Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Amūro sritis
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Amūro sritis (rus. Амурская область) – sritis pietryčių Rusijoje. Sritis ribojasi su Jakutija šiaurėje, Chabarovsko kraštu ir Žydų autonomine sritimi rytuose, Kinija, ir Čitos sritimi vakaruose. Administracinis centras – Blagoveščenskas, tradicinis prekybos ir auksų kasyklų centras. Prie miesto gauna prieigą du geležinkeliai, Transsibiro geležinkelis ir Baikalo-Amūro magistralė.
| Amūro sritis Амурская область | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
| Valstybė | Rusija | ||||||
| Federalinė apygarda | Tolimųjų Rytų federalinė apygarda | ||||||
| Ekonominis regionas | |||||||
| Administracinis centras | Blagoveščenskas | ||||||
| Oficialios kalbos | rusų | ||||||
| Vadovas | |||||||
| Gyventojų | 881 100 (59) | ||||||
| Plotas | 363 700 km² (14) | ||||||
| - vandens % | 0,9 % | ||||||
| Tankumas | 2,42 žm./km² | ||||||
| Vikiteka | Amūro sritisVikiteka | ||||||
Geografija
Srities plotas yra 363 700 km² ir yra 14 pagal dydį sritis Rusijoje. Šiauriniu pakraščiu driekiasi Stano kalnynas (aukštis iki 2312 m), pietuose – Zėjos-Burėjos lyguma ir Amūro-Zėjos plynaukštė. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra nuo -24 °C iki -33 °C, liepos mėnesio +18-21 °C. Vidutinis metinis kritulių kiekis ~850 mm. Pietiniu pakraščiu teka Amūras, o per sritį jo intakai – Zėja, Burėja, Selemdža. Šiaurės vakarinį pakraštį siekia Lenos baseinas (Oliokma). Paviršių dengia mandžiūrinio tipo spygliuočių ir mišrieji miškai.
Gyventojai
Tautinė sudėtis
- rusai – 92,04 %
- ukrainiečiai – 3,49 %
- baltarusiai – 0,87 %
- totoriai – 0,5 %
- armėnai – 0,4 %
- kinai – 0,4 %
- ir kt.
Miestai
Didžiausi miestai 2002 m. (> 25 tūkst. gyventojų):
- Blagoveščenskas
- Belogorskas
- Svobodnas
- Tynda
- Zėja
Gubernatoriai
- 1991 — Albertas Krivčenka
- 1993 — Aleksandras Suratas
- 1993 — Vladimiras Polevanovas
- 1994 — Vladimiras Djačenko
- 1996 — Jurijus Liaško
- 1997 — Anatolijus Belonogovas
- 2001 — Leonid Korotkov
- 2007 — Nikolajus Kolesovas
- 2008 — Oleg Kozhemyako
- 2015 — Aleksandras Kozlovas
- 2018 — Vasilijus Orlovas
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Amūro sritis, Kas yra Amūro sritis? Ką reiškia Amūro sritis?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Amuro sritis rus Amurskaya oblast sritis pietryciu Rusijoje Sritis ribojasi su Jakutija siaureje Chabarovsko krastu ir Zydu autonomine sritimi rytuose Kinija ir Citos sritimi vakaruose Administracinis centras Blagovescenskas tradicinis prekybos ir auksu kasyklu centras Prie miesto gauna prieiga du gelezinkeliai Transsibiro gelezinkelis ir Baikalo Amuro magistrale Amuro sritis Amurskaya oblast Issamiau Valstybe RusijaFederaline apygarda Tolimuju Rytu federaline apygardaEkonominis regionasAdministracinis centras BlagovescenskasOficialios kalbos rusuVadovasGyventoju 2006 881 100 59 Plotas 363 700 km 14 vandens 0 9 Tankumas 2006 2 42 zm km Vikiteka Amuro sritisVikitekaGeografijaSrities plotas yra 363 700 km ir yra 14 pagal dydį sritis Rusijoje Siauriniu pakrasciu driekiasi Stano kalnynas aukstis iki 2312 m pietuose Zejos Burejos lyguma ir Amuro Zejos plynaukste Vidutine sausio menesio temperatura nuo 24 C iki 33 C liepos menesio 18 21 C Vidutinis metinis krituliu kiekis 850 mm Pietiniu pakrasciu teka Amuras o per sritį jo intakai Zeja Bureja Selemdza Siaures vakarinį pakrastį siekia Lenos baseinas Oliokma Pavirsiu dengia mandziurinio tipo spygliuociu ir misrieji miskai GyventojaiTautine sudetis rusai 92 04 ukrainieciai 3 49 baltarusiai 0 87 totoriai 0 5 armenai 0 4 kinai 0 4 ir kt Miestai Didziausi miestai 2002 m gt 25 tukst gyventoju Blagovescenskas Belogorskas Svobodnas Tynda ZejaGubernatoriai1991 Albertas Krivcenka 1993 Aleksandras Suratas 1993 Vladimiras Polevanovas 1994 Vladimiras Djacenko 1996 Jurijus Liasko 1997 Anatolijus Belonogovas 2001 Leonid Korotkov 2007 Nikolajus Kolesovas 2008 Oleg Kozhemyako 2015 Aleksandras Kozlovas 2018 Vasilijus Orlovas Rusijos Federacijos administracines teritorijosFederaliniai subjektaiRespublikos Adygeja Altajus Baskirija Buriatija Chakasija Cecenija Ciuvasija Dagestanas Ingusija Jakutija Kabarda Balkarija Kalmukija Karaciaju Cerkesija Karelija Komija Krymas Marija Mordvija Siaures Osetija Tatarstanas Tuva UdmurtijaKrastai Altajus Chabarovskas Kamciatka Krasnodaras Krasnojarskas Perme Primore Stavropolis UzbaikaleSritys Amuras Archangelskas Astrachane Belgorodas Brianskas Celiabinskas Irkutskas Ivanovas Jaroslavlis Kaliningradas Kaluga Kemerovas Kirovas Kostroma Kurganas Kurskas Leningradas Lipeckas Magadanas Maskva Murmanskas Zemutinis Naugardas Naugardas Novosibirskas Omskas Orenburgas Oriolas Penza Pskovas Rostovas Riazane Sachalinas Samara Saratovas Smolenskas Sverdlovskas Tambovas Tiumene Tomskas Tula Tvere Uljanovskas Vladimiras Volgogradas Vologda VoronezasFederaciniai miestai Maskva Sankt PeterburgasAutonomines sritys ZyduAutonomines apygardos Chantu Mansija Ciukotka Jamalas NencijaFederalines apygardosCentrine Krymas Pavolgis Pietus Sibiras Siaures Vakarai Siaures Kaukazas Tolimieji Rytai Uralas