| Dėmesio! Straipsnis ar jo dalis neturi išnašų į patikimus šaltinius. Dėl to medžiaga gali būti nepatikima. Pagal Vikipedijos nuostatas, nepatikrinama informacija gali būti trinama. Paieškokite patikimų šaltinių ir paremkite medžiagą išnašomis į šaltinius. |
Chošutų chanatas (mong. Хошууд улс = Khoshuud Uls, ᠬᠣᠱᠤᠳ ᠦᠯᠦᠰ, kin. 和硕特汗国) – Tibeto plynaukštės valstybė, gyvavusi nuo 1642 iki 1717 m. Apėmė beveik visą istorinį Tibetą: dabartinį Tibeto autonominį regioną, Činghajų, vakarų Sičuaną. Chanatą valdė mongolų oiratų kilmės dinastija.
| ᠬᠣᠱᠤᠳ ᠦᠯᠦᠰ Chošutų chanatas | ||||
| chanatas | ||||
| ||||
| Sostinė | Lasa | |||
| Kalbos | oiratų kalba, tibetiečių kalba | |||
| Valdymo forma | monarchija | |||
| Istorija | ||||
| - Guši chanas | 1642–1655 (pirmasis) | |||
| - Lhabzang chanas | 1697–1717 (paskutinis) | |||
Raida
XVII a. pradžioje Tibete vyko religiniai karai tarp atskirų budistinių sektų. Gelugpos sektai vadovaujantis V Dalailama kartu su Pančenlama nusprendė į pagalbą kovoje kviestis mongolus. 1637 m. Dalailamos pasiuntiniai nuvyko pas oiratus, kur buvo svetingai priimti. Bendrame suvažiavime čuulgane buvo priimtas sprendimas padėti Tibetui baigti vidinius religinius karus ir su didele mongolų armija išsiųstas chošutų kunigaikštis Guši chanas.
Pasiekusi Tibeto plynaukštę prie Kukunoro mongolų armija pirmiausia sutriuškino Kagjupos sektos remiamą armiją. Už tai Dalailama Guši chanui suteikė "Teisingumo valdovo ir religijos ramsčio" titulą. Per keletą tolimesnių metų mongolų armijos sutramdė kitų sektų atstovus ir baigė religinius karus. Tokiu būdu 1642 m. Guši chanas tapo realiu Tibeto plynaukštės valdytoju. Kad sušvelninti vietos gyventojų reakciją prieš svetimšalių valdymą, Dalailama buvo paskelbtas religiniu lyderiu ir aukščiausiuoju valdovu.
Maždaug tuo metu greta esančioje Kinijoje įsitvirtino mandžiūrų kilmės Čingų dinastija. Siekdami palaikyti santykius su Tibetu, mandžiūrai pasikvietė Tibeto atstovus į Mukdeną, vėliau į Pekiną, kur Dalailama apsilankė 1652 m. Dalailama gavo įgalojimus iš Čingų imperatoriaus valdyti visą Tibetą.
Šis Dalailamos suartėjimas su Kinija sukėlė didelį nepasitenkinimą tiek tibietiečių, tiek chošutų mongolų tarpe. Kita mongolų valstybė, Džungarų chanatas, 1690 m. pradėjo karą su Kinija, kurį pralaimėjo: didžioji dalis Mongolijos perėjo Kinijos administracijai. Sustiprėjęs džungarų chanas Cevan Rabdanas 1715 m. pradėjo antrą karą. Kadangi Tibetas šiame kare buvo strategiškai svarbus, 1717 m. Džungarų chanatas paėmė kontrolę Lasoje, taip baigdamas Chošutų chanato egzistenciją.
Tačiau jau po trejų metų, 1720 m. permainingame kare Čingų armija perėmė kontrolę Tibete. 1723 m. mongolai chošutai, vadovaujami Lobsang Tendžino bandė vienytis ir sukilti prieš Kinijos valdžią, tačiau nesėkmingai. 1725 m. Tibetas galutinai buvo prijungtas prie Kinijos imperijos, ir čia įtvirtinta kiniška administracija.
Valdovai
| Tibeto istorija |
| Tibeto priešistorė |
| Žanžungai, Supi, Monjulas, Dongnu, Fanas, Tujuhunas, Jarlungai |
| Tibeto imperija (Njatrių dinastija) |
| Tibeto kunigaikštystės |
| Yuan dinastija |
| Phagmodų dinastija |
| Tibeto dalailamos |
| Chošutų chanatas |
| Čing dinastija (Tibetas) |
| Tibetas 1911-1950 m. |
| KLR (Tibeto autonominis regionas) |
| Tibeto ist. regionai ir provincijos: |
| U-cangas, Amdo, Khamas, Čangtangas, Ladakas, Baltijulas, Ngaris, A. Himalajai, Sikimas, Butanas, Monjulas |
- Guši chanas (Гүүш хан) 1642–1655
- Dajan chanas (Даян хан) 1655–1668
- Gongčig Dalai chanas (Гончиг Далай хан) 1668–1696
- Tenzin Vangčuk chanas (Ванжил хан) 1696–1697
- Lhazan chanas (Лхазан хан) 1697–1717
- Tagtsepa Lhagyal Rabten 1717-1720 (Džungarų vietininkas)
- Khangchenné Sonam Gyalpo 1721-1727 (Čingų vietininkas)
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Chošutų chanatas, Kas yra Chošutų chanatas? Ką reiškia Chošutų chanatas?