Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Karachodžos karalystė

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Karachodžos karalystė, dar vadinta Kočio karalyste – valstybė, egzistavusi IX–XIV a. Turfano įduboje ir teritorijose aplink ją.
Karachodžos karalystė | ||||
Karakitajų vasalė (XII a. II pusė) Mongolų imperijos vasalė (1209–1335) | ||||
| ||||
Sostinė | Karachodža, | |||
Valdymo forma | Monarchija | |||
Idikutai | ||||
856-? (pirmasis) | Ulug Tengrida | |||
iki 1335 (paskutinis) | Esen Buka | |||
Era | Viduramžiai | |||
- Uigūrų migracija į Turfano įdubą | 856 m., 856 | |||
- Nukariavo Čagatajaus chanatas | 1335 m. | |||
Karalystė pavadinimą gavo nuo pagrindinio miesto Karachodžos (senovės Gaočangas), kuris dar buvo vadinamas ir Kočio (Qocho). Ji dar žinoma ir tokiais pavadinimais kaip Turfano uigūrų karalystė, Tianšanio uigūrų karalystė, Idikutų karalystė. Tuometiniuose kinų šaltiniuose valstybė vadinta Veivuer (kin. 畏兀儿, pinyin: wèiwùér), mongolai ją žinojo kaip Uihur. Pastarieji pavadinimai davė pradžią uigūrų etnonimui.
Istorija
Kuomet Uigūrų kaganatą nusiaubė Jenisiejaus kirgizai ir 847 m. įkūrė Mongolų stepėje Kirgizų kaganatą, dalis uigūrų diduomenės masiškai migravo į kirgizų nekontroliuojamas teritorijas pietuose. Viena uigūrų grupė įsikūrė Turfano įduboje ir aplinkinėse teritorijose Tianšanio kalnuose, pietinėje Džungarijoje (su svarbiausiu miestu ) bei šiaurės rytų Altišahre (su svarbiausiu miestu Janči).
Pirmuoju valstybės kaganu tapo , kilęs iš Uigūrų kaganų giminės. 856 m. jis gavo kagano titulą iš Tangų imperatoriaus. Vėlesnieji valstybės valdovai atsisakė tradicinio tiurkiško kaganų titulo, ir vietoj jo pasirinko unikalų idikuto (Īdīqūt) titulą. Karalystė klestėjo ekonomiškai prekybinio Šilko kelio dėka. Šiuo keliu į valstybę plūdo ir klestėjo Vidurinės Azijos kultūra.
XII a. II pusėje Idikutų valstybė pateko į Karakitajų chanato valdžią, tapdama jo vasale. 1211 m. Karakitajus užkariavus Mongolų imperijai, Karachodžos karalystė išlaikė autonomiją, tapdama mongolų vasale. Idikutai valdė toliau. Jie išsikovojo didelę pagarbą imperijoje, o uigūrai užėmė svarbius postus imperijos visuomenėje. Maždaug tada karalystės užimtas teritorijas pradėta vadinti Uigūristanu.
Po Mongolų imperijos padalinimo Karachodžos valstybė perėjo Čagatajaus ulusui. 1346 m. uluse prasidėjus vidaus krizei, Karachodžos idikutai trumpam tapo nepriklausomi. Apie 1390 m. karalystę nukariavo ir galutinai panaikino Mogulistanas.
Kultūra
Uigūrų karalystėje klestėjo Vidurinės Azijos kultūra. Svarbiausios religijos buvo valstybės remiamas manicheizmas ir budizmas. Čia jie pasiekė didžiausią suklestėjimą, o valstybė savo kultūra pranoko kitas tuometines uigūrų karalystes. To liudininkai – klestintis Karachodžos miestas, Bezekliko Tūkstančio Budų urvai su puikia sienų tapyba.
Valstybė buvo labai daugiaetniška, nes čia be etninių uigūrų gyveno haniai, sogdai ir kitos etninės grupės. Senajai uigūrų kalbai rašyti naudotas .
Žinomų idikutų sąrašas
Rytų Turkestano istorija | ||
Džungarija | Tarimas | Turfanas | ||
36 vakarų valstybės (Tocharai) | ||
Siongnu | Han dinastija (Vakarų teritorijos) | |
Žoužanai Gaoče | Gaočangas, Šanšanas, , Jutianas, , Janči | |
Tangų dinastija (Ansi, Beitingas) | ||
Karlukų kaganatas | ||
Uigūrai | Tibeto imperija | |
Karachanidų chanatas Karakitajų chanatas | Karachodža | |
Mongolų imperija | ||
Čagatajaus ulusas | ||
Mogulistanas | ||
Džungarų chanatas | ||
Čingų dinastija | ||
Kinija | ||
KLR (Sindziangas) |
- Bokut,?864–874?
- Il Bilga Tengri ilig ~954
- Arslan Bilga Tengri ilig ~981, 984
- Bugu Bilga Tengri ilig ~996–1007
- Alp Arsla Qutlugh Kul Bilga Tengri Qan ~1007–1019/24
- Kul Bilga Tengri kan 1019/24
- Tengri Bugu il Bilga Arslan Tengri Uighur Tarkan 1068
- Bilga 1123
- Mongolų vasalai:
- ??? 1229
- Barchuq-Art iduqqut 1229–1241
- Kesmez 1242–1246
- Salindi Tigin ?–1253
- Ogrunch Tigin 1253–1257
- Mamuraq Tigin 1257–1265
- Qosqar Tigin 1266–1280
- Neguril Tigin 1280–1318
- Tamir Buqa 1322–1330
- Senggi 1330–1332
- Taipindu 1332–1352
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Karachodžos karalystė, Kas yra Karachodžos karalystė? Ką reiškia Karachodžos karalystė?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Karachodzos karalyste dar vadinta Kocio karalyste valstybe egzistavusi IX XIV a Turfano įduboje ir teritorijose aplink ja Karachodzos karalysteKarakitaju vasale XII a II puse Mongolu imperijos vasale 1209 1335 856 1335 Sostine Karachodza Valdymo forma MonarchijaIdikutai 856 pirmasis Ulug Tengrida iki 1335 paskutinis Esen BukaEra Viduramziai Uiguru migracija į Turfano įduba 856 m 856 Nukariavo Cagatajaus chanatas 1335 m Karalyste pavadinima gavo nuo pagrindinio miesto Karachodzos senoves Gaocangas kuris dar buvo vadinamas ir Kocio Qocho Ji dar zinoma ir tokiais pavadinimais kaip Turfano uiguru karalyste Tiansanio uiguru karalyste Idikutu karalyste Tuometiniuose kinu saltiniuose valstybe vadinta Veivuer kin 畏兀儿 pinyin weiwuer mongolai ja zinojo kaip Uihur Pastarieji pavadinimai dave pradzia uiguru etnonimui IstorijaKuomet Uiguru kaganata nusiaube Jenisiejaus kirgizai ir 847 m įkure Mongolu stepeje Kirgizu kaganata dalis uiguru diduomenes masiskai migravo į kirgizu nekontroliuojamas teritorijas pietuose Viena uiguru grupe įsikure Turfano įduboje ir aplinkinese teritorijose Tiansanio kalnuose pietineje Dzungarijoje su svarbiausiu miestu bei siaures rytu Altisahre su svarbiausiu miestu Janci Bezekliko urvu tapybos fragmentas Pirmuoju valstybes kaganu tapo kiles is Uiguru kaganu gimines 856 m jis gavo kagano titula is Tangu imperatoriaus Velesnieji valstybes valdovai atsisake tradicinio tiurkisko kaganu titulo ir vietoj jo pasirinko unikalu idikuto idiqut titula Karalyste klestejo ekonomiskai prekybinio Silko kelio deka Siuo keliu į valstybe pludo ir klestejo Vidurines Azijos kultura XII a II puseje Idikutu valstybe pateko į Karakitaju chanato valdzia tapdama jo vasale 1211 m Karakitajus uzkariavus Mongolu imperijai Karachodzos karalyste islaike autonomija tapdama mongolu vasale Idikutai valde toliau Jie issikovojo didele pagarba imperijoje o uigurai uzeme svarbius postus imperijos visuomeneje Mazdaug tada karalystes uzimtas teritorijas pradeta vadinti Uiguristanu Po Mongolu imperijos padalinimo Karachodzos valstybe perejo Cagatajaus ulusui 1346 m uluse prasidejus vidaus krizei Karachodzos idikutai trumpam tapo nepriklausomi Apie 1390 m karalyste nukariavo ir galutinai panaikino Mogulistanas KulturaUiguru karalysteje klestejo Vidurines Azijos kultura Svarbiausios religijos buvo valstybes remiamas manicheizmas ir budizmas Cia jie pasieke didziausia suklestejima o valstybe savo kultura pranoko kitas tuometines uiguru karalystes To liudininkai klestintis Karachodzos miestas Bezekliko Tukstancio Budu urvai su puikia sienu tapyba Valstybe buvo labai daugiaetniska nes cia be etniniu uiguru gyveno haniai sogdai ir kitos etnines grupes Senajai uiguru kalbai rasyti naudotas Zinomu idikutu sarasasRytu Turkestano istorijaDzungarija Tarimas Turfanas36 vakaru valstybes Tocharai Siongnu Han dinastija Vakaru teritorijos Zouzanai Gaoce Gaocangas Sansanas Jutianas JanciTangu dinastija Ansi Beitingas Karluku kaganatasUigurai Tibeto imperijaKarachanidu chanatas Karakitaju chanatas KarachodzaMongolu imperijaCagatajaus ulusasMogulistanasDzungaru chanatasCingu dinastijaKinijaKLR Sindziangas Bokut 864 874 Il Bilga Tengri ilig 954 Arslan Bilga Tengri ilig 981 984 Bugu Bilga Tengri ilig 996 1007 Alp Arsla Qutlugh Kul Bilga Tengri Qan 1007 1019 24 Kul Bilga Tengri kan 1019 24 Tengri Bugu il Bilga Arslan Tengri Uighur Tarkan 1068 Bilga 1123 Mongolu vasalai 1229 Barchuq Art iduqqut 1229 1241 Kesmez 1242 1246 Salindi Tigin 1253 Ogrunch Tigin 1253 1257 Mamuraq Tigin 1257 1265 Qosqar Tigin 1266 1280 Neguril Tigin 1280 1318 Tamir Buqa 1322 1330 Senggi 1330 1332 Taipindu 1332 1352