Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Loulano karalystė
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
- Šiame straipsnyje aprašoma istorinė valstybė. Apie šios valstybės sostinę, istorinį miestą, žiūrėkite straipsnį Loulanas
Šanšano karalystė (kin. 鄯善, pinyin: Shànshàn), ankstyvuoju laikotarpiu dar vadinta Loulano karalyste (kin. 樓蘭, pinyin: Lóulán) – valstybė, egzistavusi II a. pr. m. e.-VII a. Tarimo baseino pietrytinėje dalyje. Jos svarbiausias miestas ir sostinė buvo Loulanas, tačiau nuo pirmųjų mūsų eros amžių ji valdė ir kitus svarbius prekybinius Šilko kelio miestus.
| Kroraina Šanšanas | ||||
| Kinijos vasalė (109 m. pr. m. e.-II a.) | ||||
| ||||
| Karalystė (raudona) III a. | ||||
| Sostinė | Loulanas, Čiemo (po 442 m.) | |||
| Valdymo forma | Monarchija | |||
| Era | Senovė | |||
| - Pirmasis paminėjimas | 176 m. pr. m. e. m. | |||
| - Nukariauja Šiaurės Liang | 445 m. m. | |||
Pavadinimai
Kharošthi raštu rašytuose vietiniuose įrašuose karalystė vadinama Kroraina ar Kroraimna (pati sostinė Loulanas buvo vadinamas kitu vardu – Kuwani ar tiesiog Mahamta nagara – t. y. „didysis miestas“). Šių pavadinimų kilmė nėra aiški, bet gali būti kildinama iš šio regiono senųjų gyventojų tocharų kalbos. Senasis karalystės pavadinimas Loulan, minimas kinų šaltiniuose, matyt, yra vietinio pavadinimo pritaikymas kinų kalbai. Kinų duotas karalystei pavadinimas Šanšanas, pagal vieną teoriją, gali būti kildinamas iš regione tekančios Čerčeno upės. Gerokai vėliau po karalystės žlugimo teritorijoje kontrolę įgiję uigūrai bei kitos tiurkų tautos karalystę vadina Pičian (uig. پىچان = Piqan), o senąją sostinę – Kroraina.
Istorija
Loulano laikotarpis
Nors Loulano gyvenvietė buvo gyvenama bent nuo XIX a. pr. m. e., karalystės įkūrimo data nežinoma. Pirmasis jos paminėjimas yra 176 m. pr. m. e., kuomet siongnu valdovas parašė laišką Kinijos imperatoriui, pasakodamas, kad pavergė 26 valstybes, tarp kurių minima ir Loulano karalystė. Šiek tiek vėlesniuose kinų šaltiniuose karalystė minima tarp 36 vakarų valstybių.
Han dinastijos Kinijai šios valstybės turėjo strateginę reikšmę, kadangi per jas ėjo pagrindindinis kelias į Vakarų (įskaitant Vidurinę Aziją, Indiją ir Artimuosius Rytus) valstybes. 119 m. pr. m. e. nugalėjęs siongnu, Kinijos imperatorius užėmė strategiškai svarbų Hesi koridorių ir taip užtikrino geresnį susisiekimą su . Kadangi Loulanas, kaip ir Turfano įduboje buvusi , nebuvo palankiai nusiteikusios Kinijos ekspansijos klausimu, 109 m. pr. m. e. į jas įvesta Kinijos armija. Loulano valdovas turėjo siųsti vieną princą kaip įkaitą į Kinijos sostinę, taip pabrėžiant valstybės priklausomybę.
Karalystės padėtį sunkino ir tai, kad siongnu irgi neatsisakė savo interesų, todėl tarpais Loulano karalius turėdavo siųsti įkaitą ir pas juos, taip pripažindamas dvigubą vasalitetą. 92 m. pr. m. e. mirus karaliui, naujas Loulano valdovas vėl išsiuntė savo sūnus įkaitais. Šiam greitai mirus, į tėvynę iš Siongnu grįžo sūnus Angui (安歸), kuris sėdo į karalystės sostą. Kinijos imperatorius pareikalavo, kad jis atvyktų į sostinę, tačiau jis atsisakė. 77 m. pr. m. e. Kinijos siųstas pasiuntinys nužudė Angui ir į sostą pasodino jo jaunesnįjį brolį Veituči (kin. 尉屠耆, pinyin: Weituqi). Tais pačiais metais karalystės pavadinimas pakeistas į Šanšaną.
Šanšano laikotarpis
Vėlesnieji Šanšano valdovai buvo lojalūs Kinijai, o ši laikė čia savo armijas ir stiprino karalystę. Taip prasidėjo jos aukso amžius. Ilgainiui Šanšanas valdė kadaise nepriklausomus miestus-valstybes, tokius kaip , Čiemo, Nija, įgydamas kontrolę didelėje Pietinio Šilko kelio atkarpoje. Kinų vietininkas nuolat reziduodavo Išiune (伊循 Yixun, vieta neidentifikuota). Skirtingai nei kitos Tarimo baseino karalystės, Šanšanas nebuvo priskiriamas Vakarų teritorijų protektoratui, o buvo administruojamas kaip atskira valda, vasalas.
Po II a., silpnėjant Kinijos politinei įtakai regione, Šanšanas tapo beveik nepriklausomas nuo Kinijos, nors ši protarpiais sugebėdavo atkurti kontrolę karalystėje. Tuo metu sumažėja kiniškų šaltinių apie valstybę, tačiau atsiranda pirmieji vietiniai įrašai. Jie daryti Prakritais (Gandharos atmaina) ir kharošthi rašmenimis. Tai liudija, kad Šanšanas patyrė labai stiprią kultūrinę įtaką nebe iš Kinijos, bet iš Indijos, kurios kultūra plūdo Šilko keliu. Su šia kultūrine įtaka atėjo ir budizmas. Įrašuose minimi Šanšano karai su kaimynu Jutianu, kalnų genčių invazijos ir kiti įvykiai.
Nuo IV a. karalystė patyrė daug kataklizmų, kuriuos lėmė klajoklių genčių kraustymaisi visoje Azijoje. Kontrolę joje siekė susigrąžinti Kinijos imperijos paveldėtojos, barbariškos valstybės: IV–V a. Šanšanas mokėjo duoklę Ankstyvajai Liang, Ankstyvajai Čin, . 442 m. Šiaurės Liang nusiaubė Šanšano sostinę Loulaną, ir valdovas kartu su daugiau nei 4000 kilmingų šeimų persikėlė į Čiemo, kurį padarė naująja sostine.
445 m. Šanšanas prijungtas prie Šiaurės Liang ir galutinai prarado nepriklausomybę. Tačiau dėl nuolatinių karų ir gamtos kataklizmų regionas prarado savo klestėjimą ir strateginę reikšmę. Jį veikė dykumėjimo procesai. Loulanas galutinai apleistas VII a., kuomet pakrypo Tarimo upės vaga, iki tol drėkinusi miestą. Vėliau ištuštėjo kiti buvusios karalystės miestai – Čiemo, Miranas, Nija. 630 m. buvusios karalystės gyventojų likučiai persikėlė į Kumulo įdubą. 644 m. pro kraštą keliavęs kinų vienuolis paminėjo, kad Čiemo bestovi tik tuščia tvirtovė.
Valdymas
Valstybė buvo monarchija, kurios viršūnėje stovėjo karalius (Maharaya). Karalienėmis tapdavo dažniausiai gretimų karalysčių princesės. Yra fiksuojamos vedybos su Hotano princese, su Kinijos rūmų dama. Valstybės reikalus tvarkė aukščiausio rango pareigūnas tituluojamas kitsaitsa, o žemiau jo buvo kala, kurio pareigybes užimdavo karališko kraujo princas (maharayaputra). Šaltiniuose dar minimi ogu, gusura, cuvalayinair kitos pareigybės.
Provincijas sudarė didžiausios karalystės oazės, kuriose buvo išskiriamas miestas (nagara) ir kaimai (avana). Šių administracinių vienetų gyventojai dar buvo skirstomi į smulkesnius vienetus: sada (100 šeimų), pradesam ir pan. Provincijose valdė vietininkai čiojibo, kuriems irgi padėjo visa armija valdininkų. Vienas svarbiausių tarp jų buvo sothamga, atsakingas už mokesčių rinkimą. Mokesčiai dažniausiai buvo mokami daiktais: tarp jų minimi grūdai, vynas, kupranugariai, avys, sviestas, liucerna, kilimai, iš viso apie 20 rūšių. Grūdai ir vynas laikyti svarbiausiu mokesčiu, ir kiekviename mieste egzistavo sandėliai jų laikymui. Kupranugariai naudoti paštui, susisiekimui, mokesčių gabenimui.
Kultūra
Karalystės gyventojai kalbėjo viena iš tocharų kalbos atmainų (hipotetine Tocharų C kalba, dar vadinama Krorainos kalba), kurios duomenų beveik nėra. Visi šios karalystės gyventojų įrašai buvo daromi iš Indijos atėjusiais prakritais (kurie buvo laikomi mokslo ir intelektualų kalba), dėl ilgametės Kinijos kultūrinės įtakos taip pat greičiausiai naudota kinų kalba. Daugiausia duomenų apie karalystės gyvenimą aptinkama iš jos didžiausio suklestėjimo laikotarpio III a.
Nuo pirmųjų mūsų eros amžių karalystėje plito budizmas iš Kušanų imperijos. Karalystės nuosmukio laikais 400 m. čia lankęsis kinų vienuolis Fasianas mini, jog čia gyvena 4000 vienuolių. Kiekvienoje oazėje buvo bent po vieną budistų vienuoliją (sanga), kurios buvo pavaldžios sostinės vienuolijai.
Karalystės miestuose iškasama daug budizmo meno pavyzdžių: stūpos, skulptūros, paveikslai. Meno stilius buvo stipriai paveiktas tiek Irano, tiek Kinijos, tiek Indijos, tiek senovės Romos tradicijų. Tarp budizmo statulų rastos ir Atėnės, Heraklio statulos rodo aktyvius karalystės prekybinius ryšius, siekusius net iki Senovės Romos.
Karalystėje klestėjo ne tik religinis menas. Didžiulių aukštumų pasiekė tekstilė: Šanšano gyventojai audė puikius kilimus bei audinius iš vilnos bei šilko.
Žinomų karalių sąrašas
| Rytų Turkestano istorija | ||
| Džungarija | Tarimas | Turfanas | ||
| 36 vakarų valstybės (Tocharai) | ||
| Siongnu | Han dinastija (Vakarų teritorijos) | |
| Žoužanai Gaoče | Gaočangas, Šanšanas, , Jutianas, , Janči | |
| Tangų dinastija (Ansi, Beitingas) | ||
| Karlukų kaganatas | ||
| Uigūrai | Tibeto imperija | |
| Karachanidų chanatas Karakitajų chanatas | Karachodža | |
| Mongolų imperija | ||
| Čagatajaus ulusas | ||
| Mogulistanas | ||
| Džungarų chanatas | ||
| Čingų dinastija | ||
| Kinija | ||
| KLR (Sindziangas) | ||
| Vardas | Kiniškas užrašymas | Valdymo trukmė | Valdymo pradžia |
|---|---|---|---|
| Loulano karalius | ? | ||
| Loulano karalius | 92 m. pr. m. e. | ||
| Angui | 安归 | (15) | 92 m. pr. m. e. |
| Weituqi | 尉屠耆 | 77 m. pr. m. e. | |
| An | 安 | (41) | 33 m. |
| Guang | 广 | (38) | 74 m. |
| Youhuan | 尤还 | (12) | 112-124 |
| Tomgraka | 童格罗迦 | (36) | 200 |
| Tajaka | 陀阇迦 | (8) | 236 |
| Pepiya | 贝地耶 | (8) | 244 |
| Amgvaka | 安归迦 | (37) | 252 |
| Mahiri | 马希利 | (29) | 290 |
| Vasmana | 伏色摩那 | (12) | 319 |
| Yuanmeng | 元孟 | (5) | 331 |
| Weili | 尉梨阇 | (23) | 336 |
| Xiumito | 休密驮 | (27) | 359 |
| 胡员叱 | (36) | 386 | |
| Bilong | 比龙 | (23) | 422 |
| Zhenda | 真达 | (3) | 445 |
| 韩牧 | (45) | 448 | |
| 第二息 | (26) | 492 | |
| 安末深盘 | (18) | 524 | |
| Shanmi | 鄯米(鄯朱那) | (1) | 542 |
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Loulano karalystė, Kas yra Loulano karalystė? Ką reiškia Loulano karalystė?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Siame straipsnyje aprasoma istorine valstybe Apie sios valstybes sostine istorinį miesta ziurekite straipsnį Loulanas Sansano karalyste kin 鄯善 pinyin Shanshan ankstyvuoju laikotarpiu dar vadinta Loulano karalyste kin 樓蘭 pinyin Loulan valstybe egzistavusi II a pr m e VII a Tarimo baseino pietrytineje dalyje Jos svarbiausias miestas ir sostine buvo Loulanas taciau nuo pirmuju musu eros amziu ji valde ir kitus svarbius prekybinius Silko kelio miestus Kroraina SansanasKinijos vasale 109 m pr m e II a 176 m pr m e 445 m Location ofKaralyste raudona III a Sostine Loulanas Ciemo po 442 m Valdymo forma MonarchijaEra Senove Pirmasis paminejimas 176 m pr m e m Nukariauja Siaures Liang 445 m m PavadinimaiKharosthi rastu rasytuose vietiniuose įrasuose karalyste vadinama Kroraina ar Kroraimna pati sostine Loulanas buvo vadinamas kitu vardu Kuwani ar tiesiog Mahamta nagara t y didysis miestas Siu pavadinimu kilme nera aiski bet gali buti kildinama is sio regiono senuju gyventoju tocharu kalbos Senasis karalystes pavadinimas Loulan minimas kinu saltiniuose matyt yra vietinio pavadinimo pritaikymas kinu kalbai Kinu duotas karalystei pavadinimas Sansanas pagal viena teorija gali buti kildinamas is regione tekancios Cerceno upes Gerokai veliau po karalystes zlugimo teritorijoje kontrole įgije uigurai bei kitos tiurku tautos karalyste vadina Pician uig پىچان Piqan o senaja sostine Kroraina IstorijaLoulano laikotarpis Nors Loulano gyvenviete buvo gyvenama bent nuo XIX a pr m e karalystes įkurimo data nezinoma Pirmasis jos paminejimas yra 176 m pr m e kuomet siongnu valdovas parase laiska Kinijos imperatoriui pasakodamas kad paverge 26 valstybes tarp kuriu minima ir Loulano karalyste Siek tiek velesniuose kinu saltiniuose karalyste minima tarp 36 vakaru valstybiu Han dinastijos Kinijai sios valstybes turejo strategine reiksme kadangi per jas ejo pagrindindinis kelias į Vakaru įskaitant Vidurine Azija Indija ir Artimuosius Rytus valstybes 119 m pr m e nugalejes siongnu Kinijos imperatorius uzeme strategiskai svarbu Hesi koridoriu ir taip uztikrino geresnį susisiekima su Kadangi Loulanas kaip ir Turfano įduboje buvusi nebuvo palankiai nusiteikusios Kinijos ekspansijos klausimu 109 m pr m e į jas įvesta Kinijos armija Loulano valdovas turejo siusti viena princa kaip įkaita į Kinijos sostine taip pabreziant valstybes priklausomybe Karalystes padetį sunkino ir tai kad siongnu irgi neatsisake savo interesu todel tarpais Loulano karalius turedavo siusti įkaita ir pas juos taip pripazindamas dviguba vasaliteta 92 m pr m e mirus karaliui naujas Loulano valdovas vel issiunte savo sunus įkaitais Siam greitai mirus į tevyne is Siongnu grįzo sunus Angui 安歸 kuris sedo į karalystes sosta Kinijos imperatorius pareikalavo kad jis atvyktu į sostine taciau jis atsisake 77 m pr m e Kinijos siustas pasiuntinys nuzude Angui ir į sosta pasodino jo jaunesnįjį brolį Veituci kin 尉屠耆 pinyin Weituqi Tais paciais metais karalystes pavadinimas pakeistas į Sansana Sansano laikotarpis Velesnieji Sansano valdovai buvo lojalus Kinijai o si laike cia savo armijas ir stiprino karalyste Taip prasidejo jos aukso amzius Ilgainiui Sansanas valde kadaise nepriklausomus miestus valstybes tokius kaip Ciemo Nija įgydamas kontrole dideleje Pietinio Silko kelio atkarpoje Kinu vietininkas nuolat reziduodavo Isiune 伊循 Yixun vieta neidentifikuota Skirtingai nei kitos Tarimo baseino karalystes Sansanas nebuvo priskiriamas Vakaru teritoriju protektoratui o buvo administruojamas kaip atskira valda vasalas Po II a silpnejant Kinijos politinei įtakai regione Sansanas tapo beveik nepriklausomas nuo Kinijos nors si protarpiais sugebedavo atkurti kontrole karalysteje Tuo metu sumazeja kinisku saltiniu apie valstybe taciau atsiranda pirmieji vietiniai įrasai Jie daryti Prakritais Gandharos atmaina ir kharosthi rasmenimis Tai liudija kad Sansanas patyre labai stipria kulturine įtaka nebe is Kinijos bet is Indijos kurios kultura pludo Silko keliu Su sia kulturine įtaka atejo ir budizmas Įrasuose minimi Sansano karai su kaimynu Jutianu kalnu genciu invazijos ir kiti įvykiai Nuo IV a karalyste patyre daug kataklizmu kuriuos leme klajokliu genciu kraustymaisi visoje Azijoje Kontrole joje sieke susigrazinti Kinijos imperijos paveldetojos barbariskos valstybes IV V a Sansanas mokejo duokle Ankstyvajai Liang Ankstyvajai Cin 442 m Siaures Liang nusiaube Sansano sostine Loulana ir valdovas kartu su daugiau nei 4000 kilmingu seimu persikele į Ciemo kurį padare naujaja sostine 445 m Sansanas prijungtas prie Siaures Liang ir galutinai prarado nepriklausomybe Taciau del nuolatiniu karu ir gamtos kataklizmu regionas prarado savo klestejima ir strategine reiksme Jį veike dykumejimo procesai Loulanas galutinai apleistas VII a kuomet pakrypo Tarimo upes vaga iki tol drekinusi miesta Veliau istustejo kiti buvusios karalystes miestai Ciemo Miranas Nija 630 m buvusios karalystes gyventoju likuciai persikele į Kumulo įduba 644 m pro krasta keliaves kinu vienuolis paminejo kad Ciemo bestovi tik tuscia tvirtove ValdymasSansane austo silko audinio fragmentas Valstybe buvo monarchija kurios virsuneje stovejo karalius Maharaya Karalienemis tapdavo dazniausiai gretimu karalysciu princeses Yra fiksuojamos vedybos su Hotano princese su Kinijos rumu dama Valstybes reikalus tvarke auksciausio rango pareigunas tituluojamas kitsaitsa o zemiau jo buvo kala kurio pareigybes uzimdavo karalisko kraujo princas maharayaputra Saltiniuose dar minimi ogu gusura cuvalayinair kitos pareigybes Provincijas sudare didziausios karalystes oazes kuriose buvo isskiriamas miestas nagara ir kaimai avana Siu administraciniu vienetu gyventojai dar buvo skirstomi į smulkesnius vienetus sada 100 seimu pradesam ir pan Provincijose valde vietininkai ciojibo kuriems irgi padejo visa armija valdininku Vienas svarbiausiu tarp ju buvo sothamga atsakingas uz mokesciu rinkima Mokesciai dazniausiai buvo mokami daiktais tarp ju minimi grudai vynas kupranugariai avys sviestas liucerna kilimai is viso apie 20 rusiu Grudai ir vynas laikyti svarbiausiu mokesciu ir kiekviename mieste egzistavo sandeliai ju laikymui Kupranugariai naudoti pastui susisiekimui mokesciu gabenimui KulturaĮrasas kharosti rastu Karalystes gyventojai kalbejo viena is tocharu kalbos atmainu hipotetine Tocharu C kalba dar vadinama Krorainos kalba kurios duomenu beveik nera Visi sios karalystes gyventoju įrasai buvo daromi is Indijos atejusiais prakritais kurie buvo laikomi mokslo ir intelektualu kalba del ilgametes Kinijos kulturines įtakos taip pat greiciausiai naudota kinu kalba Daugiausia duomenu apie karalystes gyvenima aptinkama is jos didziausio suklestejimo laikotarpio III a Nuo pirmuju musu eros amziu karalysteje plito budizmas is Kusanu imperijos Karalystes nuosmukio laikais 400 m cia lankesis kinu vienuolis Fasianas mini jog cia gyvena 4000 vienuoliu Kiekvienoje oazeje buvo bent po viena budistu vienuolija sanga kurios buvo pavaldzios sostines vienuolijai Karalystes miestuose iskasama daug budizmo meno pavyzdziu stupos skulpturos paveikslai Meno stilius buvo stipriai paveiktas tiek Irano tiek Kinijos tiek Indijos tiek senoves Romos tradiciju Tarp budizmo statulu rastos ir Atenes Heraklio statulos rodo aktyvius karalystes prekybinius rysius siekusius net iki Senoves Romos Karalysteje klestejo ne tik religinis menas Didziuliu aukstumu pasieke tekstile Sansano gyventojai aude puikius kilimus bei audinius is vilnos bei silko Zinomu karaliu sarasasRytu Turkestano istorijaDzungarija Tarimas Turfanas36 vakaru valstybes Tocharai Siongnu Han dinastija Vakaru teritorijos Zouzanai Gaoce Gaocangas Sansanas Jutianas JanciTangu dinastija Ansi Beitingas Karluku kaganatasUigurai Tibeto imperijaKarachanidu chanatas Karakitaju chanatas KarachodzaMongolu imperijaCagatajaus ulusasMogulistanasDzungaru chanatasCingu dinastijaKinijaKLR Sindziangas Vardas Kiniskas uzrasymas Valdymo trukme Valdymo pradziaLoulano karalius Loulano karalius 92 m pr m e Angui 安归 15 92 m pr m e Weituqi 尉屠耆 77 m pr m e An 安 41 33 m Guang 广 38 74 m Youhuan 尤还 12 112 124Tomgraka 童格罗迦 36 200Tajaka 陀阇迦 8 236Pepiya 贝地耶 8 244Amgvaka 安归迦 37 252Mahiri 马希利 29 290Vasmana 伏色摩那 12 319Yuanmeng 元孟 5 331Weili 尉梨阇 23 336Xiumito 休密驮 27 359胡员叱 36 386Bilong 比龙 23 422Zhenda 真达 3 445韩牧 45 448第二息 26 492安末深盘 18 524Shanmi 鄯米 鄯朱那 1 542 Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu