Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Džungarų chanatas mong Зүүнгарын хаант улс Zuungaryn khaant uls ᠵᠡᠭᠦᠨ ᠭᠠᠷ ᠤᠨ ᠬᠠᠭᠠᠨᠲᠣ ᠣᠯᠣᠰ kin 准噶尔汗国 pinyin Zhǔngá ěr Hán

Džungarų chanatas

  • Pagrindinis puslapis
  • Džungarų chanatas
Džungarų chanatas
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az

Džungarų chanatas (mong. Зүүнгарын хаант улс = Zuungaryn khaant uls, ᠵᠡᠭᠦᠨ ᠭᠠᠷ ᠤᠨ ᠬᠠᠭᠠᠨᠲᠣ ᠣᠯᠣᠰ kin. 准噶尔汗国, pinyin: Zhǔngá'ěr Hánguó) buvo Rytų Turkestano valstybė, gyvavusi nuo 1635 iki 1758 m. Jos teritorinis branduolys buvo Džungarijos baseinas (dab. Sindziange), tačiau chanatas valdė gerokai didesnes teritorijas dab. Kinijoje, Kazachstane, Rusijoje. Chanatą valdė mongolų oiratų kilmės dinastija, kuri laikoma paskutine mongolų nomadų dinastija pasaulyje.

ᠵᠡᠭᠦᠨ ᠭᠠᠷ ᠤᠨ ᠬᠠᠭᠠᠨᠲᠣ ᠣᠯᠣᠰ
Džungarų chanatas
chanatas

1634 – 1758 →
Sostinė Kuldža
Kalbos ,
Valdymo forma monarchija
Istorija
 -  1634-1653 (pirmasis)
 -  1753–1755 (paskutinis)
Valiuta pulis

Raida

Džungarų chanatas buvo viena iš trijų galingų valstybių, kurias XVII a. pradžioje, nusilpus konfederacijai, sukūrė oiratų gentys. Iš Altajaus kalnų išvytos , ir gentys, vadovaujamos , konsolidavo valdžią Džungarijos baseine, buvo pradėti vadinti džungarais, t. y. "rytiniu sparnu". Jie davė pavadinimą ir vėliau čia susikūrusiam chanatui. Džungarai sugebėjo sutramdyti priešus: mongolus rytuose ir kazachus vakaruose.

Tuo pat metu vadovaujami oiratai Tibeto plynaukštėje įkūrė Chošutų chanatą. Su jo armija buvo išvykęs ir Charchulio sūnus . Iš Dalailamos gavęs erdeni titulą, jis grįžo į Džungariją, o po tėvo mirties 1634 m. pasiskelbė pirmuoju džungarų chanu. Jam pavyko įvykdyti sėkmingus žygius į vakarus, t. y. į Kazachų chanatą. Tuo metu dalis chanato gyventojų migravo į vakarus, kur vėliau įkūrė .

Valdant Bataaro sūnui Sengei, chanate prasidėjo vidinės kovos dėl valdžios, kuriose dalyvavo ir chošutai. 1670 m. nužudžius Sengę, iš Tibeto grįžo jo brolis , kuris sugrąžino valdžią į tvirtas rankas.

Galdano valdymas žymėjo didžiausią chanato suklestėjimą: jis užėmė musulmoniškas Tarimo baseino žemes pietuose, sutramdė kazachus ir užėmė Žetisu, o šiaurėje pajungė chakasus. Galiausiai jis sudarė sąjungą su Rusijos imperija, ir 1788 m. užkariavo ir mongolų teritorijas rytuose.

Galdano ekspansija kėlė grėsmę jaunai Čingų imperijai, kurią tuo metu valdė . Todėl tarp dviejų valstybių 1787 m. prasidėjo . Pirmasis karas 1796 m. baigėsi džungarams tragišku Džao Modo mūšiu, po kurio mirė Galdanas, o visos chalchų (Mongolijos) teritorijos perėjo Kinijai.

Naujas Džungarų valdovas susitaikė su Mongolijos praradimu, bet savo dėmesį nukreipė į Tibetą. Jo brolio Tseren Dondupo vedama armija 1717 m. paėmė Lasą ir nužudė chošutų chaną Lasangą, taip baigdama Chošutų chanato egzistavimą. Kadangi džungarai nusiaubė miestą, persekiojo religiją ir žudė dvasininkus, jie neteko tibetiečių palaikymo, kurį turėjo chošutai. Todėl 1720 m. Kinijos armija buvo pasitikta kaip išgelbėtoja. Po pralaimėto mūšio džungarai turėjo atsitraukti iš Tibeto.

1745 m. mirus Galdan Tserenui, prasidėjo vidiniai kivirčai dėl valdžios, kuo sėkmingai pasinaudojo Čingų imperatorius . 1755 m. Kinijos armija užpuolė džungarų sostinę Kuldžą, ir po sėkmingo mūšio prisijungė chanato teritorijas. Keletas vietos diduomenės atstovų, pvz. , bandė priešintis kinų valdžiai, tačiau nesėkmingai.

Iš karto po nukariavimo džungarai buvo masiškai naikinami. Tyrėjų teigimu, iš maždaug 600 tūkst. džungarų maždaug 80 proc. buvo išžudyti arba mirė dėl ligų. Moterys ir vaikai buvo išskirstyti į mandžiūrų šeimas. Todėl prieš džiungarus vykdyta politika laikoma genocidu. Vietoj jų Džungarijos baseinas buvo apgyvendintas kinais, hujais, uigūrais ir kazachais.

Džungarų chanato teritorijos (Rytų Turkestanas) buvo inkorporuotos į Kinijos imperiją, o jų administracija reorganizuota.

Valdovai

Rytų Turkestano istorija
Džungarija | Tarimas | Turfanas
36 vakarų valstybės (Tocharai)
Siongnu Han dinastija
(Vakarų teritorijos)
Žoužanai
Gaoče
Gaočangas, Šanšanas, , Jutianas, , Janči
Tangų dinastija (Ansi, Beitingas)
Karlukų kaganatas
Uigūrai Tibeto imperija
Karachanidų chanatas
Karakitajų chanatas
Karachodža
Mongolų imperija
Čagatajaus ulusas
Mogulistanas
Džungarų chanatas
Čingų dinastija
Kinija
KLR (Sindziangas)

Visi Džungarijos chanai buvo tituluojami specifiniu titlulu chuntaiž (хунтайж), kuris kildinamas iš kinų kalbos titulo, reiškiančio "karūnos princą" (kin. 皇太子, pinyin: Huangtaizi).

  • iki 1634
  • (Эрдэнэбаатар) 1634–1656
  • (Сэнгэ) 1656–1670
  • (Галдан Бошигт) 1670–1697
  • (Цэвээнравдан) 1697–1727
  • (Галданцэрэн) 1727-1745
  • (Цэвээндоржнамжил) 1745-1750
  • (Лхамдаржаа) 1750-1752
  • (Даваач) 1753-1755

Nuorodos

  1. Chu, Wen-Djang (1966). The Moslem Rebellion in Northwest China 1862-1878. Mouton & co. p. 1.

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 15 Lie, 2025 / 21:23

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Džungarų chanatas, Kas yra Džungarų chanatas? Ką reiškia Džungarų chanatas?

Dzungaru chanatas mong Zүүngaryn haant uls Zuungaryn khaant uls ᠵᠡᠭᠦᠨ ᠭᠠᠷ ᠤᠨ ᠬᠠᠭᠠᠨᠲᠣ ᠣᠯᠣᠰ kin 准噶尔汗国 pinyin Zhǔnga er Hanguo buvo Rytu Turkestano valstybe gyvavusi nuo 1635 iki 1758 m Jos teritorinis branduolys buvo Dzungarijos baseinas dab Sindziange taciau chanatas valde gerokai didesnes teritorijas dab Kinijoje Kazachstane Rusijoje Chanata valde mongolu oiratu kilmes dinastija kuri laikoma paskutine mongolu nomadu dinastija pasaulyje ᠵᠡᠭᠦᠨ ᠭᠠᠷ ᠤᠨ ᠬᠠᠭᠠᠨᠲᠣ ᠣᠯᠣᠰ Dzungaru chanataschanatas1634 1758 Location ofSostine KuldzaKalbos Valdymo forma monarchijaIstorija 1634 1653 pirmasis 1753 1755 paskutinis Valiuta pulisRaidaDzungaru chanatas buvo viena is triju galingu valstybiu kurias XVII a pradzioje nusilpus konfederacijai sukure oiratu gentys Is Altajaus kalnu isvytos ir gentys vadovaujamos konsolidavo valdzia Dzungarijos baseine buvo pradeti vadinti dzungarais t y rytiniu sparnu Jie dave pavadinima ir veliau cia susikurusiam chanatui Dzungarai sugebejo sutramdyti priesus mongolus rytuose ir kazachus vakaruose Tuo pat metu vadovaujami oiratai Tibeto plynauksteje įkure Chosutu chanata Su jo armija buvo isvykes ir Charchulio sunus Is Dalailamos gaves erdeni titula jis grįzo į Dzungarija o po tevo mirties 1634 m pasiskelbe pirmuoju dzungaru chanu Jam pavyko įvykdyti sekmingus zygius į vakarus t y į Kazachu chanata Tuo metu dalis chanato gyventoju migravo į vakarus kur veliau įkure Oiratu mandziuriu karai Valdant Bataaro sunui Sengei chanate prasidejo vidines kovos del valdzios kuriose dalyvavo ir chosutai 1670 m nuzudzius Senge is Tibeto grįzo jo brolis kuris sugrazino valdzia į tvirtas rankas Galdano valdymas zymejo didziausia chanato suklestejima jis uzeme musulmoniskas Tarimo baseino zemes pietuose sutramde kazachus ir uzeme Zetisu o siaureje pajunge chakasus Galiausiai jis sudare sajunga su Rusijos imperija ir 1788 m uzkariavo ir mongolu teritorijas rytuose Galdano ekspansija kele gresme jaunai Cingu imperijai kuria tuo metu valde Todel tarp dvieju valstybiu 1787 m prasidejo Pirmasis karas 1796 m baigesi dzungarams tragisku Dzao Modo musiu po kurio mire Galdanas o visos chalchu Mongolijos teritorijos perejo Kinijai Naujas Dzungaru valdovas susitaike su Mongolijos praradimu bet savo demesį nukreipe į Tibeta Jo brolio Tseren Dondupo vedama armija 1717 m paeme Lasa ir nuzude chosutu chana Lasanga taip baigdama Chosutu chanato egzistavima Kadangi dzungarai nusiaube miesta persekiojo religija ir zude dvasininkus jie neteko tibetieciu palaikymo kurį turejo chosutai Todel 1720 m Kinijos armija buvo pasitikta kaip isgelbetoja Po pralaimeto musio dzungarai turejo atsitraukti is Tibeto 1745 m mirus Galdan Tserenui prasidejo vidiniai kivircai del valdzios kuo sekmingai pasinaudojo Cingu imperatorius 1755 m Kinijos armija uzpuole dzungaru sostine Kuldza ir po sekmingo musio prisijunge chanato teritorijas Keletas vietos diduomenes atstovu pvz bande priesintis kinu valdziai taciau nesekmingai Is karto po nukariavimo dzungarai buvo masiskai naikinami Tyreju teigimu is mazdaug 600 tukst dzungaru mazdaug 80 proc buvo iszudyti arba mire del ligu Moterys ir vaikai buvo isskirstyti į mandziuru seimas Todel pries dziungarus vykdyta politika laikoma genocidu Vietoj ju Dzungarijos baseinas buvo apgyvendintas kinais hujais uigurais ir kazachais Dzungaru chanato teritorijos Rytu Turkestanas buvo inkorporuotos į Kinijos imperija o ju administracija reorganizuota ValdovaiRytu Turkestano istorijaDzungarija Tarimas Turfanas36 vakaru valstybes Tocharai Siongnu Han dinastija Vakaru teritorijos Zouzanai Gaoce Gaocangas Sansanas Jutianas JanciTangu dinastija Ansi Beitingas Karluku kaganatasUigurai Tibeto imperijaKarachanidu chanatas Karakitaju chanatas KarachodzaMongolu imperijaCagatajaus ulusasMogulistanasDzungaru chanatasCingu dinastijaKinijaKLR Sindziangas Visi Dzungarijos chanai buvo tituluojami specifiniu titlulu chuntaiz huntajzh kuris kildinamas is kinu kalbos titulo reiskiancio karunos princa kin 皇太子 pinyin Huangtaizi iki 1634 Erdenebaatar 1634 1656 Senge 1656 1670 Galdan Boshigt 1670 1697 Ceveenravdan 1697 1727 Galdanceren 1727 1745 Ceveendorzhnamzhil 1745 1750 Lhamdarzhaa 1750 1752 Davaach 1753 1755NuorodosChu Wen Djang 1966 The Moslem Rebellion in Northwest China 1862 1878 Mouton amp co p 1

Naujausi straipsniai
  • Liepa 16, 2025

    Jonas Salk

  • Liepa 16, 2025

    Jonas Liutauras Chreptavičius

  • Liepa 16, 2025

    Jonas Oginskis

  • Liepa 16, 2025

    Jonas Juškevičius

  • Liepa 16, 2025

    Jonas Balys

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje