčioje įrengti dar 6 altoriai, visi paauksuoti. Didžiajame yra Švč. Mergelės Marijos paveikslas. Tikinčiųjų manymu, jis esąs stebuklingas. 1910 m. įrengti 15 registrų vargonai. Per Pirmąjį pasaulinį karą išvežti bažnyčios varpai. 1927 m. Žemaičių Kalvarijoje įsikūrė marijonai. Jie išlaikė pradžios mokyklą, kurioje dėstė seserys kazimierietės. Prieš Antrąjį pasaulinį karą atnaujinta dalis koplyčių.
1941–1944 m. kunigai marijonai Vladas Polonskis ir Klemensas Kačergius išslapstė panevėžietį gydytoją Sauchantą. 1948 m. vienuolynas uždarytas. Klebonas Jonas Staškevičius 1950 m. suimtas, 1955 m. mirė Jodelės lageryje, altaristas Petras Lygnugaris 1952–1970 m. kalintas. Žemaičių Kalvarijoje gyveno pirmosios lietuvių maldaknygės autorius, kunigas Jurgis Kasakauskis (apie 1650–1722), lietuvių raštijos darbuotojas, kunigas Rapolas Jasikevičius (1801–1879).
1988 m. gegužės 6 d. popiežius Jonas Paulius II suteikė bažnyčiai mažosios bazilikos titulą.2006 m. spalio 8 d. bazilikos centriniame altoriuje kabantis Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas buvo vainikuotas popiežiaus Benedikto XVI pašventintomis karūnomis.
Parapijos klebonai (nuo 1939 m.)
Nuo 1939 m. Žemaičių Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos apsilankymo parapijos klebonais dirbo šie dvasininkai:
- Antanas Petrauskas MIC (1939-1940)
- Klemensas Kačergius MIC (1941-1942)
- Vladislovas Polonskis MIC (1942-1945)
- Mykolas Žemaitis MIC (1945-1946)
- Konstantinas Velioniškis MIC (1946-1949)
- Jonas Staškevičius (1949-1950)
- Anicetas Barakauskis (1950-1951)
- Julijonas Tamašauskas (1951-1960)
- Anicetas Barakauskis (1960-1961)
- Leonas Šapoka (1961-1966)
- Alfonsas Sirus (1966-1967)
- Alfonsas Lukoševičius (1967-1984)
- Liudvikas Dambrauskas (1984-1990)
- Ignacas Žeberskis (1990-1994)
- Antanas Beniušis (1994-2002)
- Narsutis Petrikas (2002-2006)
- Jonas Ačas (2006-2022)
- Modestas Ramanauskas (nuo 2022 m.)
Kultūrinė vertė
Bažnyčia yra pagrindinis Plungės rajono miestelio Žemaičių Kalvarijos architektūrinis objektas. Ji garsi tuo, kad ten kasmet vyksta vienas didžiausių Lietuvoje katalikiškų renginių – Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai.
Architektūra
Bažnyčia (nuo 1988 m. mažoji ) yra pereinamų iš baroko į klasicizmą formų, su 2 neobarokiniais bokštais, bazilikinė, stačiakampio plano, su trisiene apside. Vidus 3 navų, atskirtų pilioriais. Yra 9 altoriai. Bažnyčios bokštų aukštis siekia 56 metrus.
Galerija
-
- Žemaičių Kalvarija
- Bažnyčios vidus
- Bažnyčios kieme stovinti koplyčia
- Bažnyčia iš toli
- Šv. Jurgio altorius
- Bazilikos dešinysis altorius
- Užrašas ant bazilikos sienos liudijantis, kad bažnyčiai suteiktas mažosios bazilikos titulas
- Kryžius bazilikos gale
- Bazilikos šventorius
Šaltiniai
- Žemaičių Kalvarija // piligrimai.lt
- http://www.zemaiciukalvarija.lt/index.php?id=12
- http://www.zemaiciukalvarija.lt/index.php?id=29
- http://www.zemaiciukalvarija.lt/index.php?id=15
- Skripkauskas, Juozas (30 July 2009). „Žemaičių Kalvarijos kalnai: tikrovės ir fantazijų pynė“. lrytas.lt. Nuoroda tikrinta 5 May 2021.
Nuorodos
- Bažnyčios vargonai[neveikianti nuoroda]
- Žemaičių Kalvarijos bažnyčia
- Žemaičių Kalvarijos bažnyčia
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Žemaičių Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo mažoji bazilika, Kas yra Žemaičių Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo mažoji bazilika? Ką reiškia Žemaičių Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo mažoji bazilika?
56 6 36 s pl 22 0 40 r ilg 56 11000 s pl 22 01111 r ilg 56 11000 22 01111 Zemaiciu Kalvarijos Svc Mergeles Marijos Apsilankymo bazilikaVyskupija TelsiuDekanatas PlungesSavivaldybe Plunges rajonasGyvenviete Zemaiciu KalvarijaAdresas Vienuolyno g 1AStatybine medziaga tinkuotas murasPastatyta įrengta 1822 m Stilius neobarokas Zemaiciu Kalvarijos Svc Mergeles Marijos Apsilankymo mazoji bazilika stovi Zemaiciu Kalvarijos miestelyje Varduvos kairiajame krante Architektura pereinamu is baroko į klasicizma formu Viena is katalikiskos piligrimystes vietu Telsiu vyskupijoje Parapijai priklauso Soru koplycia IstorijaZemaiciu Kalvarija iki XVII a vidurio vadinta Gardais 1421 1842 m buvo Zemaiciu vyskupo valda Iki 1593 m pastatyta baznycia Is pradziu nuolatinio kunigo neturejo Vyskupas Merkelis Giedraitis pastate namus ir įkurdino kuniga 1636 m minima Gardu parapija 1636 m vyskupas Jurgis Tiskevicius kitoje vietoje pastate nauja baznycia pakviete vienuolius dominikonus 1637 1639 m pastatyta 19 Kalvariju koplyciu Nuo to laiko Kalvarijos isgarsejo visoje Zemaitijoje ir iki siol kataliku lankomos 1642 m vyskupas dominikonams dovanojo zemes buvo pastatytas medinis vienuolynas Vienuoliai nuo 1644 m laike parapine mokykla veike iki 1832 m ir su pertraukomis 1836 1863 m nuo 1778 m aukstesniojo tipo Joje mokesi busimasis vyskupas Motiejus Valancius istorikas Simonas Daukantas lietuviu rastijos darbuotojai ir Vincentas Juzumas Antanas Savickis 1749 1750 m pastatyta didesne medine baznycia įrengta 15 altoriu suremontuotos ir perstatytos Kalvariju koplycios 1780 m kitoje vietoje ismuryti pamatai dabartinei baznyciai Ji pagal architekto Augustino Kosakausko projekta pastatyta 1822 m senoji nugriauta 1824 m 1853 m Januskevicius paauksavo visus altorius 1842 m vienuolynas su biblioteka sudege 1843 m atstatytas 2 aukstu murinis vienuolynas Uz perskaityta 1863 m sukileliu manifesta vienuolis Pilypas Mokzeskis 6 metams issiustas į katorga Sibiran 1866 m uzdraustos procesijos 1889 m uzdarytas vienuolynas 1896 m baznycia su archyvu ir biblioteka sudege 1896 1902 m pagal architekto Piotro Serbinoviciaus projekta suremontuota baznycia įrengti 3 altoriai paaukstinti bokstai 1903 m suremontuotos Kryziaus kelio stociu koplycios kai kurios perstatytos 1908 m baznycioje įrengti dar 6 altoriai visi paauksuoti Didziajame yra Svc Mergeles Marijos paveikslas Tikinciuju manymu jis esas stebuklingas 1910 m įrengti 15 registru vargonai Per Pirmajį pasaulinį kara isvezti baznycios varpai 1927 m Zemaiciu Kalvarijoje įsikure marijonai Jie islaike pradzios mokykla kurioje deste seserys kazimierietes Pries Antrajį pasaulinį kara atnaujinta dalis koplyciu 1941 1944 m kunigai marijonai Vladas Polonskis ir Klemensas Kacergius isslapste panevezietį gydytoja Sauchanta 1948 m vienuolynas uzdarytas Klebonas Jonas Staskevicius 1950 m suimtas 1955 m mire Jodeles lageryje altaristas Petras Lygnugaris 1952 1970 m kalintas Zemaiciu Kalvarijoje gyveno pirmosios lietuviu maldaknyges autorius kunigas Jurgis Kasakauskis apie 1650 1722 lietuviu rastijos darbuotojas kunigas Rapolas Jasikevicius 1801 1879 1988 m geguzes 6 d popiezius Jonas Paulius II suteike baznyciai mazosios bazilikos titula 2006 m spalio 8 d bazilikos centriniame altoriuje kabantis Dievo Motinos su Kudikiu paveikslas buvo vainikuotas popieziaus Benedikto XVI pasventintomis karunomis Parapijos klebonai nuo 1939 m Nuo 1939 m Zemaiciu Kalvarijos Svc Mergeles Marijos apsilankymo parapijos klebonais dirbo sie dvasininkai Antanas Petrauskas MIC 1939 1940 Klemensas Kacergius MIC 1941 1942 Vladislovas Polonskis MIC 1942 1945 Mykolas Zemaitis MIC 1945 1946 Konstantinas Velioniskis MIC 1946 1949 Jonas Staskevicius 1949 1950 Anicetas Barakauskis 1950 1951 Julijonas Tamasauskas 1951 1960 Anicetas Barakauskis 1960 1961 Leonas Sapoka 1961 1966 Alfonsas Sirus 1966 1967 Alfonsas Lukosevicius 1967 1984 Liudvikas Dambrauskas 1984 1990 Ignacas Zeberskis 1990 1994 Antanas Beniusis 1994 2002 Narsutis Petrikas 2002 2006 Jonas Acas 2006 2022 Modestas Ramanauskas nuo 2022 m Kulturine verteBaznycia yra pagrindinis Plunges rajono miestelio Zemaiciu Kalvarijos architekturinis objektas Ji garsi tuo kad ten kasmet vyksta vienas didziausiu Lietuvoje katalikisku renginiu Didieji Zemaiciu Kalvarijos atlaidai ArchitekturaBaznycia nuo 1988 m mazoji yra pereinamu is baroko į klasicizma formu su 2 neobarokiniais bokstais bazilikine staciakampio plano su trisiene apside Vidus 3 navu atskirtu pilioriais Yra 9 altoriai Baznycios bokstu aukstis siekia 56 metrus Vikiteka Zemaiciu Kalvarijos Svc Mergeles Marijos Apsilankymo bazilika vaizdine ir garsine medziagaGalerijaZemaiciu Kalvarija Baznycios vidus Baznycios kieme stovinti koplycia Baznycia is toli Sv Jurgio altorius Bazilikos desinysis altorius Uzrasas ant bazilikos sienos liudijantis kad baznyciai suteiktas mazosios bazilikos titulas Kryzius bazilikos gale Bazilikos sventoriusSaltiniaiZemaiciu Kalvarija piligrimai lt http www zemaiciukalvarija lt index php id 12 http www zemaiciukalvarija lt index php id 29 http www zemaiciukalvarija lt index php id 15 Skripkauskas Juozas 30 July 2009 Zemaiciu Kalvarijos kalnai tikroves ir fantaziju pyne lrytas lt Nuoroda tikrinta 5 May 2021 NuorodosBaznycios vargonai neveikianti nuoroda Zemaiciu Kalvarijos baznycia Zemaiciu Kalvarijos baznycia