Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Tibeto imperija tibet བ ད ཆ ན པ bod chen po Didysis Tibetas Tibeto plynaukštėje įsikūrusi imperija susiformavusi dėl Jar
Tibeto imperija
Tibeto imperija (tibet. བོད་ཆེན་པོ = bod chen po, „Didysis Tibetas“) – Tibeto plynaukštėje įsikūrusi imperija, susiformavusi dėl Jarlungų dinastijos imperinės ekspansijos. Imperiją paskelbė dinastijos 33-asis karalius Songcenas Gampo VII amžiuje. Imperija toliau plėtėsi valdant 38-ajam karaliui Trisongui Decenui, o labiausiai išsiplėtė valdant 41-ajam karaliui , su kuriuo 821–823 m. buvo sudaryta Tibeto imperijos ir Tangų dinastijos sutartis. Pagal šią sutartį Tibetui priklausė didesnė nei Tibeto plynaukštė teritorija, besitęsianti į rytus iki Čangano, į vakarus už dabartinio Afganistano, o į pietus – iki dabartinės Indijos ir Bengalijos įlankos.
| Tibeto imperija tibet. བོད་ཆེན་པོ kin. 吐蕃 | ||||
| ||||
| Vėliava | ||||
| Tibeto ribos VIII a. pabaigoje - IX a. viduryje. | ||||
| Sostinė | Lasa | |||
| Kalbos | tibetiečių | |||
| Religija | tibeto budizmas, bonas | |||
| Valdymo forma | Monarchija | |||
| Valdovas | ||||
| 618–650 | Songcenas Gampo (pirmas) | |||
| 841–842 | Langdarma (paskutinis) | |||
| Era | Ankstyvieji viduramžiai | |||
| - Įkurta | 618 m., 618 | |||
| - Panaikinta | 848 m. | |||
| Šiuo metu priklauso: | Afganistanas Butanas Indija Kinija Kirgizija Nepalas Pakistanas Tadžikija | |||
Karaliaus Rapalčeno nužudymas 838 m., kurį įvykdė jo brolis Langdarma, ir vėlesnis Langdarmos įžengimas į sostą, o po to jo nužudymas 842 m. žymi imperijos iširimo laikotarpio pradžią.
Kariuomenė
Šarvai
Tibeto imperijos kariai dėvėjo šarvus, pavyzdžiui, plokštelinius ir grandininius, ir mokėjo naudotis kardais bei ietimis. Pasak 1524 m. rašiusio tibetiečių rašytojo Taši Namgjalo (Tashi Namgyal), plokštelinių šarvų istorija Tibete skirstoma į tris skirtingus laikotarpius. Seniausi šarvai datuojami maždaug nuo VII a. pradžios iki IX a. vidurio, kai valdė Jarlungų dinastija.
Du Jou (Du You, 735–812) enciklopediniame tekste „Tongdianas“ rašo, kad tibetiečiai buvo mažiau įgudę šaudyti iš lanko ir kovojo taip:
| Visi vyrai ir žirgai dėvi grandininius šarvus. Jie pagaminti itin kokybiškai. Šarvai juos visiškai apgaubia, palikdami angas tik dviem akims. Todėl stiprūs lankai ir aštrūs kardai negali jų sužeisti. Mūšio metu jie nulipa nuo žirgo ir stoja į rikiuotę. Kai vienas miršta, jo vietą užima kitas. Iki pat galo jie nelinkę trauktis. Jų ietys ilgesnės ir plonesnės nei Kinijoje. Jų šaudymas iš lanko silpnas, tačiau šarvai stiprūs. Vyrai visada naudoja kardus, o kai nekariauja, vis tiek eina nešini kardais. Du You |
Tibetiečiai galėjo eksportuoti savo šarvus kaimyniniams stepių klajokliams. Pranešama, kad kai užpuolė arabus, jų kaganas Sulukas dėvėjo tibetietiškus šarvus, kurie išgelbėjo jį nuo dviejų strėlių, kol trečioji pataikė į krūtinę, tačiau visgi išgyveno kovą.
Struktūra
Tibeto imperijos karininkai tarnavo tik tada, kai to būtinai reikėjo. Šie karininkai buvo žymimi 18 centimetrų ilgio auksine strėle, kuri reiškė jų pareigas. Kartą per metus karininkai susirinkdavo duoti ištikimybės priesaikos. Taip pat kas trejus metus susirinkdavo į aukojimo šventę.
Per žygius Tibeto kariuomenė neturėjo jokių grūdų atsargų ir gyveno iš grobio.
Visuomenė
Pagal kinų transliteraciją iš , ankstyvieji tibetiečiai garbino karo dievą Juandi (kin. Yuandi).
Knygoje teigiama:
| Jie neaugina ryžių, bet augina juodąsias avižas, raudonuosius ankštinius javus, miežius ir grikius. Pagrindiniai naminiai gyvūnai yra jakas, kiaulė, šuo, avis ir arklys. Ten gyvena skraidančios voverės, savo forma primenančios mūsų šalies voveres, bet didelės kaip katės, kurių kailis naudojamas drabužiams. Šalyje gausu aukso, sidabro, vario ir alavo. Vietiniai gyventojai paprastai keliauja paskui savo bandas į ganyklas ir neturi pastovios gyvenamosios vietos. Tačiau jie turi keletą miestų su sienomis. Šalies sostinė yra Lasa. Visi namai yra plokščiais stogais ir dažnai siekia keliasdešimt pėdų aukščio. Aukštas pareigas užimantys vyrai gyvena didelėse veltinio palapinėse, kurios vadinamos fulu. Kambariai, kuriuose jie gyvena, labai nešvarūs, jie niekada nesišukuoja plaukų ir nesimaudo. Jie susikibę rankomis laiko vyną, gamina lėkštes iš veltinio, minko tešlą į puodelius, kuriuos pripildo sultinio bei grietinėlės ir valgo kartu. Tangų knyga |
Imperatoriai
- Songcenas Gampo (618–649 m.)
- (638–655 m.)
- (653–676 m.)
- (676–704 m.)
- (680–743 m.)
- Trisongas Decenas (755–797 m.)
- (797–799 m.)
- (800–815 m.)
- (815–836 m.)
- Langdarma (836–842 m.)
Galerija
- Atrasti Tibeto imperijos artefaktai
- Amdo kape rasta 1500 metų senumo keramika.
- Sasanidų stiliaus dubuo, pagamintas iš geltonojo agato.
- Alavinė plokštelė su auksu dažytomis figūromis.
- Auksinis puodelis su rankenėle.
Išnašos
- H.E.Richardson, "The Sino-Tibetan Treaty Inscription of AD 821–823 at Lhasa", JRAS, 2, 1978.
- Claude Arpi."Glimpses on The History of Tibet". The Tibet Museum, 2013
- Claude Arpi, "Glimpse on the History of Tibet". Dharamsala: The Tibet Museum, p.5.
- Beckwith 1987, p. 110.
- Beckwith 1987, p. 109.
- Bushell 1880, p. 410-411.
- Bushell 1880, p. 442.
Šaltiniai
- Beckwith, Christopher I. (1987), The Tibetan Empire in Central Asia: A History of the Struggle for Great Power among Tibetans, Turks, Arabs, and Chinese during the Early Middle Ages, Princeton University Press, ISBN 0-691-02469-3
- Bushell, S. W. (1880), The Early History of Tibet. From Chinese Sources, Cambridge University Press
- Lee, Don Y. The History of Early Relations between China and Tibet: From Chiu t'ang-shu, a documentary survey (1981) Eastern Press, Bloomington, Indiana. ISBN 0-939758-00-8
- Pelliot, Paul. Histoire ancienne du Tibet (1961) Librairie d'Amérique et d'orient, Paris
- Powers, John. History as Propaganda: Tibetan Exiles versus the People's Republic of China (2004) Oxford University Press. ISBN 978-0-19-517426-7
- Schaik, Sam van. Galambos, Imre. Manuscripts and Travellers: The Sino-Tibetan Documents of a Tenth-Century Buddhist Pilgrim (2011) Walter de Gruyter ISBN 978-3-11-022565-5
- Stein, Rolf Alfred. Tibetan Civilization (1972) Stanford University Press. ISBN 0-8047-0901-7
- Walter, Michael L. (2009), Buddhism and Empire The Political and Religious Culture of Early Tibet, Brill
- Yamaguchi, Zuiho. (1996). “The Fiction of King Dar-ma’s persecution of Buddhism” De Dunhuang au Japon: Etudes chinoises et bouddhiques offertes à Michel Soymié. Genève : Librarie Droz S.A.
- Nie, Hongyin. 西夏文献中的吐蕃[neveikianti nuoroda]
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Tibeto imperija, Kas yra Tibeto imperija? Ką reiškia Tibeto imperija?
Tibeto imperija tibet བ ད ཆ ན པ bod chen po Didysis Tibetas Tibeto plynauksteje įsikurusi imperija susiformavusi del Jarlungu dinastijos imperines ekspansijos Imperija paskelbe dinastijos 33 asis karalius Songcenas Gampo VII amziuje Imperija toliau pletesi valdant 38 ajam karaliui Trisongui Decenui o labiausiai issiplete valdant 41 ajam karaliui su kuriuo 821 823 m buvo sudaryta Tibeto imperijos ir Tangu dinastijos sutartis Pagal sia sutartį Tibetui priklause didesne nei Tibeto plynaukste teritorija besitesianti į rytus iki Cangano į vakarus uz dabartinio Afganistano o į pietus iki dabartines Indijos ir Bengalijos įlankos Tibeto imperija tibet བ ད ཆ ན པ kin 吐蕃 618 848 VeliavaLocation ofTibeto ribos VIII a pabaigoje IX a viduryje Sostine LasaKalbos tibetieciuReligija tibeto budizmas bonasValdymo forma MonarchijaValdovas 618 650 Songcenas Gampo pirmas 841 842 Langdarma paskutinis Era Ankstyvieji viduramziai Įkurta 618 m 618 Panaikinta 848 m Siuo metu priklauso Afganistanas Butanas Indija Kinija Kirgizija Nepalas Pakistanas TadzikijaVikiteka Tibeto imperija vaizdine ir garsine medziaga Karaliaus Rapalceno nuzudymas 838 m kurį įvykde jo brolis Langdarma ir velesnis Langdarmos įzengimas į sosta o po to jo nuzudymas 842 m zymi imperijos isirimo laikotarpio pradzia KariuomeneSarvai Tibeto imperijos kariai devejo sarvus pavyzdziui plokstelinius ir grandininius ir mokejo naudotis kardais bei ietimis Pasak 1524 m rasiusio tibetieciu rasytojo Tasi Namgjalo Tashi Namgyal ploksteliniu sarvu istorija Tibete skirstoma į tris skirtingus laikotarpius Seniausi sarvai datuojami mazdaug nuo VII a pradzios iki IX a vidurio kai valde Jarlungu dinastija Du Jou Du You 735 812 enciklopediniame tekste Tongdianas raso kad tibetieciai buvo maziau įgude saudyti is lanko ir kovojo taip Visi vyrai ir zirgai devi grandininius sarvus Jie pagaminti itin kokybiskai Sarvai juos visiskai apgaubia palikdami angas tik dviem akims Todel stiprus lankai ir astrus kardai negali ju suzeisti Musio metu jie nulipa nuo zirgo ir stoja į rikiuote Kai vienas mirsta jo vieta uzima kitas Iki pat galo jie nelinke trauktis Ju ietys ilgesnes ir plonesnes nei Kinijoje Ju saudymas is lanko silpnas taciau sarvai stiprus Vyrai visada naudoja kardus o kai nekariauja vis tiek eina nesini kardais Du You Tibetieciai galejo eksportuoti savo sarvus kaimyniniams stepiu klajokliams Pranesama kad kai uzpuole arabus ju kaganas Sulukas devejo tibetietiskus sarvus kurie isgelbejo jį nuo dvieju streliu kol trecioji pataike į krutine taciau visgi isgyveno kova Struktura Tibeto imperijos karininkai tarnavo tik tada kai to butinai reikejo Sie karininkai buvo zymimi 18 centimetru ilgio auksine strele kuri reiske ju pareigas Karta per metus karininkai susirinkdavo duoti istikimybes priesaikos Taip pat kas trejus metus susirinkdavo į aukojimo svente Per zygius Tibeto kariuomene neturejo jokiu grudu atsargu ir gyveno is grobio VisuomenePagal kinu transliteracija is ankstyvieji tibetieciai garbino karo dieva Juandi kin Yuandi Knygoje teigiama Jie neaugina ryziu bet augina juodasias avizas raudonuosius ankstinius javus miezius ir grikius Pagrindiniai naminiai gyvunai yra jakas kiaule suo avis ir arklys Ten gyvena skraidancios voveres savo forma primenancios musu salies voveres bet dideles kaip kates kuriu kailis naudojamas drabuziams Salyje gausu aukso sidabro vario ir alavo Vietiniai gyventojai paprastai keliauja paskui savo bandas į ganyklas ir neturi pastovios gyvenamosios vietos Taciau jie turi keleta miestu su sienomis Salies sostine yra Lasa Visi namai yra ploksciais stogais ir daznai siekia keliasdesimt pedu aukscio Aukstas pareigas uzimantys vyrai gyvena didelese veltinio palapinese kurios vadinamos fulu Kambariai kuriuose jie gyvena labai nesvarus jie niekada nesisukuoja plauku ir nesimaudo Jie susikibe rankomis laiko vyna gamina lekstes is veltinio minko tesla į puodelius kuriuos pripildo sultinio bei grietineles ir valgo kartu Tangu knygaImperatoriaiFreska kurioje įamzinta Dzang Jicao Zhang Yichao pergale pries Tibeto imperija 848 m Songcenas Gampo 618 649 m 638 655 m 653 676 m 676 704 m 680 743 m Trisongas Decenas 755 797 m 797 799 m 800 815 m 815 836 m Langdarma 836 842 m GalerijaAtrasti Tibeto imperijos artefaktai Amdo kape rasta 1500 metu senumo keramika Sasanidu stiliaus dubuo pagamintas is geltonojo agato Alavine plokstele su auksu dazytomis figuromis Auksinis puodelis su rankenele IsnasosH E Richardson The Sino Tibetan Treaty Inscription of AD 821 823 at Lhasa JRAS 2 1978 Claude Arpi Glimpses on The History of Tibet The Tibet Museum 2013 Claude Arpi Glimpse on the History of Tibet Dharamsala The Tibet Museum p 5 Beckwith 1987 p 110 Beckwith 1987 p 109 Bushell 1880 p 410 411 Bushell 1880 p 442 SaltiniaiBeckwith Christopher I 1987 The Tibetan Empire in Central Asia A History of the Struggle for Great Power among Tibetans Turks Arabs and Chinese during the Early Middle Ages Princeton University Press ISBN 0 691 02469 3 Bushell S W 1880 The Early History of Tibet From Chinese Sources Cambridge University Press Lee Don Y The History of Early Relations between China and Tibet From Chiu t ang shu a documentary survey 1981 Eastern Press Bloomington Indiana ISBN 0 939758 00 8 Pelliot Paul Histoire ancienne du Tibet 1961 Librairie d Amerique et d orient Paris Powers John History as Propaganda Tibetan Exiles versus the People s Republic of China 2004 Oxford University Press ISBN 978 0 19 517426 7 Schaik Sam van Galambos Imre Manuscripts and Travellers The Sino Tibetan Documents of a Tenth Century Buddhist Pilgrim 2011 Walter de Gruyter ISBN 978 3 11 022565 5 Stein Rolf Alfred Tibetan Civilization 1972 Stanford University Press ISBN 0 8047 0901 7 Walter Michael L 2009 Buddhism and Empire The Political and Religious Culture of Early Tibet Brill Yamaguchi Zuiho 1996 The Fiction of King Dar ma s persecution of Buddhism De Dunhuang au Japon Etudes chinoises et bouddhiques offertes a Michel Soymie Geneve Librarie Droz S A Nie Hongyin 西夏文献中的吐蕃 neveikianti nuoroda