Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Rytų Turkestanas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Rytų Turkestanas (uig. شەرقىي تۈركىستان = Sherqiy Türkistan), dar vadinamas Kinų Turkestanu – rytinė istorinio Turkestano regiono dalis, dabar pavaldi Kinijai ir iš esmės sutampanti su Sindziango autonominiu regionu. Šį terminą daugiausia vartoja rusų tiurkologai, o dabar – uigūrų nepriklausomybės aktyvistai. Patys uigūrai šį regioną tradiciškai dar vadina Kurigaru.
Turkestano regionas Rytų Turkestanas | |
---|---|
Vėliava | |
Šalis | Kinija (Sindziangas) |
Tautos | uigūrai, kazachai, haniai |
Miestai | Turfanas, Urumči, Kuldža, Kašgaras |
Turkestano regionai: (Chorezmas, Fergana, Žetisu), Rytų Turkestanas (Uiguristanas, Džungarija, Turfanas, ) |
Geografija
Rytų Turkestanas nėra istoriškai vieningas regionas, ir jo samprata atsirado tik XVIII a., istorinį Turkestaną padalinus į įtakos sritis tarp Kinijos ir Rusijos. Rytų Turkestaną sudaro keturi atskiri kultūriniai regionai, kuriems būdingos skirtingos gamtinės sąlygos ir skirtinga raida:
- Altišahras apima visų pirma sausringą uždarą sritį, vadinamą Tarimo baseinu ir jo pakraščiuose esančias oazes. Taip pat baseiną supančius kalnų masyvus (Kunluną, Tian Šanį ir kt.). ir Gansu koridorius jungia Altišahrą su istorine Kinija. Čia istoriškai vyravo etniniai uigūrai;
- Turfano įduba, arba Uigūrija, Uiguristanas, apima gilų baseiną į šiaurės rytus nuo Altišahro. Čia istoriškai vyrauja etniniai uigūrai;
- Džungarija apima stepių teritorijas į šiaurę nuo Uigūrijos, atskirtas Tianšanio kalnų. Čia istoriškai vyravo etniniai mongolai (džungarai), dabar vyrauja kazachai;
- nedidelis baseinas, Ilio aukštupis, į šiaurės vakarus nuo Tarimo baseino. Čia vyrauja etniniai kazachai;
Istorija
Regione pradžioje gyveno gioktiurkų gentys, kurios sudarė chanatus, vėliau kraštą užėmė mongolai. Čagatajaus chanato laikais (XIII a.) krašte paplito islamas. 1755 m. Čingų dinastijai nugalėjus Džiungarų chanatą, Rytų Turkestanas pateko kinų valdon. Nuo 1764 m. kinų pradėtas vartoti Sindziango terminas. XIX a. dėl įtakos krašte kovojo rusai, kinai ir britai. Kinijos Respublikos valdymo metais, uigūrai paskelbė trumpai gyvavusią (sostinė – Kašgaras), vėliau ją atkūrė 1944 m. (sostinė – Kuldža), bet 1949 m. ji prijungta prie KLR.
Nepriklausomybės siekis
XX a. pab., sugriuvus TSRS, uigūrų tarpe kilo separatizmo ir pantiurkizmo idėjos, su siekiu atkurti nepriklausomą Rytų Turkestano valstybę. Kinijos valdžia su nepriklausomybės šalininkais susidoroja, motyvuodama „kova su islamo terorizmu“. Pats Rytų Turkestano termino naudojimas Kinijoje yra laikomas separatistiniu ir griežtai ribojamas.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Rytų Turkestanas, Kas yra Rytų Turkestanas? Ką reiškia Rytų Turkestanas?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Rytu Turkestanas uig شەرقىي تۈركىستان Sherqiy Turkistan dar vadinamas Kinu Turkestanu rytine istorinio Turkestano regiono dalis dabar pavaldi Kinijai ir is esmes sutampanti su Sindziango autonominiu regionu Sį termina daugiausia vartoja rusu tiurkologai o dabar uiguru nepriklausomybes aktyvistai Patys uigurai sį regiona tradiciskai dar vadina Kurigaru Turkestano regionas Rytu TurkestanasVeliavaSalis Kinija Sindziangas Tautos uigurai kazachai haniaiMiestai Turfanas Urumci Kuldza KasgarasTurkestano regionai Chorezmas Fergana Zetisu Rytu Turkestanas Uiguristanas Dzungarija Turfanas GeografijaRytu Turkestanas nera istoriskai vieningas regionas ir jo samprata atsirado tik XVIII a istorinį Turkestana padalinus į įtakos sritis tarp Kinijos ir Rusijos Rytu Turkestana sudaro keturi atskiri kulturiniai regionai kuriems budingos skirtingos gamtines salygos ir skirtinga raida Altisahras apima visu pirma sausringa uzdara sritį vadinama Tarimo baseinu ir jo pakrasciuose esancias oazes Taip pat baseina supancius kalnu masyvus Kunluna Tian Sanį ir kt ir Gansu koridorius jungia Altisahra su istorine Kinija Cia istoriskai vyravo etniniai uigurai Turfano įduba arba Uigurija Uiguristanas apima gilu baseina į siaures rytus nuo Altisahro Cia istoriskai vyrauja etniniai uigurai Dzungarija apima stepiu teritorijas į siaure nuo Uigurijos atskirtas Tiansanio kalnu Cia istoriskai vyravo etniniai mongolai dzungarai dabar vyrauja kazachai nedidelis baseinas Ilio aukstupis į siaures vakarus nuo Tarimo baseino Cia vyrauja etniniai kazachai IstorijaPagrindinis straipsnis Rytu Turkestano istorija Regione pradzioje gyveno gioktiurku gentys kurios sudare chanatus veliau krasta uzeme mongolai Cagatajaus chanato laikais XIII a kraste paplito islamas 1755 m Cingu dinastijai nugalejus Dziungaru chanata Rytu Turkestanas pateko kinu valdon Nuo 1764 m kinu pradetas vartoti Sindziango terminas XIX a del įtakos kraste kovojo rusai kinai ir britai Kinijos Respublikos valdymo metais uigurai paskelbe trumpai gyvavusia sostine Kasgaras veliau ja atkure 1944 m sostine Kuldza bet 1949 m ji prijungta prie KLR Nepriklausomybes siekisUiguru diasporos mitingas JAV kuriuo reikalaujama Rytu Turkestano nepriklausomybes XX a pab sugriuvus TSRS uiguru tarpe kilo separatizmo ir pantiurkizmo idejos su siekiu atkurti nepriklausoma Rytu Turkestano valstybe Kinijos valdzia su nepriklausomybes salininkais susidoroja motyvuodama kova su islamo terorizmu Pats Rytu Turkestano termino naudojimas Kinijoje yra laikomas separatistiniu ir grieztai ribojamas