Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Uigūrų kaganatas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Uigūrų kaganatas (Orchono raštu: , Uyγur) – klajoklių gentinė konfederacija, egzistavusi VIII–IX a. Eurazijos stepėje, kurioje pagrindinį politinį vaidmenį vaidino („9 ogūzų“) gentys. Politinis ir kultūrinis centras koncetravosi Orchono slėnyje (centrinė Mongolija). Didžiausio išsiplėtimo laiku 762 m. kontroliavo Mongolijos plynaukštę, Rytų Turkestaną, dalį Kazachų stepės ir .
Uigūrų kaganatas | ||||
buvusi gentinė konfederacija | ||||
| ||||
Sostinė | ||||
Valdymo forma | Monarchija | |||
Kaganas | ||||
744–747 (pirmasis) | Kutlugas | |||
841–847 (paskutinis) | Oge-chanas | |||
Era | Viduramžiai | |||
- Goktiurkų sutriuškinimas | 744 m., 744 | |||
- Pralaimėjimas kirgizams | 848 m. | |||
Tuometiniuose kinų šaltiniuose valstybė vadinta Huihu (kin. 回鶻, pinyin: Huíhú) ar Huihe (kin. 回紇, pinyin: Huíhé). Dėl vyraujančios genčių sąjungos valstybė dar vadinama Toguz-ogūzų valstybe (pinyin: Jiuxing). Dabartine mongolų kalba valstybė vadinama Уйгурын хаант улс.
Istorija
Įkūrimas
Tuguz-ogūzų (dar vadinamų uigūrais) konfederacija formavosi Rytų tiurkų kaganate, kaip opozicija gok-tiurkų valdančiojo klano viešpatavimui. Kitos svarbios tuometinės konfederacijos buvo karlukai (dar vadinami uč-ogūzais) ir . Pastarieji 744 m. nuvertė paskutinįjį goktiurkų kaganą. Tais pačiais metais uigūrai susivieniję su karlukais nužudė basmilių kaganą, o basmilius pavertė vergais. Uigūrų vadas tapo naujai įkurto kaganato kaganu, o karlukų vadas paskirtas (antruoju pagal rangą kaganate). Valstybės sostinė liko Orchono slėnyje, tačiau vietoj senojo Otukeno sostinę jie įtvirtino .
Hegemonija
747 m. kaganui Kutlugui mirus, valdžią paveldėjo jo sūnus Bajančuras. Jis konsolidavo valdžią visoje mongolų stepėje, galutinai pakeisdamas goktiurkų hegemoniją. 755 m. kilus vidaus neramumams Tangų Kinijoje, pastaroji prašė kagano pagalbos susidorojant su sukilėliais ir atremiant Tibeto armijas. Už pagalbą Bajančuras gavo Kinijos duoklę ir vedė imperatoriaus dukrą.
Kaganato aukso amžius tęsėsi ir valdant Bajančuro sūnui . Sudaręs sąjungą su Kinija, jis ir toliau dalyvavo pastarosios reikaluose, gaudamas už tai įvairių privilegijų. Tačiau kinų kultūrinė įtaka jo valstybėje buvo silpna. Vietoj jos, kaganas rinkosi kultūrinę įtaką iš Vidurinės Azijos, kur Šilko keliu plūdo naujos idėjos ir meno stiliai. Valdovo dvare įtakingi tapo sogdų kilmės pirkliai. 762 m. Tengri Bogu priėmė manicheizmą, religinę atmainą iš Irano, kaip pagrindinę savo imperijos religiją.
Smukimas
779 m. Tengri Bogu ketino sulaužyti taikos sutartį su Kinija ir ją užpulti. Tačiau jo dėdė Tun Baga Tarchanas surengė sukilimą, kurio metu nužudė kaganą bei keletą tūkstančių jo artimųjų, pats pasiskelbdamas kaganu. Savo valdymo laikais jam pavyko išlaikyti savo imperijos pozicijas, tačiau jam mirus 789 m. ji negalėjo išvengti irimo. Atsiskyrė karlukai, pietines kaganato teritorijas (Tarimo baseiną) užvaldė Tibetas.
795 m. baigėsi pirmojo kagano pradėta Jaglakarų dinastija, ir valdžią užgrobė karvedys Kutlugas. Jis pradėjo Edizų dinastiją. Nors jam valdant buvo pasiektas stabilumas, IX a. pradžioje kaganatas nugrimzdo į ilgalaikę krizę.
840 m. vienas iš kaganato ministrų Kulug Baga pabėgo į šiaurę, kur valdė Jenisiejaus kirgizai ir pakvietė juos užpulti Uigūrų kaganatą. Įsiveržę šie nužudė apsišaukėlį kaganą Kurebirą. Tikrasis kaganas Oge-chanas, tuo tarpu, tęsė kovą prieš kirgizus. 847 m. jis nužudytas, ir valdžią Mongolijos stepėje paveldėjo Kirgizų kaganatas.
Didelė dalis kaganato diduomenės, uigūrai, masiškai migravo į kirgizų nekontroliuojamas teritorijas pietuose. Dalis jų įkūrė valstybes, tokias kaip (Hesi koridoriuje), ar (Turfano įduboje). Toguz-ogūzų palikuonys tapo įtakingi Tarimo baseine ir Žetisu, kur kartu su karlukais įkūrė Karachanidų chanatą.
Kultūra
Nors Uigūrų kaganatas, kaip ir ankstesnės klajoklių imperijos Mongolijos stepėje, buvo sukurtas nomadų genčių, tai buvo pirmoji valstybė, siekusi sistemingo valstybės administravimo ir išaugusi iš gentinės konfederacijos. Ji turėjo pastovią įtvirtintą sostinę. Ordubalikas, dar žinomas kaip Karabalgasunas, netoli goktiurkų sostinės Otungeno ir vėlesnės mongolų sostinės Karakorumo, buvo statomas įtvirtintų Vidurinės Azijos miestų pavyzdžiu. Jame buvo administraciniai pastatai, lobynas, amatininkų dirbtuvės, šventyklos.
Per Šilko kelią ir ypač per sogdų tautybės pirklius kaganato gyventojai pirmiausia priėmė persišką įtaką. Per šią įtaką valstybę pasiekė manicheizmas, nestorianizmas ir netgi krikščionybė. Tiesa, šios religijos liko daugiausia diduomenės tarpe, tuo tarpu didelė dalis gyventojų ir toliau išpažino tiurkiškus tikėjimus.
Kaganato diduomenė naudojo tiurkų kalbos atmainą, kurios tiesioginė palikuonė yra (dabar ją naudoja vos apie 4000 žmonių). Ši kalba su dabartine uigūrų kalba nėra susijusi tiesiogiai: pastarosios tiesiogine pirmtake yra laikoma . Senajai uigūrų kalbai rašyti naudotas Senasis tiurkų raštas, taip pat iš Vidurinės Azijos atėjęs .
Kaganų sąrašas
Mongolijos istorija |
Šiongnu (imperija), Dinglingai |
Šianbai (konfederacija) |
Tabgačai, Tiele |
Žoužanų kaganatas |
Tiurkų kaganatas |
Uigūrų kaganatas |
Kirgizai (Kaganatas) |
Kidaniai () |
Mongolų imperija |
Juan dinastija |
Čing dinastija |
Mongolijos Liaudies Respublika |
Mongolija |
- Jaglkarų dinastija:
- 744–747 Qutlugh bilge köl;
- 747–759 El-etmish bilge ();
- 759–779 Qutlugh tarqan sengün ();
- 779–789 Alp qutlugh bilge (Tun Baga Tarchanas);
- 789–790 Ai tengride bulmïsh külüg bilge;
- 790–795 Qutlugh bilge;
- Edizų dinastija:
- 795–808 Ai tengride ülüg bulmïsh alp qutlugh ulugh bilge (Kutlugas)
- 808–821 Ai tengride qut bulmïsh külüg bilge;
- 821–824 Kün tengride ülüg bulmïsh alp küchlüg bilge;
- 824–832 Ai tengride qut bulmïsh alp bilge (Kasaras);
- 832–839 Ai tengride qut bulmïsh alp külüg bilge;
- 839–840 Kurebiras (uzurpatorius)
- 841–847 Oge-chanas;
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Uigūrų kaganatas, Kas yra Uigūrų kaganatas? Ką reiškia Uigūrų kaganatas?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Uiguru kaganatas Orchono rastu Uygur klajokliu gentine konfederacija egzistavusi VIII IX a Eurazijos stepeje kurioje pagrindinį politinį vaidmenį vaidino 9 oguzu gentys Politinis ir kulturinis centras koncetravosi Orchono slenyje centrine Mongolija Didziausio issipletimo laiku 762 m kontroliavo Mongolijos plynaukste Rytu Turkestana dalį Kazachu stepes ir Uiguru kaganatasbuvusi gentine konfederacija 744 848 Location ofSostineValdymo forma MonarchijaKaganas 744 747 pirmasis Kutlugas 841 847 paskutinis Oge chanasEra Viduramziai Goktiurku sutriuskinimas 744 m 744 Pralaimejimas kirgizams 848 m Tuometiniuose kinu saltiniuose valstybe vadinta Huihu kin 回鶻 pinyin Huihu ar Huihe kin 回紇 pinyin Huihe Del vyraujancios genciu sajungos valstybe dar vadinama Toguz oguzu valstybe pinyin Jiuxing Dabartine mongolu kalba valstybe vadinama Ujguryn haant uls IstorijaĮkurimas Tuguz oguzu dar vadinamu uigurais konfederacija formavosi Rytu tiurku kaganate kaip opozicija gok tiurku valdanciojo klano viespatavimui Kitos svarbios tuometines konfederacijos buvo karlukai dar vadinami uc oguzais ir Pastarieji 744 m nuverte paskutinįjį goktiurku kagana Tais paciais metais uigurai susivienije su karlukais nuzude basmiliu kagana o basmilius paverte vergais Uiguru vadas tapo naujai įkurto kaganato kaganu o karluku vadas paskirtas antruoju pagal ranga kaganate Valstybes sostine liko Orchono slenyje taciau vietoj senojo Otukeno sostine jie įtvirtino Hegemonija 747 m kaganui Kutlugui mirus valdzia paveldejo jo sunus Bajancuras Jis konsolidavo valdzia visoje mongolu stepeje galutinai pakeisdamas goktiurku hegemonija 755 m kilus vidaus neramumams Tangu Kinijoje pastaroji prase kagano pagalbos susidorojant su sukileliais ir atremiant Tibeto armijas Uz pagalba Bajancuras gavo Kinijos duokle ir vede imperatoriaus dukra Kaganato aukso amzius tesesi ir valdant Bajancuro sunui Sudares sajunga su Kinija jis ir toliau dalyvavo pastarosios reikaluose gaudamas uz tai įvairiu privilegiju Taciau kinu kulturine įtaka jo valstybeje buvo silpna Vietoj jos kaganas rinkosi kulturine įtaka is Vidurines Azijos kur Silko keliu pludo naujos idejos ir meno stiliai Valdovo dvare įtakingi tapo sogdu kilmes pirkliai 762 m Tengri Bogu prieme manicheizma religine atmaina is Irano kaip pagrindine savo imperijos religija Smukimas 779 m Tengri Bogu ketino sulauzyti taikos sutartį su Kinija ir ja uzpulti Taciau jo dede Tun Baga Tarchanas surenge sukilima kurio metu nuzude kagana bei keleta tukstanciu jo artimuju pats pasiskelbdamas kaganu Savo valdymo laikais jam pavyko islaikyti savo imperijos pozicijas taciau jam mirus 789 m ji negalejo isvengti irimo Atsiskyre karlukai pietines kaganato teritorijas Tarimo baseina uzvalde Tibetas 795 m baigesi pirmojo kagano pradeta Jaglakaru dinastija ir valdzia uzgrobe karvedys Kutlugas Jis pradejo Edizu dinastija Nors jam valdant buvo pasiektas stabilumas IX a pradzioje kaganatas nugrimzdo į ilgalaike krize 840 m vienas is kaganato ministru Kulug Baga pabego į siaure kur valde Jenisiejaus kirgizai ir pakviete juos uzpulti Uiguru kaganata Įsiverze sie nuzude apsisaukelį kagana Kurebira Tikrasis kaganas Oge chanas tuo tarpu tese kova pries kirgizus 847 m jis nuzudytas ir valdzia Mongolijos stepeje paveldejo Kirgizu kaganatas Didele dalis kaganato diduomenes uigurai masiskai migravo į kirgizu nekontroliuojamas teritorijas pietuose Dalis ju įkure valstybes tokias kaip Hesi koridoriuje ar Turfano įduboje Toguz oguzu palikuonys tapo įtakingi Tarimo baseine ir Zetisu kur kartu su karlukais įkure Karachanidu chanata KulturaNors Uiguru kaganatas kaip ir ankstesnes klajokliu imperijos Mongolijos stepeje buvo sukurtas nomadu genciu tai buvo pirmoji valstybe siekusi sistemingo valstybes administravimo ir isaugusi is gentines konfederacijos Ji turejo pastovia įtvirtinta sostine Ordubalikas dar zinomas kaip Karabalgasunas netoli goktiurku sostines Otungeno ir velesnes mongolu sostines Karakorumo buvo statomas įtvirtintu Vidurines Azijos miestu pavyzdziu Jame buvo administraciniai pastatai lobynas amatininku dirbtuves sventyklos Per Silko kelia ir ypac per sogdu tautybes pirklius kaganato gyventojai pirmiausia prieme persiska įtaka Per sia įtaka valstybe pasieke manicheizmas nestorianizmas ir netgi krikscionybe Tiesa sios religijos liko daugiausia diduomenes tarpe tuo tarpu didele dalis gyventoju ir toliau ispazino tiurkiskus tikejimus Kaganato diduomene naudojo tiurku kalbos atmaina kurios tiesiogine palikuone yra dabar ja naudoja vos apie 4000 zmoniu Si kalba su dabartine uiguru kalba nera susijusi tiesiogiai pastarosios tiesiogine pirmtake yra laikoma Senajai uiguru kalbai rasyti naudotas Senasis tiurku rastas taip pat is Vidurines Azijos atejes Kaganu sarasasMongolijos istorijaSiongnu imperija DinglingaiSianbai konfederacija Tabgacai TieleZouzanu kaganatasTiurku kaganatasUiguru kaganatasKirgizai Kaganatas Kidaniai Mongolu imperijaJuan dinastijaCing dinastijaMongolijos Liaudies RespublikaMongolijaJaglkaru dinastija 744 747 Qutlugh bilge kol 747 759 El etmish bilge 759 779 Qutlugh tarqan sengun 779 789 Alp qutlugh bilge Tun Baga Tarchanas 789 790 Ai tengride bulmish kulug bilge 790 795 Qutlugh bilge Edizu dinastija 795 808 Ai tengride ulug bulmish alp qutlugh ulugh bilge Kutlugas 808 821 Ai tengride qut bulmish kulug bilge 821 824 Kun tengride ulug bulmish alp kuchlug bilge 824 832 Ai tengride qut bulmish alp bilge Kasaras 832 839 Ai tengride qut bulmish alp kulug bilge 839 840 Kurebiras uzurpatorius 841 847 Oge chanas