Karačiajų Čerkesija rus Карачаево Черкесия Karačiajų Čerkesijos Respublika rus Карачаево Черкесская Республика karač Къа
Karačajų Čerkesija

Karačiajų Čerkesija (rus. Карачаево-Черкесия), Karačiajų Čerkesijos Respublika (rus. Карачаево-Черкесская Республика, karač. Къарачай-Черкес Республика, kabard. Къэрэшей-Шэрджэс Республикэ) – federacinė respublika pietų Rusijoje, Kaukaze. Ribojasi su Stavropolio kraštu šiaurėje, su Kabarda-Balkarija rytuose, su Gruzija pietuose ir su Krasnodaro kraštu vakaruose. Sostinė – Čerkeskas.
Karačiajų Čerkesijos Respublika Карачаево-Черкесская Республика Къарачай-Черкес Республика | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
Laiko juosta: (UTC+3) ------ vasaros: ([[UTC{{{UTCv}}}]]) | |||||||
Valstybė | Rusija | ||||||
Federalinė apygarda | |||||||
Ekonominis regionas | |||||||
Administracinis centras | Čerkeskas | ||||||
Rajonai | 10 | ||||||
Oficialios kalbos | rusų, karačiajų, kabardinų, abazinų, nogajų kalbos | ||||||
Vadovas | Rašidas Temerzovas | ||||||
Gyventojų | 464 219 (75) | ||||||
Plotas | 14 277 km² (77) | ||||||
- vandens % | 0,6 % | ||||||
Tankumas | 33 žm./km² | ||||||
ISO 3166-2 | RU-KC | ||||||
Tinklalapis | kchr.info | ||||||
Vikiteka | Karačiajų Čerkesijos RespublikaVikiteka |
Istorija
Karačiajaus-Čerkesijos autonominė sritis sudaryta 1922 m. 1926 m. padalinta į Karačiajaus autonominę sritį ir Čerkesijos autonominę apygardą (nuo 1928 m. autonominę sritį). 1957 m. vėl sujungta Karačiajaus-Čerkesijos AS Stravropolio krašto sudėtyje. 1990 m. tapo autonomine respublika.
Geografija
Karačiajų Čerkesija plyti Kaukazo kalnų šiaurinėje pašlaitėje. Aukščiausia vieta – Elbruso kalnas (5642 m).
Klimatas vidutinių platumų, kontinentinis. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra nuo -5 °C lygumoje iki -10 °C kalnuose, liepą atitinkamai 21 ir 8 °C. Vidutinis metinis kritulių kiekis 550–2500 mm. Didžiausios upės – Kubanė, Kuma, Didysis Zelenčiukas, Urupas, Laba.
Lygumose būdingos stepės, priekalnėse besimainančios su ąžuolų, bukų, skroblų miškais, aukščiau – su spygliuočių miškais. Aukštikalnėse – subalpinės ir alpinės pievos, ledynai.
Gyventojai
Karačiajų Čerkesijoje yra 4 miestai:
- Čerkeskas – 116,3 tūkst. gyv. (2007 m.)
- Ust Džeguta – 31,1
- Karačiajevskas – 20,3
- Teberda – 7,4
Tautinė sudėtis (2010 m.):
- karačiajai – 41 %
- rusai – 31,6 %
- čerkesai – 11,9 %
- abazinai – 7,8 %
- nogajai – 3,3 %
- osetinai, ukrainiečiai, armėnai, totoriai, čečėnai ir kt.
Šaltiniai
- Оценка численности постоянного населения на 1 января 2022 г. и в среднем за 2021 г. и компоненты её изменения. Федеральная служба государственной статистики.
- Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 197–198
- [1] Archyvuota kopija 2020-04-30 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos
- Oficiali svetainė Archyvuota kopija 2013-01-19 iš Wayback Machine projekto.
Rusijos Federacijos administracinės teritorijos | |||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Federaliniai subjektai | |||||||||||||
| |||||||||||||
Federalinės apygardos | |||||||||||||
Centrinė | Krymas | Pavolgis| Pietūs | Sibiras | Šiaurės Vakarai | Šiaurės Kaukazas | Tolimieji Rytai | Uralas |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Karačajų Čerkesija, Kas yra Karačajų Čerkesija? Ką reiškia Karačajų Čerkesija?
Karaciaju Cerkesija rus Karachaevo Cherkesiya Karaciaju Cerkesijos Respublika rus Karachaevo Cherkesskaya Respublika karac Karachaj Cherkes Respublika kabard Kereshej Sherdzhes Respublike federacine respublika pietu Rusijoje Kaukaze Ribojasi su Stavropolio krastu siaureje su Kabarda Balkarija rytuose su Gruzija pietuose ir su Krasnodaro krastu vakaruose Sostine Cerkeskas Karaciaju Cerkesijos Respublika Karachaevo Cherkesskaya Respublika Karachaj Cherkes Respublika Issamiau Issamiau Laiko juosta UTC 3 vasaros UTC UTCv Valstybe RusijaFederaline apygardaEkonominis regionasAdministracinis centras CerkeskasRajonai 10Oficialios kalbos rusu karaciaju kabardinu abazinu nogaju kalbosVadovas Rasidas TemerzovasGyventoju 2022 464 219 75 Plotas 14 277 km 77 vandens 0 6 Tankumas 2022 33 zm km ISO 3166 2 RU KCTinklalapis kchr infoVikiteka Karaciaju Cerkesijos RespublikaVikitekaRespublikos zemelapisIstorijaKaraciajaus Cerkesijos autonomine sritis sudaryta 1922 m 1926 m padalinta į Karaciajaus autonomine sritį ir Cerkesijos autonomine apygarda nuo 1928 m autonomine sritį 1957 m vel sujungta Karaciajaus Cerkesijos AS Stravropolio krasto sudetyje 1990 m tapo autonomine respublika GeografijaKaraciaju Cerkesija plyti Kaukazo kalnu siaurineje paslaiteje Auksciausia vieta Elbruso kalnas 5642 m Klimatas vidutiniu platumu kontinentinis Vidutine sausio menesio temperatura nuo 5 C lygumoje iki 10 C kalnuose liepa atitinkamai 21 ir 8 C Vidutinis metinis krituliu kiekis 550 2500 mm Didziausios upes Kubane Kuma Didysis Zelenciukas Urupas Laba Lygumose budingos stepes priekalnese besimainancios su azuolu buku skroblu miskais auksciau su spygliuociu miskais Aukstikalnese subalpines ir alpines pievos ledynai GyventojaiKaraciaju Cerkesijoje yra 4 miestai Cerkeskas 116 3 tukst gyv 2007 m Ust Dzeguta 31 1 Karaciajevskas 20 3 Teberda 7 4 Tautine sudetis 2010 m karaciajai 41 rusai 31 6 cerkesai 11 9 abazinai 7 8 nogajai 3 3 osetinai ukrainieciai armenai totoriai cecenai ir kt SaltiniaiOcenka chislennosti postoyannogo naseleniya na 1 yanvarya 2022 g i v srednem za 2021 g i komponenty eyo izmeneniya Federalnaya sluzhba gosudarstvennoj statistiki Geograficheskij enciklopedicheskij slovar gl redaktor A F Tryoshnikov Moskva Sovetskaya enciklopediya 1983 psl 197 198 1 Archyvuota kopija 2020 04 30 is Wayback Machine projekto NuorodosOficiali svetaine Archyvuota kopija 2013 01 19 is Wayback Machine projekto Rusijos Federacijos administracines teritorijosFederaliniai subjektaiRespublikos Adygeja Altajus Baskirija Buriatija Chakasija Cecenija Ciuvasija Dagestanas Ingusija Jakutija Kabarda Balkarija Kalmukija Karaciaju Cerkesija Karelija Komija Krymas Marija Mordvija Siaures Osetija Tatarstanas Tuva UdmurtijaKrastai Altajus Chabarovskas Kamciatka Krasnodaras Krasnojarskas Perme Primore Stavropolis UzbaikaleSritys Amuras Archangelskas Astrachane Belgorodas Brianskas Celiabinskas Irkutskas Ivanovas Jaroslavlis Kaliningradas Kaluga Kemerovas Kirovas Kostroma Kurganas Kurskas Leningradas Lipeckas Magadanas Maskva Murmanskas Zemutinis Naugardas Naugardas Novosibirskas Omskas Orenburgas Oriolas Penza Pskovas Rostovas Riazane Sachalinas Samara Saratovas Smolenskas Sverdlovskas Tambovas Tiumene Tomskas Tula Tvere Uljanovskas Vladimiras Volgogradas Vologda VoronezasFederaciniai miestai Maskva Sankt PeterburgasAutonomines sritys ZyduAutonomines apygardos Chantu Mansija Ciukotka Jamalas NencijaFederalines apygardosCentrine Krymas Pavolgis Pietus Sibiras Siaures Vakarai Siaures Kaukazas Tolimieji Rytai Uralas