Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šis straipsnis dėl savo svarbos redagavimo karų ar dažnų atakų yra iš dalies užrakintas Jo negali redaguoti neregistruot
Simonas Daukantas
| Šis straipsnis dėl savo svarbos, redagavimo karų ar dažnų atakų yra iš dalies užrakintas. Jo negali redaguoti neregistruoti ir neseniai registruoti dalyviai; gali redaguoti automatiškai patvirtinti naudotojai. |
| Simonas Daukantas | |
|---|---|
| Gimė | 1793 m. spalio 28 d. Kalviai |
| Mirė | 1864 m. gruodžio 6 d. (71 metai) Papilė |
| Veikla | istorikas, rašytojas, švietėjas |
| Alma mater | Vilniaus universitetas |
| Vikiteka | Simonas Daukantas |
Simonas Daukantas (1793 m. spalio 28 d. Kalviuose, dab. Skuodo rajonas – 1864 m. gruodžio 6 d. Papilėje, dab. Akmenės rajonas) – Lietuvos istorikas, rašytojas ir švietėjas, vienas iš pirmųjų tautinio atgimimo ideologų.
Biografija
Gimė laisvųjų valstiečių šeimoje. Motina palaidota Lenkimų bažnyčios šventoriuje.
Mokėsi Kretingos pradinėje ir Žemaičių Kalvarijos 4 klasių mokyklose, Vilniaus gimnazijoje, 1822 m. baigė Vilniaus universitetą, bet dėl filomatų-filaretų bylų teisių magistro diplomą gavo tik 1825 m. Iškart po to išvyko į Rygą, kur tarnavo Rygos generalgubernatoriaus kanceliarijoje.
Nuo 1835 m. Senato valdininkas Sankt Peterburge, didesnę tarnybos dalį dirbęs už Lietuvos Metriką atsakingame Senato padalinyje. S. Daukanto ir jo bendražygių pastangomis iš carinės valdžios 1841 m. gautas leidimas steigti parapijines lietuviškas mokyklas Lietuvoje. Šis leidimas legalizavo jau veikiančias mokyklas ir leido plėsti jų tinklą, kas labai prisidėjo prie lietuvių kalbos išlaikymo ir plėtojimo.
Jau Sankt Peterburge pradėjo bendradarbiauti su Motiejumi Valančiumi. 1850 m. grįžo į Žemaitiją. S. Daukantas tikėjo lietuvių tautą atgaivinti kultūrinės veiklos keliu, nematė politinio išsivadavimo iš Rusijos imperijos realių perspektyvų, tad, nors ir prijausdamas, pats nedalyvavo nei 1830–1831 m., nei 1863–1864 m. sukilimuose.
Visuomeninės-politinės pažiūros
S. Daukanto visuomeninės-politinės pažiūros atsispindi jo istoriniuose ir populiariuose veikaluose (visi jie rašyti lietuvių kalba). Dirbdamas mokslinį ir kultūrinį darbą jis klojo lietuvių tapatybės pagrindus. Svarbiausiu savo uždaviniu laikė ieškoti lietuvių tautos istorijos šaltinių, juos tyrinėti ir rašyti knygas savo tautai, ją šviesti ir kelti jos savigarbą, savo vertės suvokimą.
S. Daukantas buvo vienas iš žemaičių lietuviškojo sąjūdžio, siekusio sukurti kultūrinius pamatus moderniai lietuvių tautai, dalyvių, kurio kiti žymiausi atstovai: Kajetonas Nezabitauskis, Simonas Stanevičius, Jurgis Pliateris, Dionizas Poška, Liudvikas Adomas Jucevičius. S. Daukantas pirmasis aiškiai atskyrė tautą nuo valstybės. Tautos pagrindiniu skiriamuoju bruožu S. Daukantui yra kalba, o ne valstybingumas. Tautai būdinga sava kalba, visuomeninė santvarka, kasdieninio gyvenimo papročiai.
Kita svarbi S. Daukanto nuosekliai vystyta idėja buvo valstiečių įtraukimas į tautos sampratą, skirtingai nuo tuo metu dominavusios bajoriškosios tautos sampratos. Drauge jis savo raštuose tvirtino, kad valstiečiams būtina suteikti asmens laisvę, panaikinus jų baudžiavinę priklausomybę. Savo idėjoms argumentuoti S. Daukantas panaudojo Vakarų Europoje ir Lietuvoje paplitusias pažangias socialines-filosofines (J. Herderio, J. J. Rousseau ir kt.) teorijas. S. Daukantas gyveno Romantizmo epochoje, bet jo darbuose dominuoja Švietimo ideologija. Romantizmas S. Daukanto darbuose pasireiškia daugiausia jo istorijos raštų stilistikoje, kur jis vengia specifinės mokslinės terminijos.
Kūrybinis palikimas
S. Daukantas pirmasis parašė Lietuvos istoriją lietuviškai. Jo darbai iš Lietuvos istorijos:
- Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių (1822 m.);
- Istorija žemaitiška (1831-1834 m.);
- Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių (1845 m.);
- Pasakojimas apie veikalus lietuvių tautos senovėje (1850 m.).
Visi minėti kūriniai yra stambios apimties tekstai, bet visus, išskyrus „Būdą“, dar galima vadinti ir skirtingomis tos pačios Lietuvos istorijos redakcijomis, nes juose tiek naudota šaltinių bazė, tiek aprašomi siužetai yra didžiąja dalimi identiški. „Būdas“ daugiau priskirtinas kultūros istorijos žanrui.
Gyvam esant buvo išleistas tik jo „Būdas“, pasirašytas Jokūbo Laukio slapyvardžiu ir spausdintas Sankt Peterburge, kiti veikalai leisti S. Daukanto sekėjų, idėjų ir darbų tęsėjų aušrininkų XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Lenkų kalba ištraukos iš „Būdo“, išverstos R. Podbereskio, 1850 m. buvo paskelbtos Vilniuje leidžiamame „Rocznik Literacki“.
Pirmasis S. Daukanto istorijos veikalas „Darbai senųjų lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“, kurio rankraštis 1919 m. atrastas Veprių dvaro bibliotekoje, buvo išleistas tik 1929 m. Kaune, t. y., praėjus daugiau kaip šimtui metų nuo jo parašymo. S. Daukanto parūpinta medžiaga daug naudojosi kitas žymus Lietuvos istorikas Teodoras Narbutas, rašęs Lietuvos istoriją lenkų kalba.
Kaip kultūros istorikas S. Daukantas pranoko Lietuvos istoriją XIX a. gvildenusius autorius. Pasirašydamas įvairiais slapyvardžiais išleido ir daug populiarių knygelių: „Parodymas, kaip apynius auginti“ (1847 m.), „Pamokinimas apie auginimą tabokos“ (1847 m.), „Pamokslas apie sodnus“ (1849 m.) ir kt., kuriose naudoja švietėjišką – auklėjamąjį stilių.
Lietuviški naujadarai
S. Daukantas sukūrė nemažai naujadarų, kurie prigijo lietuvių kalbos vartosenoje: laikrodis, , prekyba, , būdvardis, dantiniai, lūpiniai, nosiniai (priebalsiai). Bet kai kurie naujadarai taip ir nepaplito: karmūša (kautynės), aušrėnai (baltai), rūbdarbis (siuvėjas), vypsonė (spektaklis).
Atminimas
- S. Daukanto vardu Lietuvoje yra pavadintos įvairios pagrindinės bei vidurinės mokyklos, gimnazijos (žr. Simono Daukanto gimnazijos, S. Daukanto vidurinės mokyklos, S. Daukanto pagrindinės mokyklos)
- Buvo pavaizduotas ant 100 litų banknoto
- Paminklas aikštėje Papilėje (1930 m., aut. V. Grybas)
- Memorialinis namas-muziejus Papilėje (atidarytas 1986 m. spalio 27 d.)
- Paminklas Kaune, K. Donelaičio g. 64 (1924 m., aut. J. Zikaras, atstatytas 1990 m.)
Galerija
- S. Daukanto kapas Papilėje
- Antkapinė plokštė
- Skulptūra Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje
- Skulptūra VU kiemelyje (autorius R. Kazlauskas)
- Paminklas Papilėje
Literatūra
- Vytautas Merkys. Simonas Daukantas. – Vilnius: Vaga, 1972. – 336 p.
- S. Žukas. Simonas Daukantas. – Kaunas: Šviesa, 1988. – 182 p.
- Lietuvių kalbos enciklopedija. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1999.
- Giedrius Subačius. Simono Daukanto Rygos ortografija (1827-1834). – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2018. – 472 p. ISBN 9786098183436
Šaltiniai
- prof. Giedrius Subačius LRT laidoje "Gyvoji istorija" 2018-12-16[neveikianti nuoroda] (atkarpoje: 14:58-16:23)
- Linas Kojala. Simonas Daukantas – lietuvių tautos Herodotas. 2012-12-14, Bernardinai.lt (tikrinta 2023-05-08).
- „Ventos regioninis parkas - Istorinės datos“. ventosparkas.lt. Suarchyvuotas originalas 2015-10-29. Nuoroda tikrinta 2016-03-03.
Nuorodos
Vikicitatos
- S. Daukanto memorialinis muziejus Archyvuota kopija 2007-09-28 iš Wayback Machine projekto.
- „Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių”
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Simonas Daukantas, Kas yra Simonas Daukantas? Ką reiškia Simonas Daukantas?
Sis straipsnis del savo svarbos redagavimo karu ar daznu ataku yra is dalies uzrakintas Jo negali redaguoti neregistruoti ir neseniai registruoti dalyviai gali redaguoti automatiskai patvirtinti naudotojai Simonas DaukantasGime 1793 m spalio 28 d KalviaiMire 1864 m gruodzio 6 d 71 metai PapileVeikla istorikas rasytojas svietejasAlma mater Vilniaus universitetasVikiteka Simonas Daukantas Simonas Daukantas 1793 m spalio 28 d Kalviuose dab Skuodo rajonas 1864 m gruodzio 6 d Papileje dab Akmenes rajonas Lietuvos istorikas rasytojas ir svietejas vienas is pirmuju tautinio atgimimo ideologu S Daukanto muziejus Papileje 2013 m BiografijaGime laisvuju valstieciu seimoje Motina palaidota Lenkimu baznycios sventoriuje Mokesi Kretingos pradineje ir Zemaiciu Kalvarijos 4 klasiu mokyklose Vilniaus gimnazijoje 1822 m baige Vilniaus universiteta bet del filomatu filaretu bylu teisiu magistro diploma gavo tik 1825 m Iskart po to isvyko į Ryga kur tarnavo Rygos generalgubernatoriaus kanceliarijoje Nuo 1835 m Senato valdininkas Sankt Peterburge didesne tarnybos dalį dirbes uz Lietuvos Metrika atsakingame Senato padalinyje S Daukanto ir jo bendrazygiu pastangomis is carines valdzios 1841 m gautas leidimas steigti parapijines lietuviskas mokyklas Lietuvoje Sis leidimas legalizavo jau veikiancias mokyklas ir leido plesti ju tinkla kas labai prisidejo prie lietuviu kalbos islaikymo ir pletojimo Jau Sankt Peterburge pradejo bendradarbiauti su Motiejumi Valanciumi 1850 m grįzo į Zemaitija S Daukantas tikejo lietuviu tauta atgaivinti kulturines veiklos keliu nemate politinio issivadavimo is Rusijos imperijos realiu perspektyvu tad nors ir prijausdamas pats nedalyvavo nei 1830 1831 m nei 1863 1864 m sukilimuose Visuomenines politines paziurosS Daukanto visuomenines politines paziuros atsispindi jo istoriniuose ir populiariuose veikaluose visi jie rasyti lietuviu kalba Dirbdamas mokslinį ir kulturinį darba jis klojo lietuviu tapatybes pagrindus Svarbiausiu savo uzdaviniu laike ieskoti lietuviu tautos istorijos saltiniu juos tyrineti ir rasyti knygas savo tautai ja sviesti ir kelti jos savigarba savo vertes suvokima S Daukantas buvo vienas is zemaiciu lietuviskojo sajudzio siekusio sukurti kulturinius pamatus moderniai lietuviu tautai dalyviu kurio kiti zymiausi atstovai Kajetonas Nezabitauskis Simonas Stanevicius Jurgis Pliateris Dionizas Poska Liudvikas Adomas Jucevicius S Daukantas pirmasis aiskiai atskyre tauta nuo valstybes Tautos pagrindiniu skiriamuoju bruozu S Daukantui yra kalba o ne valstybingumas Tautai budinga sava kalba visuomenine santvarka kasdieninio gyvenimo paprociai Kita svarbi S Daukanto nuosekliai vystyta ideja buvo valstieciu įtraukimas į tautos samprata skirtingai nuo tuo metu dominavusios bajoriskosios tautos sampratos Drauge jis savo rastuose tvirtino kad valstieciams butina suteikti asmens laisve panaikinus ju baudziavine priklausomybe Savo idejoms argumentuoti S Daukantas panaudojo Vakaru Europoje ir Lietuvoje paplitusias pazangias socialines filosofines J Herderio J J Rousseau ir kt teorijas S Daukantas gyveno Romantizmo epochoje bet jo darbuose dominuoja Svietimo ideologija Romantizmas S Daukanto darbuose pasireiskia daugiausia jo istorijos rastu stilistikoje kur jis vengia specifines mokslines terminijos Kurybinis palikimasS Daukantas pirmasis parase Lietuvos istorija lietuviskai Jo darbai is Lietuvos istorijos Darbai senuju lietuviu ir zemaiciu 1822 m Istorija zemaitiska 1831 1834 m Budas senoves lietuviu kalnenu ir zemaiciu 1845 m Pasakojimas apie veikalus lietuviu tautos senoveje 1850 m Visi mineti kuriniai yra stambios apimties tekstai bet visus isskyrus Buda dar galima vadinti ir skirtingomis tos pacios Lietuvos istorijos redakcijomis nes juose tiek naudota saltiniu baze tiek aprasomi siuzetai yra didziaja dalimi identiski Budas daugiau priskirtinas kulturos istorijos zanrui Gyvam esant buvo isleistas tik jo Budas pasirasytas Jokubo Laukio slapyvardziu ir spausdintas Sankt Peterburge kiti veikalai leisti S Daukanto sekeju ideju ir darbu teseju ausrininku XIX a pabaigoje XX a pradzioje Lenku kalba istraukos is Budo isverstos R Podbereskio 1850 m buvo paskelbtos Vilniuje leidziamame Rocznik Literacki Pirmasis S Daukanto istorijos veikalas Darbai senuju lietuviu kalnenu ir zemaiciu kurio rankrastis 1919 m atrastas Vepriu dvaro bibliotekoje buvo isleistas tik 1929 m Kaune t y praejus daugiau kaip simtui metu nuo jo parasymo S Daukanto parupinta medziaga daug naudojosi kitas zymus Lietuvos istorikas Teodoras Narbutas rases Lietuvos istorija lenku kalba Kaip kulturos istorikas S Daukantas pranoko Lietuvos istorija XIX a gvildenusius autorius Pasirasydamas įvairiais slapyvardziais isleido ir daug populiariu knygeliu Parodymas kaip apynius auginti 1847 m Pamokinimas apie auginima tabokos 1847 m Pamokslas apie sodnus 1849 m ir kt kuriose naudoja svietejiska auklejamajį stiliu Lietuviski naujadarai S Daukantas sukure nemazai naujadaru kurie prigijo lietuviu kalbos vartosenoje laikrodis prekyba budvardis dantiniai lupiniai nosiniai priebalsiai Bet kai kurie naujadarai taip ir nepaplito karmusa kautynes ausrenai baltai rubdarbis siuvejas vypsone spektaklis AtminimasS Daukantas ant 100 litu banknotoS Daukanto vardu Lietuvoje yra pavadintos įvairios pagrindines bei vidurines mokyklos gimnazijos zr Simono Daukanto gimnazijos S Daukanto vidurines mokyklos S Daukanto pagrindines mokyklos Buvo pavaizduotas ant 100 litu banknoto Paminklas aiksteje Papileje 1930 m aut V Grybas Memorialinis namas muziejus Papileje atidarytas 1986 m spalio 27 d Paminklas Kaune K Donelaicio g 64 1924 m aut J Zikaras atstatytas 1990 m GalerijaS Daukanto kapas Papileje Antkapine plokste Skulptura Vilniaus Sv Jonu baznycioje Skulptura VU kiemelyje autorius R Kazlauskas Paminklas PapilejeLiteraturaVytautas Merkys Simonas Daukantas Vilnius Vaga 1972 336 p S Zukas Simonas Daukantas Kaunas Sviesa 1988 182 p Lietuviu kalbos enciklopedija Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 1999 Giedrius Subacius Simono Daukanto Rygos ortografija 1827 1834 Vilnius Lietuvos istorijos institutas 2018 472 p ISBN 9786098183436Saltiniaiprof Giedrius Subacius LRT laidoje Gyvoji istorija 2018 12 16 neveikianti nuoroda atkarpoje 14 58 16 23 Linas Kojala Simonas Daukantas lietuviu tautos Herodotas 2012 12 14 Bernardinai lt tikrinta 2023 05 08 Ventos regioninis parkas Istorines datos ventosparkas lt Suarchyvuotas originalas 2015 10 29 Nuoroda tikrinta 2016 03 03 NuorodosVikicitatosWikiquote logo Puslapis Vikicitatose Simonas Daukantas Wikisource Puslapis Vikisaltiniuose Simonas Daukantas S Daukanto memorialinis muziejus Archyvuota kopija 2007 09 28 is Wayback Machine projekto Budas senoves lietuviu kalnenu ir zemaiciu